Kaip šeštadienį skelbė BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“, šeštadienį apie 8.15 val. jūroje pradėjo skęsti dvi apie 12-13 metų mergaitės, į paplūdimį atėjusios maudytis be suaugusiųjų. Skęstančius vaikus puolė gelbėti prie jūros poilsiavęs vyras.
„Apie 8.30 val. vyras dingo po vandeniu. Atvykę priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai mergaites ištraukė iš vandens.
9.00 val. pradėję dirbti paplūdimių gelbėtojai apie 9.10 val. su vandens motociklu ieškojo dingusio vyro ir radę jo kūną ištraukė į krantą. Greitosios pagalbos medikai konstatavo vyriškio mirtį“, – šeštadienį rašė BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“.
Kaip anksčiau TV3 žinioms teigė Klaipėdos gelbėtojų vadas, mergaitės paplūdimyje buvo vienos, be suaugusiųjų ir įlindusios į jūrą pradėjo skęsti. Gelbėtojai tuo metu dar nebudėjo – jie darbą pradeda nuo 9 val.
„Gavosi taip, kad viena mergaitė pati išlipo, kitą mergaitę priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai ištraukė į krantą ir bandė gelbėti vyrą, nebespėjo ir vyras panėrė po vandeniu“, – teigia Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.
Maudėsi gilioje vietoje
Vitalijus tądien į paplūdimį atėjo apie 6 valandą ryto – pajūryje jis pasportavo ir dar spėjo nusimaudyti, kol jūra buvo rami. Tačiau vėliau pakilo didžiulės bangos.
Vyras sako, kad paplūdimyje matė ir paaugles, ir jas gelbėti skubėjusį vyrą – jis taip pat sportavo, darė įvairius pratimus.
„Nežinau apie jį nieko, bet pasižiūrėjau, vyras stiprus, sportuojantis, prisižiūrėjęs. Jis atrodė labai geros formos – aš vyresnis už jį metais, bet pažiūrėjus į jo kūną buvo aišku, kad žmogus sportuoja.
Mes dar pasisveikinome, nuėjau toliau, nusimaudžiau, mačiau ir jis maudėsi, viskas buvo gerai – problemų nebuvo“, – pasakojo šeštadienį pajūryje leidęs Vitalijus.
Pašnekovo teigimu, apie 8 val. ryto jūroje buvo didelės bangos, žmonių beveik nebuvo, o pučiant stipriam vėjui nesigirdėjo, kad kažkas šauktųsi pagalbos:
„Kai atvyko gelbėtojai, atbėgau ir aš, paaiškėjo, kad jūra išnešė panelę, pasakė, kad ji skęsta, apie vyrą tada dar niekas nešnekėjo, tik vėliau sužinojome, kad vyras skubėjo gelbėti ir kažkur prapuolė.“
Anot įvykių liudininko, paauglių pasirinkta maudymosi vieta buvo itin nedėkinga – jis pats kitą dieną nuėjo lygiai į tą pačią vietą ir savo akimis pamatė, kad ten yra itin gilu.
„Ten yra giluma kažkur apie dviejų metrų, pasiekti dugną neįmanoma. Panelės pasirinko netinkamą vietą, maudėsi prie persirengimo kabinos, bet ten pati pavojingiausia vieta ir buvo, pati giluma.
Aš prieš tai maudžiausi šone, už kokių 100 metrų, kur apie metras gylio – ten bangavimas nebūtų taip stipriai mušęs, o ten – giluma, todėl greitai ir išnešė, turbūt“, – svarstė jis.
Mano, kad į pagalbą skubėjusiam vyrui pritrūko jėgų
Vis tik Vitalijus sako, kad skendusiai paauglei labai pasisekė, pirmiausia dėl to, kad vanduo buvo gan šiltas, ir tai, kad ji ant vandens išsilaikė apie pusę valandos, jis prilygino stebuklui.
„30 minučių ant vandens tikriausiai net aš nebūčiau atlaikęs. O jūroje bangos didžiulės, gelbėtojai per 20 minučių taip ir nesugebėjo prie jos prisiartinti. Bangos didelės nedavė jiems plaukti, nešė atgal.
Aš atsisėdau ant kranto ir pradėjau melstis, pirma, kad jūra atiduotų panelę. Kai jau sužinojau, kad vyras mirė, meldžiau, kad jūra kūną atiduotų. Su jūra taip yra – vieną kūną paima, kitą atiduoda, pasiima sau vieną gyvybę už kitą išgelbėtą.
Įvyko kažkoks stebuklas, nes kai gelbėtojai pradėjo darbą, ją atnešė praktiškai atgal, gelbėtojas rankas tik ištiesė ir panelė jam papuolė į rankas, kitaip gelbėtojai gal ir nebūtų pasiekę tos panelės“, – prisiminė pašnekovas.
Vyras atviras – be galo gaila nuskendusio vyro. Jo kūno ieškojo ir sraigtasparnis, ir gelbėtojai pasitelkę vandens transportą. Jis svarsto, kad skęstančias paaugles gelbėti skubėjusiam vyrui pritrūko jėgų, nes prieš tai maždaug valandą jis intensyviai sportavo.
