Žaibas – tikra elektros iškrova
Kaip paaiškino meteorologė Viktorija Čėglienė – žaibas yra pati tikriausia elektros iškrova. Tai yra elektrinis meteorologinis reiškinys, kuris atsitinka tada, kai debesyse susiduria šiltoji ir šaltoji oro masės. Tuomet susidūrimo vietoje atsiranda iškrova, ji dažniausia pasitaiko šiltuoju sezonu.
„Tokie dalykai dažniausiai pasitaiko šiltuoju metų laikotarpiu. Įdomu tai, kad pajūryje ir žiemą būna perkūnija. Rytiniuose rajonuose tas žaibų pikas būna tuo metu, kai saulė yra labai įšildžiusi žemę, tuomet ji šildo ir aplinkui esantį orą, jis taip pat įšyla. Na ir nutinka toks kontrastas, nes nuo žemės įšilęs oras yra labai karštas apačioje, o aukštesniuose atmosferos sluoksniuose būna šaltas, todėl ir įvyksta susidūrimas. Susiduria skirtingų savybių turinčios oro masės. Tada ir ima augti debesys, juose padaugėja drėgmės ir iš tokių didelių kamuolinių debesų kyla žaibai. Gali griaudėti ir tik tarp debesų, o paskui tarp žemės ir debesų”, – kalbėjo meteorologė.
Žaibai dažniau trenkia Lietuvos pietuose
Visi žinome kaip nustatyti atstumą iki žaibo. Išvydus žaibo blyksnį skaičiuojamos sekundės iki griaustinio garso, 3 s yra apie 1 km. Pavojus kyla, jei žaibas yra 2 km atstumu nuo jūsų.
„Lietuvos teritorijoje per metus būna 19–30 dienų su perkūnija, kai kuriais metais pasitaiko net 40–45 dienos. Dažniausiai tokių dienų pasitaiko Lietuvos pietuose, nes čia šiurkštus, minkštas paklotinis paviršius stabdo oro srautus ir skatina konvekcinius procesus. Perkūnija vienu metu apima nedidelę teritorijos dalį, nes konvekcija taip pat yra lokalinis reiškinys. Tik vasarą apie 15–20% perkūnijų apima daugiau kaip pusę Lietuvos teritorijos. Žiemos perkūnijas vienu metu užfiksuoja ne daugiau kaip 1–2 meteorologijos stotys, daugiausiai pajūrio. Per parą perkūnija trunka vidutiniškai apie 2 valandas ir dažniausiai ji būna vakariniu paros metu tarp 12 – 18 val”, – kalba Aurelijus Česūnas gaisrinių tyrimų centro ekspertinių tyrimų skyriaus viršininkas.
Nelaimių nutinka kasmet
Pagal Aurimą Gudžiauską, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos prevencijos organizavimo skyriaus vyriausią specialistą, žaibų sezonas Lietuvoje trunka nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos. „Galime pasidžiaugti, kad nesame arti pusiaujo, kur žaibų skaičius yra daug kartų didesnis dėl šilto klimato, tačiau žaibų aukų ir jų sukeltų nelaimių nutinka kasmet. Kiekvienais metais žaibai nusineša po keletą žmonių gyvybių, sukelia vidutiniškai 70 gaisrų. Nuo žaibų skaičiaus priklauso nelaimių skaičius – vienais metais mažiau žaibuoja – gaisrų ir kitų nelaimių nutinka mažiau, jeigu metai audringesni – žaibai pridaro daugiau žalos. Pavyzdžiui, 2015 metais dėl žaibo iškrovos kilo tik 37 gaisrai, o 2010 metais – beveik 150 gaisrų ir žuvo 1 žmogus. Šias metais dėl žaibo iškrovos jau kilo 3 gaisrai. Pagal mūsų gaisrų statistiką, dažniausiai nuo žaibo nukenčia ūkiniai pastatai, gyvenamieji namai ir atviros teritorijos. 80% gaisrų dėl žaibo įsiplieskia kaimo vietovėse”, – tikina A. Gudžiauskas.
Slėptis po medžiais nepatartina
Elgesys užklupus žaibui skiriasi nuo to kur esate – namuose ar lauke. Žinoma, jei turite pasirinkimą geriau likite namuose, išjunkite visus prietaisus.
„Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Uždarę visus langus ir duris, nepamirškite pasirūpinti elektros prietaisais. Visus juos (įskaitant antenas) būtina išjungti. Žaibuojant nereikėtų kalbėti mobiliuoju telefonu. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti prie elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai”, – kalba A. Gudžiauskas.
Žaibui užklupus lauke svarbu nesislėpti po aukštais medžiais, nesislėpti prie pastatų sienų, metalinių bokštų, aukštų kaminų. Taip pat svarbu nesimaudyti bei nevažiuoti automobiliu.
„Žaibo metu nuo aukštų medžių geriausia laikytis per maždaug dešimties metrų atstumą, nes jei žaibas trenks į medį, atvirkštinis išlydis gali būti mirtinas žmogui. Dar pavojingiau slėptis po aukštais, atokiau nuo kitų augančiais medžiais lygumoje arba pamiškėje. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Griaudžiant nereikėtų bėgioti ar važinėti motociklu arba dviračiu, taip pat pavojinga rankose laikyti metalinius daiktus, lietsargį. Juos geriau palikti atokiau ir tik pralaukus perkūniją pasiimti. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą. Blogiausia, jei perkūnijos metu būsite ant vandens, nes šis itin pritraukia žaibus. Jei esate automobilyje, audros metu važiuoti negalima, reikia jį sustabdyti (geriausia ne atviroje laukymėje), sustumti radijo anteną, užsidaryti visus langus ir duris ir nesiliesti prie jokių automobilio metalinių konstrukcijų”, – kalba A. Gudžiauskas.
Nereikia bijoti padėti nukentėjusiajam
Tikimybė, kad į jus trenks žaibas, nors ir nedidelė, bet egzistuoja, todėl svarbu žinoti, kaip šalia esančiam žmogui suteikti pagalbą nelaimės atveju. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai žaibas į kūną patenka per liemenį ar kitą viršutinę kūno dalį, o išeina per kojas. Svarbu kuo greičiau iškviesti greitąją, nebijoti prisiliesti prie nukentėjusio.
„Nereikia bijoti prisiliesti prie nutrenktojo ir pernešti nukentėjusįjį į saugią vietą, nes kūne krūvio nelieka. Jei širdies veikla normali ir žmogus kvėpuoja, būtina apžiūrėti, ar nėra odos nudegimų (jie gali būti ant pečių, apatinėse kojų dalyse). Nudegimus rekomenduojama aplieti vandeniu, o matomas žaizdas uždengti švariu audeklu, tvarsčiu, jei turite. Stebėkite žmogų, kol atvyks greitoji pagalba. Geriausia, jei nukentėjusysis gulės maždaug 20–30 cm pakeltomis kojomis, apklotas. Beje, į medikus reikia nedelsiant kreiptis net ir tuo atveju, jei žaibo gavęs žmogus iš pirmo žvilgsnio atrodo nenukentėjęs, kalba ir yra sąmoningas – būtina patikrinti, ar žaibas nepakenkė vidaus organams”, – pataria A. Gudžiauskas.