Statybininkai tvirtina, kad neįmanoma pašalinti kliūčių, dėl kurių Klaipėdos valdžia gali netekti milijoninio Europos Sąjungos finansavimo, skirto Danės ir Pilies jachtų uostelio rekonstrukcijai. O ekspertai, kurie nori savo akimis įsitikinti, kaip įgyvendinamas aistras keliantis projektas, žada atvykti jau kitą savaitę.
Negana to, vakar buvo išplatintas pranešimas, jog Statybos ir energetikos įmonių asociacija kreipėsi į Seimo Antikorupcinę komisiją ir prašo dėl galimo neskaidrumo ištirti visą rekonstrukcijos projektą.
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius kol kas yra nusiteikęs optimistiškai ir žada, kad visos problemos bus išspręstos ir milijoninės europinės paramos grąžinti nereikės.
Negali pašalinti problemos
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad baigiant įgyvendinti šį projektą paaiškėjo, jog vienas iš jo tikslų nėra pasiektas - nenumatyta konkreti vieta mažiesiems laiveliams švartuoti. Jeigu būtų fiksuotas pažeidimas, jį reikėtų arba ištaisyti, arba grąžinti gautą paramą. Vienu metu jau atrodė, kad rasta išeitis - patraukus du pontonus Pilies uostelyje žadėta ten švartuoti mažuosius laivus.
"Dirbti dar nepradėjome ir nepradėsime. Sprendžiant mūsų problemą paaiškėjo, kad pontonų patraukti ir pritaikyti krantinės negalima. Su Klaipėdos meru kalbamės geranoriškai, bet kol kas iš to naudos neturime. Bus jau treti metai, kai negalime dirbti", - sakė Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas Algirdas Valentinas.
Šiuo metu dirba tik viena įmonė - jos laivas kelia žmones į delfinariumą, tačiau keleivius tenka paimti nuo Danės krantinės, kur yra pavojinga vieta ir didesniems laivams manevruoti labai sunku.
Pilies uostelio ir Danės upės krantinių koncesininko dar nėra - paskelbtame konkurse dalyvavo tik AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR). Šiuo metu esą vedamos "sunkios derybos" su Klaipėdos savivaldybe.
KLR infrastruktūros tarnybos viršininkas Gintaris Milvydas teigia, jog pontonus turėtų patraukti rekonstrukcijos darbus atliekanti UAB "Hidrostatyba". Dėl to esą turėtų susitarti asociacija ir savivaldybė. Pasak jo, iš principo toks susitarimas yra, tačiau asociacijos atstovai iškėlė papildomą sąlygą, kad po to, kai bus nukelti pontonai, dar turi būti uždėtas ant krantinės papildomas tašas, kad į jį galėtų atsiremti jų laivai.
G. Milvydo manymu, nukėlus pontonus, laivų švartavimo klausimas nebus išspręstas, nes jie "nosimis" remtųsi į mediena apkaltas krantines. Jo teigimu, geriausiu atveju asociacijos reikalavimus būtų galima įvykdyti tik po to, kai valstybinei komisijai bus priduotas visas objektas.
Tuo metu "Hidrostatybos" statybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Biesevičius teigia, kad dviejų pontonų Pilies uostelyje patraukti negalima, nes prie jų yra prijungtos kolonėlės, kad kiekvienas priplaukęs laivas galėtų gauti elektros ir vandens. Pagrindiniai magistraliniai šių kolonėlių tinklai yra būtent pontonuose. Tokiu atveju reikėtų šiuos tinklus iš naujo nutiesti krantinėje ar kitoje vietoje.
"Tada jau reikėtų keisti ir techninį projektą, ir statybos leidimą, nes pastarajame yra nurodytas ir pontonų ilgis, ir jų skaičius. Trumpai tariant, prasidėtų labai didelės procedūros. Nepaisant to, kad sunku perkelti pačius tinklus, vien dokumentacijos tvarkymas užimtų daug laiko. Suprantama, kiekvienas darbas reikalaus papildomų išlaidų", - sakė A. Biesevičius.
Jo nuomone, mokėti turi tie, kurie ir nori nuimti tuos pontonus.
