Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinių ligų visame pasaulyje. Teigiama, kad Lietuvoje kasmet ne tik yra fiksuojama apie 2 tūkst. naujų ligos atvejų, tačiau ir ryškėja gerokai liūdnesnė pusė – liga vis labiau jaunėja, o kiekvienais metais nuo jos miršta daugiau kaip 800 gyventojų.
„Galima sakyti, kad tai yra ne tik dažna onkologinė liga, bet ir pavojinga, nes kasmet netenkame apie 800 žmonių. Laimei, liga turi gana lėtą, nepiktybinę pradžią. Storosios žarnos vėžys niekuomet neatsiranda staiga, ligai pasirodyti prireikia kelių mėnesių, metų, net ir dešimtmečių, kad iš vienos ląstelės per mažą arba didelį polipą išsivystytų piktybini navikas.
Kadangi laiko tarpas, kuomet vėžys tik auga, yra ganėtinai ilgas, taikant įvairius diagnostikos metodus neretai jį aptikti galime dar ikivėžinėje stadijoje. Laiku aptikę polipą ir jį pašalinę, kol šis yra dar nepiktybinis, atitoliname riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Taip ne tik anksti nustatome diagnozę, tačiau ir suteikiame galimybę žmogui pasveikti dar tada, kai šis nėra net susirgęs“, – dalinosi abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus
Ligos priežastys ir simptomai
Tiesioginės transliacijos metu, kuri buvo transliuojama 2022 m. kovo 30 d. VUL Santaros klinikų „YouTube“ puslapyje, prof. T. Poškus atsakydamas į klausimą, kokios tuomet yra šios ligos priežastys, gydytojas nurodė, kad iki šiol nėra žinomi aiškūs rizikos veiksniai, kurie lemia konkrečiam žmogui šios ligos atsiradimą.
Nors storosios žarnos vėžys gali būti susijęs su paveldimumo sindromu, tačiau abdominalinės chirurgijos gydytojas pabrėžė, kad tokia žmonių dalis yra labai nedidelė. Dažnai ši onkologinė liga yra pastebima atsitiktinai ir tokiais atvejais, priežastys yra skirstomos į du tipus:
„Pirmasis tipas – genetinės mutacijos, kurias žmogus sukaupia gyvenimo bėgyje. Aišku, jos priklauso nuo įvairiausių dalykų: nuo to, ką valgome, kokios bakterijos gyvena žarnyne, žalingų įpročių, patiriamos spinduliuotės ir t. t. Tad pasakyti, koks rizikos veiksnys konkrečiai tą sukelia – negalima.
Kitas priežasčių tipas – paveldimos genetinės priežastys, kuomet šeimoje jau yra kažkas sirgę šia liga. Visgi, manoma, kad įprastai tos priežasčių grupės yra 50/50 – dalis paveldima ir dalis tai, ką gauname iš aplinkos.“
Apibūdindamas ligos simptomus, medikas pabrėžia, kad šie yra susiję su staiga pasirodžiusiais tuštinimosi pokyčiais. Tokie pasikeitimai gali pasireikšti pasikeitusia išmatų išvaizda, norėjimu dažniau tuštintis, viduriavimu ir staigiu vidurių užkietėjimu, taip pat pilvo raižymu, pūtimu, gurguliavimo pilve jausmu.
„Kitas labai svarbus simptomas – kraujo išmatose pasirodymas, kuris galbūt nėra matomas ant tualetinio popieriaus, tačiau yra susimaišęs su išmatomis. Toks kraujas paprastai nėra šviesiai raudonas, o tarsi sukrešėjęs, tamsus. Tad pamačius tokį vaizdą reikėtų nedelsiant kreiptis pas savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti“, – išskyrė vieną svarbiausių požymių, kuris gali išduoti ligą prof. T. Poškus.
Be to, atkreipti dėmesį kiekvienam asmeniui reikėtų ne tik į simptomus, tačiau ir į šeimos ligų anamnezę. Jeigu giminėje, pirmos eilės artimasis: tėtis, mama, brolis, sesuo yra sirgęs storosios žarnos vėžiu, tuomet pas gydytoją profilaktiškai reikėtų kreiptis gerokai anksčiau nei vėžys buvo nustatytas šeimos asmeniui.
„Pavyzdžiui, jeigu šeimoje storosios žarnos vėžys buvo nustatytas kažkam esant 50-ies metų amžiaus, tokiu atveju, pirmos eilės giminaičiai turėtų pasitikrinti sulaukę 40-ies“, – paaiškino.
