Dar vieną tvirtą žingsnį iki medalių lietuviai žengė antrąkart įveikdami Lenkijos rinktinę 21:15. Primename, kad grupių etape mūsiškiai kaimynų komandą įveikė dar užtikrinčiau – 21:12.
Visgi rungtynių kaina buvo milžiniška, o tai patvirtina ir ketveriukės trenerio Dainiaus Novicko emocijos.
„Vėl skustis reikės, kad nesimatytų (žilų plaukų), – juokėsi treneris. – Buvo streselio, dabar širdelė tabaluojas, bet jau turėtų nukristi.“
„Nerealus palaikymas. Pirmomis dienomis buvo visi grupelėmis, tai nelabai matėsi, o dabar visi atsistoja, tas vėliavas pamatai – fantastika. Ir publika, ir prancūzai padeda mums, šaunuoliai. Visi draugiškai už visus palaiko, atmosfera fantastinė“, – dar šviežiomis emocijomis su žurnalistais dalinosi D. Novickas.
Treneris džiaugėsi, kad, priešingai nei pirmuose mačuose, komandos žaidimas yra pagerėjęs, tačiau stiebtis dar yra kur.
„Labiausiai kamuolys vaikšto, nebėra skubotų sprendimų, nebėra bereikalingų pikenrolų. Bet trūkumų yra daug. Vėl vaikiškos klaidos, neatsitvėrimai. Aišku, nebe aštuoni, tik du, bet tokie skaudūs.
Buvo toks vienas, kad kamuolys rieda, visi stovi, žiūri. Aišku, gal nuovargis, bet patinka komandiškumas ir užtikrintumas. Pradėjo mesti į tą krepšį, tai kad ir nepataiko, atsiriša kitiems.
Šarūną Vingelį taip gaudo, kad mums dideliems lengviau. Pagaliau pradėjo daryti dvigubą užtvarą, lengviau Šarūnui“, – sakė jis.
Tiesa, lietuvių žaidimo subtilybės lenkams jau nebe svetimos – komandos tarpusavyje prieš olimpines žaidynes sužaidė draugiškus mačus. Visgi treneris sakė, kad baimės dėl išduotų planų nebuvo.
„Jeigu gerą užtvarą padarai, pataikai, tai nebaisu. Nebaisu, nors sakė, ar nebus taip, kaip su Puerto Riku. Reikia ir mums gero sparingo, žinojome, kad jie bus“, – aiškino jis.
Tikėjo nuo pradžių
Ketveriukės snaiperis Šarūnas Vingelis sunkiai pradėjo olimpinį turnyrą, tačiau su kiekvienu maču įgauna vis daugiau pasitikėjimo ir tampa atrama kitiems krepšininkams.
„Tikėjau juo nuo pat pradžių, – visiškai auklėtiniu neabejojo D. Novickas. – Aš pasikėliau jį, jis jau karjerą buvo baigęs, nebesportavo jau. Pasiėmiau jį, nes tikiu, žinau, kokią turi ranką. Jo charakteris gal per geras krepšiniui, bet mes jį stūmėme, stūmėme ir pagaliau pristūmėme į metimą.“
Nors emocijos po mačo tryško laisvai, tačiau D. Novickas jau ramino save ir teigė, kad visą šią energiją reikia pasilikti svarbiausiems mačams.
„Nebėra emocijų. Jau čia išsirėkėme ir varome namo. Išsirėksime dabar, tai nebus mums finalams. Pasivaikščios vyrai, pakalbėsime ir varome namo. Dar darbai nebaigti“, – ryžtingai sakė jis.
Laukia šeimyniškas mūšis
Pusfinalyje lietuvių laukia Nyderlandų rinktinė, kuriai grupės etape lietuviai nusileido vos vienu tašku. Paklaustas, kas yra pagrindiniai varžovų ginklai, D. Novickas net nesuabejojo.
„Worthy de Jongas vienintelis. Mes vėl padarėme tą pačią klaidą, kaip ir žaidėme grupėje. Worthy de Jongą kaip ir užsidengėme, palikome Slagterį. Visą tą pačią sistemą galime daryti, taikyti de Jongui, bet reikia nepalikti Slagterio.
Bus šeimyninė dvikova. Nacickaitė už olandus, o mes bandysime nuskriausti olandus“, – šypsojosi specialistas.
Tiesa, nors medaliai, galima sakyti, ranka pasikiami, tačiau D. Novickas išlieka santūrus ir sako, kad svajonė dar nėra pasiekta:
„Ne, medalio reikia. Viena išsipildė, galima sakyti, bet važiavome dėl to medalio ir tiek nedaug trūksta. Dabar jau negali pakeist svajonės, reikia kovoti.“
Po puikios pergalės treneris nepraleido progos padėkoti ir Mariui Užupiui bei Dariui Tarvydui, kurie ketveriukei padėjo pasiruošime. Taip pat treneris atkreipė dėmesį ir į visus kritiką pilančius tautiečius.
„Jeigu laimime, būna 40 komentraų, jeigu pralaimime – 700. Tegul dirba savo darbą, o mes darome savo. Ačiū, nenustokite ir nepamažinkite, motyvuoja“, – reagavo treneris.
„Emocijos geros, bet nusiraminsime. Mažiausią tikslą įgyvendinome, dabar tik į priekį“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Siūlyčiau mažiau pasakotis ar girtis žurnaliūgoms ir Federacijai, paimti pvz. iš Senkutės, kuri tik kaupėsi savyje, darė tikslingas treniruotes ir laimėjo pirmą medalį Lietuvai (ir sau).
Pūstis ir reikšt emocijas (gražiau ar negražiau, čia jau pagalmentalitetą) galėsit su medaliu, bet ne anksčiau.