„Jeigu jis būtų buvęs prieš sportą, pilnas jėgų, galbūt jam būtų pavykę. Gaila vyro, geras žmogus turbūt buvo. Gaila, kad jis nepasiekė tikslo, bet jis padarė iš savo pusės viską, ką galėjo“, – svarsto jis.
Kad sąlygos jūroje buvo itin sudėtingos, byloja ir po gelbėjimo operacijos išvystas vaizdas – po 10-15 minučių, praleistų vandenyje, net gelbėtojai iš jo išlipo kone be jėgų. Tądien Klaipėdos gelbėtojai socialiniuose tinkluose skelbė, kad vyravo stipri atgalinė trauką į jūrą.
Poilsiautojų elgesys nemaloniai nustebino
Ir statistika išties liūdna – kaip skelbė Klaipėdos gelbėtojai, vien per pastarąsias dienas buvo išgelbėti dar keturi vaikai, kurių amžius svyravo tarp 10-16 metų.
Nors gelbėtojai nuolat primena, kad plevėsuojant raudonai vėliavai į vandenį šiukštu negalima lipti, nes maudytis draudžiama, karštomis dienomis poilsiautojams tai būna nė motais – net ir po to, kai jūroje ryte nuskendo vyras, žmonės patys ėjo maudytis, į jūrą leido vaikus.
„Visą dieną buvau paplūdimyje ir visi lipo į vandenį, nors žinojo apie tai, kas įvyko, visiems buvo paaiškinta, gelbėtojai važiavo, aiškino, bet vis tiek ir vaikus į jūrą leido, ir patys lipo.
Toks keistas bruožas mūsų žmonių, kad visi žino, yra perspėti, žino, kad žmogus nuskendo ir tas pats, jokios pamokos“, – apie pajūryje tądien matytą vaizdą pasakojo Klaipėdoje atostogaujantis vyras.
Vis tik, Vitalijus priduria pasigedęs vieno svarbaus daikto – gelbėjimosi rato. Jo manymu, jei jis būtų kabėjęs kur nors arti, galbūt viskas būtų pasibaigę kitaip, turint jį būtų buvę saugiau plaukti link skęstančių paauglių.
„Nesakau, kad reikia visur juos kabinti, sako, kad juos vagia, bet tegul vis tiek kabo, prie gelbėjimo stoties 100 procentų galima pakabinti. Reikia kažką daryti, nes sezonas dar nesibaigė, o per tuos du mėnesius gali visko atsitikti“, – sakė jis.
Įspėja apie pajūryje tykančius pavojus
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki, žmonės eina maudytis nepaisydami įspėjamųjų ženklų apie duobes. Anot jo, 99 proc. Klaipėdos paplūdimiuose vykstančių skendimų nutinka būtent prie ženklų, nurodančių, kad jūroje pavojinga dėl joje slypinčių duobių.
Maudytis tokios vietose yra draudžiama, tačiau, pasak pašnekovo, pamatę vandens telkinį žmonės negalvoja apie saugumą. Gelbėtojų vadas taip pat pasakojo, kad poilsiautojai neretai mėgsta užmesti rankšluostį ar drabužius ant įspėjamųjų ženklų, taip uždengiami svarbią ženkluose skelbiamą informaciją.
„Žmonės dažnai mano: „aš tai nepaskęsiu“. Tai pagrindinė klaida. Taip pat pastebėjom, kad nekreipiama dėmesio į vėliavų reikšmes. Labiausiai gelbėtojus šokiruoja, kai iškelta raudona vėliava, o tėvai ar močiutės ateina su vaikais ir leidžia vaikams maudytis. Taip yra mokoma nekreipti dėmesio į įspėjančias vėliavų reikšmes“, – pabrėžė A. Siakki.
Gelbėtojai kasmet visiems poilsiautojams primena apie jūroje tykančius pavojus – atgalines sroves ir duobes, ragina visuomet pasižiūrėti, kokia vėliava kabo – dėmesingumas pajūryje gali padėti išgelbėti gyvybę.
„Patariu poilsiautojams iškart atkreipti dėmesį, kokia vėliava yra pakabinta. Dažniausiai kabo dvi: viršutinė vėliava (raudona ir geltona) reiškia, kad gelbėtojai budi, o antroji vėliava gali būti raudona, kuri reiškia, kad draudžiama maudytis, arba geltona, reiškianti, jog maudytis galima.
Nežinant, kur plaukti saugiausia, galima drąsiai prieiti prie gelbėtojų ir paklausti, – dalinasi rekomendacijomis A. Siakki. – Jei poilsiautojas mato, kad kitas žmogus skęsta, pačiam gelbėti nepatariu. Pirmiausia reikia kviesti gelbėtojus, o jei noras yra gelbėti, reikia įvertinti save kaip plaukiką ir surasti plūduriuojantį daiktą ant kranto, su kuriuo daug saugiau skenduolį nugabenti į saugią vietą.“
A. Siakki atkreipia dėmesį, kad ant kiekvienos persirengimo kabinos yra kabinų numeracija su gelbėjimo posto telefono numeriu. O žmonėms, kurie pakliūva į atgalinę srovę, rekomenduoja jokiu būdu nesiveržti į krantą, o plaukti į šoną, kur lūžta bangos. Bet svarbiausia, pasak jo, jei budi gelbėtojai, laikytis ant vandens paviršiaus ir laukti jų.
