Tiesa, kai kuriems politikams kyla abejonių, ar apmokestinus plastikinius maišelius problema išsispręs ir žmonės ims jų naudoti mažiau. Gali būti, kad parduodami maišelius prekybos centrai uždirbs papildomus milijonus eurų.
Kol kas parduotuvėse pirkėjai vaisius, daržoves, birius ar kitokius produktus gali dėti į nemokamai dalijamus plonuosius – iki 15 mikronų – plastikinius maišelius. Žmonės sako – be jų neapsieisi:
„Na, va dabar du paimsiu. Vis tiek bulvėms reikia. Neatneši į kasą.“
„Na, kaip neši, kartais būna, kad kefyras ne kokiam buteliuke.“
Dešimtys milijonų – tiek maišų išdalija tik vienas iš didžiausių šalies prekybos tinklų.
„Mes per metus išdalijame apie 122 milijonus plastikinių maišelių“, – teigia „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Nors jau kurį laiką pirkėjams siūlomi daugkartiniai maišeliai, tačiau jais naudotis žmonės dar neskuba.
„Ta tendencija po biškį tik didėja. Vis dėlto didžioji dalis pirkėjų vis dar naudojasi plastikiniais maišeliais“, – sako V. Budrienė.
Seimas po ilgų diskusijų apsisprendė ir plastikinius maišelius apmokestino. Nuo kitų metų liepos parduotuvės turės nustatyti kainą ploniausiems plastikiniams maišeliams, nebent į juos bus dedama mėsa ar žuvis.
„Dažniausiai tų maišelių kaina būna jau įskaičiuota į parduotuvės. Tai toks papildomas apmokestinimas niekaip neįtakos ekologinės situacijos šalyje, nes žmonės už tai daugiau susimokės. Ir tiek žinių“, – tvirtina Seimo narys Arvydas Nekrošius.
„Mes jų neapmokestinsime. Mes tiesiog pareikalausime, kad už maišelius būtų nustatyta kaina, kad jie nebegalėtų būti subsidijuojami ir dalinami už dyką“, – tikina Seimo narys Kasparas Adomaitis.
„Vienas Estijos prekybos centrų, įsivedęs mokestį už maišelius. Buvo pastebėta, kad maišelių pirkimas sumažėjo net 70 procentų“, – sako Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Gedvilienė pasakoja apie „Rimi“ tinklo Estijoje atvejį. Ten plonasis maišelis kainuoja penkis centus. Lietuvos prekybininkai sako nenorintys spekuliuoti apie galimą maišelių kainą po pataisų įsigaliojimo. Vis dėlto, pabandykime paskaičiuoti: jeigu per metus vienas prekybos tinklas išdalija 122 milijonus plonųjų maišelių, tai parduodamas juos gali uždirbti nuo 1 iki 6 milijonų eurų. Tačiau įstatymo pataisas siūlę Seimo nariai akcentuoja: Lietuva yra daugiausiai plonųjų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis Europos Sąjungoje ir apmokestinti juos reikia.
„Mes einame į žaliąją ekonomiką, į švarą, tvarkomės patys. Tikiuosi, kad mes tikrai turėsime savo kuprinėj, savo tašėj maišelį, į kurį dėsime savo produktus“, – teigia Seimo narė Laima Nagienė.
Vis dėlto, ne visus parlamentarus įtikina įstatymo pataisų autorių argumentai.
„Žmogus galbūt parsinešęs tą bananą maišelyje, tą maišelį naudoja šuns ekskrementams po to surinkti, tai jo neišmeta tiesiog šiaip sau“, – teigia Seimo narys Kęstutis Mažeika.
„Čia yra toks popsinis variantas. Kažkam norisi balą užsidirbti. Gamtos saugotojai – tipo populiaru. Mes čia žalieji... Gamta... Mes čia pažaliuosim ir klestėsim“, – kalba Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.
O kas pasirūpins kitomis šiukšlėmis, klausia siūlymui nepritariantys seimūnai.
„Nuo visų saldainių popierėliai visokie... Čia yra smulkmena tie maišeliai, kai palygini nuo tų pačių ledų popierius, kuriuos mėto per langą“, – tikina V. Valkiūnas.
Kai kurie Seimo nariai balsavo už, bet aiškina, kad maišelių parduotuvėse apmokestinimas pernelyg skubotas.
„Jeigu norim atsisakyt, jeigu norim apmokestinti, turi būti kažkokia alternatyva. Dabar alternatyvos jokios nėra. Žmonės yra pastatyti prieš faktą. – Tada Seimas priima, žinodamas, kad sąmyšis bus? – Seimas priima suprasdamas, kad supratingi, sugalvos savo alternatyvas“, – sako Seimo narys Linas Jonauskas.
O ką mano patys žmonės?
„Na, nieko gero...“
„O jeigu nebus į ką dėt, tai niekur nesidėsi ir pirksi maišelį.“
„Viską mokam dabar už maišelius ir taip, čia man atrodo, to maišelio kaina yra įskaičiuota.“
Beje, kartu su pataisomis numatytos sankcijos prekybininkams, kurie nepaklus įstatymui, – baudos nuo vieno iki penkių tūkstančių eurų.
