- Mano menininko kelias prasidėjo gana anksti. Dar neturėdamas keturių metukų, pamenu, namie radau paliktą ant palangės gražų mėlyną indelį su kremu, kurį visą su pirštais išpiešiau ant veidrodžio. Gavosi labai neblogas piešinys, už kurį, suprantama vietoje pagyrimo gavau barti. Kiek pamenu – mane nuo vaikystės visi bara už “menus”. Net mokykloje vaikams nepatikdavo, kaip juos savo piešiniuose interpretuodavau, universitete susilaukdavau aršios kritikos, ypač už magistro diplomo gynimui pateiktą paveikslą „Prezidentas“.
Gytautas Balkevičius(Asmeninio albumo nuotr.)
- Jūs daug bendraujate su pop muzikos atstovais ir šou verslo žmonėmis. Manote, kad menininkui pridera būti tokioje kompanijoje?
- Manau, galiu daug ką duoti šou verslo atstovams, kaip ir jie man. Tiesiog dalinamės patirtimi, idėjomis, žiniomis, o tai yra neįkainojama. Manau, kad visa Lietuvos pop estrada ir šou verslo kultūra, daugiau ar mažiau turi menines ištakas. Be to, dainininkų šou versle yra daug, o dailininkų, kurie darytų tokius projektus - tik aš vienas. Todėl visi manimi ir domisi.
- Jūs sukūrėte liemenėlę iš „bambalių“ Oksanai Pikul ir jai dar pasiūlėte į jas įsidėti kolonėles...
- Tai būtų įspūdinga ir solidu. Ypač pasirodymų metu. Nebereiktų pagal fonogramą žiopčioti ir kvailai atrodyti. Tačiau ji pati nepratus nieko dėt, ar pirkt už savo pinigus, labiau mėgsta, kai kiti jai nuperka, o ypač, jei tie kiti yra vyrai. Todėl aš sekmadieniais po mišių pasikabinęs aukų dėžutę po kaklu prie bažnyčios durų renku pinigus grojantiems krūtų implantams. Oksei man nieko negaila.
- Pašnekėkime apie jūsų kūrybą. Savo darbuose daug dėmesio skiriate istorinėms asmenybėms. Kodėl?
- Nes iš istorinių asmenybių daug ką sužinau, pasimokau. Visą tai, ką išmokstu, savo kūryboje jungiu su nūdienos veikėjais, aktualijomis, ir dar savaip interpretuoju. Praeities personažų atžvilgiu nevengiu ir ironijos. Kartais jų tie istoriniai atradimai, kaip ir jie patys, man labai karikatūriski todėl savo darbuose nevengiu sveiko jumoro dozės.
- Jūsų paskutiniame darbe pavaizduotas tarpukario estrados dainininkas Danielius Dolskis Roko Žilinsko veido bruožais. Kaip jūs pamatėte tokią paralelę tarp, rodos, tokių skirtingų žmonių iš skirtingų epochų?
Labai paprastai: daug laiko praleidžiu stebėdamas žmones, jų veido bruožus. Pavyzdžiui, kai N. Zvonkė plačiai šypsosi, pažiūrėjus į jos burną matosi, kad krūminių dantukų mažokai turi. Matyt, todėl anatomiškai jos žandai taip gražiai “įgriuvę”.
Kalbant apie Dolskį Danielių ir Roką Žilinską - nukopijavau Rokučio nosį ir “pritaisiau” ją D. Dolskiui, nes ji labai šelmiška ir žaisminga. O ir akytės Rokučio labai išdykėliškai valiūkiškos. Man pasirodė, kad tokiam iškiliam artistui kaip D. Dolskis to ir tetrūko.
- Šiuo metu ruošiate parodą su žymiu amerikiečių menininku Jasperiu Joffe. Kaip gimė šis projektas?
- Mano pirmasis tapybos mokytojas buvo labai garsus dailininkas žydas. Kadangi neturėjau pinigų, jis mane tapyti mokė už dyką.
Rodydavo didelius žydų menininkų darbų albumus. Man tai buvo labai įdomu. Net teorinį magistrinį darbą rašiau apie žydų meną. Mano vienas Londone gyvenantis draugas menininkas pasiūlė susisiekti su Jasperiu, nes jam pasirodė, kad mūsų kurybinis kelias labai panašus. Susirašius su šiuo dailininku, mane labai nustebino, jog jo seneliai yra iš Panevėžio. Šis dailininkas baigęs Oksfordą. Be to, jis 10 metų vyresnis už mane. Jo darbai labai profesionalūs. Manau, iš jo daug ko galėčiau pasimokyti, o vėliau pritaikyti savo darbuose.
Gytautas Balkevičius su Mino (Asmeninio albumo nuotr.)
Gytautas Balkevičius su žurnalistais (Asmeninio albumo nuotr.)
Gytautas Balkevičius ir kosminio laivo kapitonas Sergėjus Krikaliovas
Natalija Zvonkė ir jos gražiai „įgriuvę“ žandai (Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.)
