Miesto savivaldybė gavo pranešimą, kad Klaipėda nepasirinkta garsiosios regatos "Volvo Ocean Race" uostu. Jos paraiška dėl renginio priėmimo 2015 ir 2018 metais atmesta. Buriuotojų manymu, taip atsitiko todėl, kad Klaipėda buvo palikta viena ir nesulaukė finansinio Lietuvos palaikymo.
Tokį liūdną pranešimą artėjant Kalėdoms atsiuntė "Volvo Ocean Race" paraiškų komandos vadovas Knutas Frostadas. Išsamesnė informacija, kokios priežastys tai lėmė, kuris iš 15 uostų laimėjo šį konkursą, bus atsiųsta jau po Naujųjų metų, rao VE.lt.
Klaipėdos savivaldybė planavo 2015 ar 2018 metais tapti prestižinės regatos "Volvo Ocean Race" finišo uostu. Miesto Taryba pritarė tam, kad būtų sumokėtas 5 mln. Lt mokestis. Tokios regatos priėmimo išlaidos būtų siekusios iki 12 mln. Lt.
Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui tokia žinia nebuvo absoliučiai netikėta.
"Manau, kad didelis mūsų pasiekimas yra jau tai, kad dalyvavome tame konkurse. Miesto vardo garsinimas ir paraiškos pateikimas - rimtas rezultatas. Deja, mūsų finansinis pasiūlymas nebuvo adekvatus ambicijoms ir realioms galimybėms. Jeigu jis būtų buvęs triskart didesnis, galbūt būtų pavykę įtikinti renginio organizatorius, kad Klaipėda sugebėtų organizuoti "Volvo Ocean Race" priėmimą.
Bus ir liūdinčių, ir apsidžiaugusių, kad uostamiesčiui nereikės mokėti tiek pinigų. Vis dėlto manau, kad šiuo savo noru Klaipėda įsmeigė dar vieną gairelę į pasaulio miestų, pajėgių organizuoti didžiulius renginius, žemėlapį", - sakė Klaipėdos meras.
Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Ina Šidlauskienė irgi nesistebi, kad paraiška atmesta. Ji nuo 1993 metų dalyvavo bandymuose prisikviesti "The Tall Ships Races" regatą. Reikėjo daug dirbti 15 metų, kol pagaliau tai įvyko. O dėl "Volvo Ocean Races" regatos užsukimo į Klaipėdą pradėta dirbti tik šiemet.
"Nėra ko norėti, konkurencija buvo didžiulė. Regatos priėmimui reikia labai daug pinigų, tačiau jai užsukus jie sugrįžta dešimteriopai", - sakė I. Šidlauskienė.
Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas Raimundas Daubaras mano, kad Klaipėda turėjo šansų laimėti konkursą vien dėl to, kad šioje regatoje dalyvauti ketino Lietuvos laivas ir įgula. Anot jo, vis dėlto įtakos turėjo ir finansiniai įsipareigojimai regatai. Daugybė uostų buvo pasiryžę mokėti didžiulius pinigus, nes toks renginys - milžiniška vertė ir šaliai, ir uostui.
Pasak R. Daubaro, Klaipėda pateikė tokį finansinį pasiūlymą, kokį sugebėjo tuo metu. Koją pakišo rinkimai ir naujos Vyriausybės formavimas. Jo manymu, jeigu Vyriausybė būtų turėjusi laiko, suteikusi finansinę paramą ir Klaipėdos savivaldybė nebūtų buvusi palikta viena, rezultatas galbūt būtų buvęs kitoks.
"Vienai Klaipėdos savivaldybei pakelti tokį biudžetą buvo labai sunku. Tačiau ji nusipelnė pagyrimo, kad ryžosi praeiti pirmą atrankos etapą, kad ėjo iki galo, kad nusprendė skirti pasaulio mastu mažas, o Lietuvos - labai dideles lėšas. Džiugu, kad Klaipėdos savivaldybė turėjo politinio ryžto pažangiai mąstyti", - sakė R. Daubaras.
Dabar galima bandyti prisikvieti šią regatą 2021 metais, kuriai pasirengimas prasidės, ko gero, 2018-aisiais.
