Į Kalėdų Senelio vaidmenį įsijautusio premjero A.Butkevičiaus juokeliai verčia už galvos susiimti ir verslininkus, ir ekonomikos ekspertus.
Nuo sausio 1-osios didėsiantis minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) pradžiugins šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių, bet taps papildomu galvos skausmu regionuose dirbantiems verslininkams.
Regionų verslininkai šiurpsta
Nuo sausio 1 d. MMA Lietuvoje bus jau 1 000 Lt. Maža to, pirmadienį premjeras A.Butkevičius nenulaikė liežuvio ir tarsi pajuokavo, kad iki kadencijos pabaigos MMA gali siekti ir 1 700 Lt. Nesigilindamas į premjero šmaikštumą, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius net ir MMA didinimą iki 1 000 Lt laiko nepamatuotu sprendimu. „Būtent regionuose verslui bus sudėtingiausia, nes per pastaruosius 4 mėnesius MMA padidėjo 25 proc., kai vidutinis atlyginimas, jei tikėtume Statistikos departamentu, išaugo vos 2,4 proc.“, – sakė jis. Pašnekovas nurodė, kad nuo 2009 m., kai vidutinis atlyginimas šalyje buvo per 2 056 Lt, jis 2012 m. padidėjo tik 5 proc. – iki 2 154 Lt. „Situacija regionuose dar prastesnė“, – sakė A.Mackevičius.
Jis argumentavo pateikdamas Statistikos departamento ir Lietuvos darbo biržos duomenis, kurie rodo, kad didžiausia vidutinė alga yra Vilniuje (2 504 Lt), Klaipėdoje (2 325 Lt) ir Visagine (2 284 Lt). Regionuose atlyginimai kur kas mažesni. Štai Radviliškio r. gyventojų vidutinis atlyginimas tesiekia 1 590 Lt, Kalvarijos r. – 1 588 Lt, o Šalčininkų rajone vos perkopia 1 500 Lt ribą.
Pasak A.Mackevičiaus, akivaizdu, kad nuo Naujųjų metų MMA, pavyzdžiui, Šalčininkų rajone, jau bus 66,6 proc. vidutinio atlyginimo, kuris mokamas rajone. „Šiuo atveju daugelyje rajonų bus perkoptas net ES vidurkis, kuris, vidutinį atlyginimą palyginus su MMA dydžiu, yra tik 41 proc., o padidinus MMA iki 1 000 Lt, šis vidurkis jau siektų 51 proc.“, – aiškino A.Mackevičius.
Anksčiau MMA didėdavo beveik kas mėnesį
Paskutinį kartą MMA didėjo rugpjūtį – nuo 800 Lt iki 850 Lt. Vertinant visą nepriklausomybės laikotarpį, MMA didėjo nuosekliai, bet sunku įvertinti jos didėjimą, nes pradžioje gyventojai atlyginimus gaudavo rubliais, vėliau – „vagnorkėmis“, „žvėreliais“ ir tik nuo 1993 m. vidurio už darbą buvo mokama litais.
1990 m. minimalus darbo užmokestis buvo 100 rublių. 1991 m. MMA buvo didinama keturis kartus ir tų metų gruodį jau buvo 500 rublių. 1992 m. ši alga buvo keliama jau net penkis kartus ir metų pabaigoje pasiekė 1 700 rublių. Nuo 1993 m. liepos minimalus darbo užmokestis jau skaičiuotas litais ir tuomet MMA buvo 35 Lt, o tų pačių metų pabaigoje pasiekė 48 Lt. Kitus dvejus trejus metus kone kas mėnesį MMA didėjo keliais litais.
Daugiau MMA didėjo tik 1996 m. (nuo 180 Lt iki 300 Lt), 2007 m. (nuo 550 Lt iki 700 Lt) ir dabar, kai 2013 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis padidės nuo 850 Lt iki 1 000 Lt. Šiuo metu Lietuvoje minimalų atlyginimą gauna apie 20 proc. dirbančiųjų. Daugiausia uždirbančiųjų profesijų atstovų sąraše – bankininkai ir draudikai, kurių atlyginimo vidurkis per mėnesį – per 4 500 Lt. O visuomeninio maitinimo ir apgyvendinimo srities darbuotojai uždirba apie 1 230 Lt.
R.Rudzkis: „Netikiu verslininkų verkšlenimais“
Ekonomikos analitikas Rimantas Rudzkis neabejoja, kad kelti MMA iki 1 000 Lt reikėjo jau seniai ir be jokių diskusijų. „Minimalus atlyginimas nedidėjo kelerius metus, atsižvelkime į infliaciją, kuri mažas pajamas gaunantiesiems yra neišvengiamai skausmingesnė, nes už 1 000 Lt dabar galime nupirkti kur kas mažiau nei prieš 4 metus“, – sakė jis.
R.Rudzkis atkreipė dėmesį, kad ekonomika ne smunka, o jau kyla trečius metus iš eilės. Tačiau ekonomistas įspėjo, kad didinti MMA reikia apgalvotai, vengiant staigių judesių, bei įvertinti, kokios bus pasekmės dabar pakėlus MMA.
„Gali būti, kad po metų ar dvejų MMA vėl bus galima didinti, nes iki šiol Lietuvai labai sunkiai sekasi stabdyti emigraciją, o jei alga mažesnė nei 1 000 Lt, žmogui net neapsimoka dirbti, – teigė R.Rudzkis. – Pažiūrėkime to žmogaus akimis: kam jam dirbti už 670 Lt, jei, gaudamas 370 Lt pašalpą, likusius 300 Lt jis nesunkiai gali uždirbti šešėlinėje rinkoje.“ Jis netiki verslininkų verkšlenimais, kad pastarieji neišsilaikys, ypač pabrėždamas rajonus, kur neretai dalis atlyginimo išmokama „vokeliuose“. R.Rudzkio žodžiais, „MMA didinimas verslui – ne pliusas, bet visuomenei ir šaliai, kai žmonės vengia darbo ir masiškai emigruoja, yra logiškas sprendimas“.