"Aš neįsivaizduoju, kaip bus galima priduoti projektą, kuris bus įgyvendintas ne taip, kaip nurodyta projektinėje dokumentacijoje. Neįsivaizduoju ir apmokėjimo klausimo. Darbas padarytas, objektas išardytas ir iš naujo padarytas. Kaip galima mokėti už tą patį darbą tris kartus? Iš karto kiltų ažiotažas. Ir taip esame kaltinami viršiję sąmatą, nors taip nėra. Mes tikrai darysime tik tai, kas yra projekte. Jeigu užsakovas nurodys padaryti projekte pakeitimą, tada kitas dalykas", - kalbėjo A. Biesevičius.
Savivaldybė skolinga
"Hidrostatybos" atstovas nesiryžta prognozuoti net to, kada įmonė galėtų priduoti valstybinei komisijai visus projekto objektus.
"Kai tik gausime finansavimą, pirksime medžiagas, kurių dar reikia. Šiandien dirbame su tomis medžiagomis, kurių didelę dalį nusipirkome iš savo apyvartinių lėšų. Didelę dalį medžiagų esame gavę iš savo tiekėjų, bet jiems nesumokėjome, tad jaučiame spaudimą, ruošiamasi inicijuoti mūsų sąskaitų areštą. Nesame sumokėję nei už suolus, nei už šviestuvus, nei už dangas", - guodėsi A. Biesevičius.
Anot jo, savivaldybė įsiskolino įmonei jau apie 10 mln. litų. Iš viso valdžiai nepavyksta gauti 18 mln. litų, kurių trūksta rekonstrukcijai pabaigti.
"Pastaruoju metu neteisingai aiškinama, kad projektui reikia papildomų 18 milijonų litų. Savivaldybė juos turėjo turėti, nes tai jos indėlis į projektą. Pagal pirminę finansavimo programą projektas turėjo kainuoti mažiau, tačiau paskelbus konkursą paaiškėjo, kad mažiausias pasiūlymas buvo mūsų įmonės - 42 milijonai litų. Sutartyje ši suma ir buvo fiksuota, tad savivaldybė turėjo pasiruošti pinigus", - sakė rangovų atstovas.
Įtaria neskaidrumą
Beje, vakar buvo išplatintas pranešimas, jog Statybos ir energetikos įmonių asociacija kreipėsi į Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininką Kestą Komskį ir prašė dėl galimo neskaidrumo ištirti Danės krantinių ir Piliavietės uosto rekonstrukcijos projektą. Įtariama, kad jame gali būti techninių projekto sprendinių pakeitimų, statybų technologijų pažeidimų.
"Bus kaip Amsterdame"
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras:
Su mažųjų laivelių savininkų atstovais susitinkame dažnai ir ieškome problemos sprendimo būdų. Pagaliau atsirado dialogas. Gal ir per vėlai pradėjome normaliai kalbėtis. Demontuoti pontonų dabar nėra galimybės. Mes projektą skaidome į 5 etapus. Kai Pilies uostelis bus priduotas komisijai, tada žiūrėsime. Ieškojome variantų, kaip laivai galėtų dirbti nenuėmus pontonų. Darėme bandymus, bet laivai dideli, tad iškyla tam tikrų problemų. Nedideliems laiveliams yra galimybė dirbti šalia kelto. Didiesiems kelti žmones sąlygų nėra. Krantinės Pilies uoste yra pritaikytos jiems stovėti, bet norint imtis verslo, kelti žmones, dar reikia padaryti kai kurias korektūras. Mes statėme ne keleivių perkėlimo terminalą, o uostelį laivams.
Pinigų projektui padaryti iki galo mes tikimės gauti. Paskolos teikimo konkurso sąlygas pasiėmė keli bankai, manau pasiskolinsime. Liepos pabaigoje apmokėjimo "Hidrostatybai" klausimą mes išspręsime. Svarbu, kad ji dirba. Jeigu nepavyktų gauti paskolos, kiltų problemų ir su kitais objektais. Esame dar numatę ir kitų šaltinių krantinėms finansuoti, jau vedame derybas su Susisiekimo ministerija.
Bet kuriuo atveju mes visas problemas išspręsime, kitaip nebus. Ir miesto centras liepos pabaigoje atrodys kaip Amsterdamas.
Dalia BIKAUSKAITĖ