Lygiai taip pat yra pastebima, kad ši onkologinė liga, kuri įprastai pasireiškia vyresniame amžiuje, pastaraisiais metais vis labiau jaunėja ir vėžiu suserga jauno amžiaus asmenys. Gydytojas pasakojo, kad tokios įžvalgos yra tikrų tikriausia tiesa ir atvejų tik dažnės tose šalyse, kur yra daugiau vakarietiško gyvenimo būdo, kuris susijęs su nesveika mityba, padidėjusiu kūno svoriu.
„Visgi, matome, kad ši tendencija yra pastebima visose amžiaus grupėse, taip pat ir jaunų žmonių tarpe. Jeigu anksčiau susidurti su atveju, kuomet liga žmogui nustatyta yra 50 metų amžiaus buvo gana reta, tai šiuo metu neretai sutinkame ir sergančių 40-mečių.
Ligos amžius tikrai jaunėja ir pasaulyje yra net pastebima kita tendencija – JAV pakeitė savo diagnostikos programą ir dabar kviečia tikrintis nuo 45-erių. Manau, kad tai matysime ir Lietuvoje, tačiau tai yra susiję su dideliais finansiniais ištekliais“, – kalbėjo gydytojas.
Šiuo metu Lietuvoje dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje yra kviečiami vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Tačiau, prof. T. Poškus pabrėžė, kad kreiptis į šeimos gydytoją turėtų ir jaunesni asmenys, kurie turi bet kokių įtarimų.
Slapto kraujo išmatose testas ir kolonoskopija
Apžvelgiant bendrai storosios žarnos vėžio ligos charakteristiką, tiesioginės transliacijos klausytojams kilo klausimas, ar slaptas kraujo testas yra patikima priemonė norint diagnozuoti ligą. Paprastai šis testas yra skirtas norint nustatyti slaptą kraujavimą iš žarnyno, atrasti tam tikrų negalavimų priežastį bei išvengti tolimesnių susirgimų.
„Prevencinės patikros programa yra paremta išmatų tyrimu slaptam kraujui nustatyti. Šis kraujas įprastai yra nepastebimas ir jį išduoda tik cheminiai kraujo pėdsakai – labai maži hemoglobino kiekiai. Šis tyrimas yra skiriamas visiems, kurie yra sulaukę patikros amžiaus. Žinoma, toli gražu jis nėra patikimas visu 100 proc. ir daugumoje atvejų šio vieno tyrimo norint nustatyti diagnozę nepakanka, nes jis yra jautrus nuo 70 iki 80 proc.
Todėl tikėtina, kad nuo trečdalio iki penktadalio pacientų galime ir nepastebėti. Tokiais atvejais, kuomet vis tik turime įtarimų, taikome endoskopinius tyrimo metodus, kolonoskopiją. Vis dėlto, profilaktinės programos metu, kuomet kolonoskopijos atlikti nėra galimybės, remiamės išmatų tyrimu, kuris pakankamai neblogai leidžia diagnozuoti polipus, storosios žarnos vėžį“, – atsakė į kilusį klausimą Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus.
Radus pokyčių atlikus slapto kraujo tyrimą, kitas žingsnis – kolonoskopija, kurios metu storoji žarna yra apžiūrima iš vidaus. Ši procedūra yra atliekama esant nejautrai ir, kaip teigė pats medikas, skausminga tik tuomet, kai į veną yra įduriamas kateteris norint suleisti migdomųjų vaistų:
„Kolonoskopijos metu yra apžiūrima visa storoji žarna, jeigu yra randami pakitimai, paimami jų mėginėliai tolimesniam ištyrimui. Jeigu yra aptinkama polipų, dažnu atveju jie yra pašalinami iškart.
Be to, toks tyrimas yra ne tik ankstyvosios diagnostikos priemonė, tačiau ir profilaktika, nes būtent pašalinus polipus, vėžys nebeturi vėliau iš kur atsirasti. Galima netgi sakyti, kad kolonoskopija yra tarsi draudimo polisas – pasidarei tyrimą ir dešimt metų gali sėdėti ramia galva, nes būtent tokiam laikotarpiui yra atitolinama storosios žarnos vėžio rizika.“
Sužinojus, kad reikės atlikti kolonoskopijos tyrimą, galite nesijaudinti, kadangi tai yra ne tik neskausminga procedūra, tačiau ir visai trumpa – atvykę į ligoninę jau po kelių valandų galėsite keliauti atgal į namus.
Taip pat naudinga žinoti, kad norint dalyvauti prevencinėje programoje, pirmiausiai reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins visas galimas rizikas ir patars, kas kiek laiko profilaktiškai reikėtų pasirūpinti savo sveikata. Įprastai žmonėms rekomenduojama atlikti slapto kraujo išmatose tyrimą kas dvejus metus, jeigu nėra jokių kitų grėsmingų indikacijų.
