Vengiate žiniasklaidos?
Kartais žurnalistai sudaro tokias sąlygas, kad tu nenori dalyvauti viename ar kitame projekte, atsakinėti į interviu, kurie neatitinka tavo nuostatų, moralės normų. Dažnai tenka kalbėti apie tai, ką jau minėjai 150 kartų, bet tavęs vis tiek klausia to paties. Tai nėra išsidirbinėjimas, slapstymasis, matyt, kad branda (juokiasi).
Tie patys klausimai, reikia manyti, plėtojasi apie jūsų ir Viliaus santykius?
Ne, dažniausiai klausia: „Kaip aš prisijaukinau Klaipėdą“, „Ar mes neatsibostame vienas kitam?“ ir „O kaip jums tas metų skirtumas“. Kiekviename interviu išgirstame šiuos klausimus, tai suprantate...
O kaip reaguojate į žmonių komentarus?
Į komentarus reagavau pirmus du, tris karjeros metus. Vėliau supratau, kad kylant tavo žinomumui, daugėja ir tave peikiančių žmonių. Į tai kreipti dėmesio neapsimoka, nors, galiu pripažinti, kad gerų komentarų galima rasti daugiau.
Atsižvelgiu tik į autoritetingų žmonių komentarus, pavyzdžiui, dėl vokalo pastabas man gali pasakyti vokalo dėstytojas. Bet jei tai bus pašalietis, kuris slepiasi už kompiuterio ekrano ir nuomonę išreiškia anoniminiu vardu, jis yra nieko vertas komentatorius.
Jau penkiolika metų esate scenoje. Nuo pirmojo koncerto iki dabar – kas pasikeitė?
Drįsčiau teigti, kad dabar dainuoju žymiai geriau (juokiasi). Norėčiau tuo tikėti, bet nebandau savęs liaupsinti.
O kas pasikeitė muzikos pasaulyje?
Pas mus yra labai daug vienodų atlikėjų, grojančių absoliučiai tokią pačią muziką. Manau, kad trūksta identiteto, nes dabartiniame muzikos pasaulyje egzistuoja tik juoda arba balta, arba popsas, arba visiška alternatyva. Toks skirstymas man nelabai patinka.
Manote, kad pasikeitė ir jūsų kūryba?
Mes esame dainininkai, ne kūrėjai, nors, mano nuomone, dainininkai irgi kuria, interpretuoja. Man visada patiko muzika, kurią atlikau karjeros pradžioje, todėl negaliu pasakyti, kad ji pasikeitė kardinaliai. Tada muzika buvo kitokia, bet ir situacija, kodėl ją dainavau, buvo kitokia.
Ar ką nors keistumėte gyvenime?
Labai retorinis klausimas (šypsosi). Iš vienos pusės, manau, kad keisčiau, bet iš kitos pusės galiu drąsiai sakyti, kad ne, viskas yra labai gerai. Man, kaip kiekvienam žmogui, užtenka savikritikos gyvenime, todėl galėčiau vienoje ar kitoje sferoje įsispirti sau į užpakalį, kažką pakeisti.
Kas dabar vyksta jūsų šeiminiame gyvenime?
Dabar pas mus rugsėjo pirmoji ir keli televiziniai projektai, pasirodymai, todėl aš ir Vilius esame absoliučiai užimti. Vasara, palyginus su rudeniu, buvo tikrai ramesnis laikotarpis, koncertavome tik savaitgaliais.
Vis dėlto vasarą atostogauti nepavyko, nes tradiciškai poilsį stengiamės susiplanuoti rudeniop. Mėgstame prasitęsti karštąjį laikotarpį, keliaujame į šiltesnius kraštus. Vis dėlto pokyčių mūsų gyvenime daug – dabar abi mūsų dukros jau lanko mokyklas.
Kiek vaikų mokslai pakeis jūsų planus?
Dabar, kai jau abi mokykloje, tikrai tenka derintis. Viena lanko dvyliktą klasę, kita šiais metais keliavo į pirmą klasę. Anksčiau buvo lengviau, planų nekeitė, nes mažąją iš darželio galėjome pasiimti visada, vyresnioji kelis kartus irgi ištrūko. Dabar derinsimės (juokiasi).
Tėvams išlydėti vaikus į mokyklą yra didelis žingsnis..
Visas gyvenimas pasikeitė.. Dienotvarkės dabar intensyvesnės, nes mažoji pradėjo lankyti ne tik vidurinę, bet ir muzikos mokyklą, šokius – veiklos užtenka. Mums, močiutėms, seneliams reikalų tikrai yra (juokiasi).
Muzikos mokykla? Galima tikėtis, kad ateityje sulauksime šeimyninio ketvertuko?
Ne, nemanau. Aš noriu, kad mano dukros pasirinktų savo kelius, o ne derintųsi prie tėvų. Tik laikas parodys, kas jos bus.
Ar esate laiminga?
Taip, aišku.