Ragina didinti ir NPD
Vis dėlto nemažai verslininkų kritikuoja Vyriausybės politiką MMA didinimo klausimu, nes kartu su MMA turi didėti ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, kuris iš esmės pritaria MMA didinimui, tikino, kad su MMA turi būti didinamas ir NPD. „Tačiau jei taip nebus daroma, mes siūlome, kad būtų taikomos išlygos toms įmonėms, kurios susidurs su 1 000 Lt MMA problema, o tokių neišvengiamai bus, – kalbėjo D.Arlauskas. – Tokių įmonių vadovai turi ateiti į Valstybinę mokesčių inspekciją ir parodyti, kad neturi jokių galimybių didinti MMA iki 1 000 Lt.“ Pašnekovo teigimu, tokiu atveju speciali komisija, suburta prie Valstybinės mokesčių inspekcijos, patikrinusi įmonės balansą, nuspręstų, ar įmonei taikyti 1 000 Lt MMA prievolę, ar jos netaikyti.
D.Arlauskas ragina pernelyg nesureikšminti ir regionuose dirbančių verslininkų būgštavimų. „Dažnai girdžiu prielaidas, kad kažkam bus pražūtingas MMA didėjimas iki 1 000 Lt, bet beveik negirdžiu, kad kas nors kalbėtų, jog vidutinis atlyginimas regionuose metų metus nekyla. Vien todėl norisi paklausti tų, kurie šaukia „baisu“, kodėl tas vidutinis atlyginimas nedidėja“, – retoriškai klausė jis.
D.Arlauskas teigė, kad finansinių srautų analizė rodo, jog apie 25 proc. lėšų perskirstoma „vokeliuose“, o tai galėtų būti vienas iš įrodymų, kodėl regionuose vidutiniai atlyginimai nėra dideli. „Ypač tuose versluose, kur yra tiesioginis pirkėjo ir pardavėjo ryšys, todėl MMA didėjimas iš dalies sprendžia ir „šešėlio“ problemą“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Paskaičiuota, kad 1 000 Lt neatskaičius mokesčių uždirbsiantis žmogus „į rankas“ gaus 824,5 Lt. Darbdaviui, sieksiančiam išmokėti darbuotojui 824,5 Lt atlyginimą, teks pakloti 487,3 Lt įvairių mokesčių, įskaitant ir tuos, kuriuos darbdavys paprastai sumoka „Sodrai“ bei kitoms institucijoms už darbuotoją.
Komentarai
Neišvengs neigiamo efekto
Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius
MMA pakėlimas iki 1 000 Lt skausmingiausias bus regionų verslininkams, nes ten darbuotojų atlyginimai tradiciškai mažesni. Verslo apimtys taip pat mažesnės, todėl kiekvienas toks valstybės primestų papildomų išlaidų sukūrimas smulkiajam verslui ne visada būna pakeliamas. Tiesa, nesakyčiau, kad papildomos išlaidos bus masiškai pražūtingos visam smulkiajam verslui regionuose, bet neigiamas efektas tikrai pasijus. Kas kita, jei kalbėtume apie vidutinį ir stambųjį verslą, kuriam 1 000 Lt riba yra „įkandama“. Mėgindami išgyventi, verslininkai tradiciškai papildomoms išlaidoms padengti išteklių ieškos „viduje“. Nemanau, kad prekybininkai kels kainas, nes stengiamasi kainų nedidinti. Gali būti, kad verslas mažins darbuotojų skaičių. Be to, prekybos sektoriuje dabartinis minimalus atlyginimas (850 Lt) yra labai retas, nes dažniausiai mokama apie 1 000 Lt alga. MMA riba, kuri smarkiai paveiktų verslo aplinką šiuo metu, manau būtų apie 1 100 Lt. Toks MMA būtų pernelyg skausmingas.
Svarbu neperlenkti lazdos
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas
Ar didesnis MMA stabdo emigraciją, o juolab grąžina emigrantus, vienareikšmiškai vertinti sunku, nes mes nežinome, kodėl jie apskritai išvažiuoja: jų netenkina čia mokamas atlyginimas, darbo sąlygos, o gal tiesiog sunku rasti darbą. Šis padidinimas iki 1 000 Lt, atskaičius mokesčius, nebus reikšmingas. Abejoju, ar 100 Lt didesnis atlygis sulaikys žmones nuo emigracijos. Jei gyventojai tai traktuotų kaip posūkį į gerąją pusę, po kurio galima laukti ir kitų gerų naujienų, tai psichologiškai jų elgęsį ta naujoji kryptis gali pakeisti. Ir vis dėlto kaip tik čia gali slypėti nusivylimai, nes jei valdžia mėgins be proto „laužti“ MMA lazdą (pvz., metų viduryje kelti iki 1 200 Lt), verslas tiesiog naikins darbo vietas ir tie žmonės, patikėję geresne perspektyva Lietuvoje bei atsisakę darbo užsienyje, gali to darbo netekti tėvynėje. Geriau būtų, kad MMA nesiektų 1 700 Lt, kaip prakalbo A.Butkevičius, nes jei bus mėginama tokią nustatyti, kainos pakils 20–30 proc. Ši Vyriausybė, viliuosi, turi daugiau išminties, nes tik Sovietų Sąjungoje politikai galvojo, kad galima pasukti upes į priešingą pusę. Ekonomikos dėsniai nepaklūsta jokiems politiniams įnoriams.
