• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai ir dėstytojai mūsų valstybei nereikalingi?“ – su tokiais šūkiais prie Švietimo mokslo ir sporto ministerijos piketavo aukštųjų mokyklų darbuotojai. Akademikai piktinasi – viskas taip brangsta, kad už menkus atlyginimus išgyventi tampa nebeįmanoma.

Mokslininkai ir dėstytojai mūsų valstybei nereikalingi?“ – su tokiais šūkiais prie Švietimo mokslo ir sporto ministerijos piketavo aukštųjų mokyklų darbuotojai. Akademikai piktinasi – viskas taip brangsta, kad už menkus atlyginimus išgyventi tampa nebeįmanoma.

REKLAMA

Tenka griebtis papildomo darbo. Dėstytojai ir mokslininkai reikalauja nedelsiant jų atlyginimus kelti mažiausiai trečdaliu. Ministrė sutinka: algas reikia didinti, tačiau naujų sprendimų teks palaukti.

Vienoje iš Vilniaus kolegijos auditorijų docentė Virginija Jarulė dėsto veterinariją. Sako, motyvuoja dirbti jauni žmonės, su kuriais ji bendrauja, tačiau atlyginimas džiaugsmo nekelia.

„Aš esu biomedicinos mokslų daktarė – turiu apgynusi mokslų daktaro disertaciją. Ir, ta prasme, skaudu, kai statybininkai, tarkim, uždirba dvigubai daugiau už mane“, – sako Vilniaus kolegijos docentė Virginija Jarulė.

REKLAMA
REKLAMA

20 metų pedagoginės ir mokslinės patirties turinti docentė dirbti į kolegiją vyksta iš Kauno. Tad pinigus tenka skaičiuoti, taip pat ieškoti, kaip papildomai prisidurti.

REKLAMA

„Kaip pasakyt, tas tūkstantis eurų šiais laikais nėra daug. Juo labiau, kad reikia atvažiuoti. Kuras velniškai išbrango“, – tikina V. Jarulė.

Tad dėstytoja užsiima individualia veikla – veda paskaitas ūkininkams, taip aukodama laiką, kurį galėtų skirti savo studentams: „Žodžiu, mes liekam be nieko. Prie tokios infliacijos, kokia dabar yra, universiteto darbuotojai palikti ant ledo.“

Taip kalba aukštųjų mokyklų darbuotojai, su plakatais atėję prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Dėstytojai, mokslininkai, specialistai sako nebegalintys tylėti: infliacija taip įsismarkavo, kad vien meilė darbui nebegelbsti.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu ponas Maldeikis sako, kad Seimo narys iš dviejų tūkstančių negali pragyventi, tai dėstytojas, profesorius iš tūkstančio dviejų šimtų turi pragyventi dirbdamas vienu etatu“, – sako profsąjungų susivienijimo vicepirmininkė Asta Lapinskienė.

„Nu 800. Čia ant popieriaus. – Ant popieriaus. Kiek į rankas? – Dabar tiksliai negalėčiau pasakyti, reikia atsiskaičuoti, nes aš dar irgi profsąjungos mokestį moku, turim mes savo programą. – 650. – Taip, maždaug“, – kalba Kauno technologijos universiteto darbuotojas Vytautas Juodagalvis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Profesoriai Lietuvoje uždirba maždaug septynis kartus mažiau nei profesoriai Vokietijoje. Panašus skirtumas ir tarp docentų algų Lietuvoje ir Vokietijoje.

„Galų gale, ta pati ministrė yra mano dėstytoja. Aš norėčiau jos paklausti, ar jinai sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą, vakarais taksuoti tam, kad išgyventų ir savo šeimą išlaikytų“, – teigia Vilniaus kolegijos dėstytojas Donatas Raščius.

REKLAMA

Ministerijos atstovai sako: jau šiais metais aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimams skirta maždaug dešimtadaliu daugiau lėšų.

„Tai šiemet buvo atlyginimai didinti 12,5 procento. Tiksliau buvo skirtos lėšos, kad tiek didėtų. Tačiau atlyginimai yra aukštųjų mokyklų autonomija. Mes tiesiog skiriame daugiau lėšų į biudžetą“, – aiškina švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

REKLAMA

Ar, pavyzdžiui, universitetai gali panaudoti pinigus ne pagal paskirtį? Aukštąsias mokyklas darbuotojai vis dėlto užstoja.

„Universiteto autonomija tai nėra pinigai, kuriuos galima pažarstyti. Jo yra minimumas. Ir universitetas išgyvena taip, kaip duoda“, – tikina profsąjungos vicepirmininkė Asta Lapinskienė.

Darbuotojai reikalauja kuo greičiau kelti jų algas mažiausiai trečdaliu. Tokį reikalavimą įteikia švietimo viceministrui. Šiais metais pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje ministerija jau įsipareigojo atlyginimus kelti iki 2024 metų ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet. Pasak ministrės, reikės tartis, tačiau lieka atviras klausimas, ar bus įmanoma atlyginimus ateinančiais metais kelti trečdaliu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tas susitarimas yra racionalus, ir mes jo stengiamės laikytis. Žinoma, situacija šiandien yra labai sudėtinga – yra karas, energetinė krizė. Žinome, kad atlyginimus reikia didinti, tačiau kokiu žingsniu mes mes galime didinti, čia jau yra didesnis klausimas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Politinės partijos buvo sutarusios, kad iki 2024-ųjų aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimai prilygs pusantro vidutinio šalies atlyginimo – dabar tai viršytų pusantro tūkstančio eurų. Prezidentas žeria kritiką politikams.

REKLAMA

„Kartais tiesiog stokojame tam tikros socialinės empatijos ir negalime priimti tų sprendimų, kuriuos net esame pasižadėję padaryti“, – kalba prezidentas Gitanas Nausėda.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad per artimiausias savaites bus tariamasi, kiek galėtų kilti aukštųjų mokyklų personalo atlyginimai. Jeigu savo tikslo nepasieks, darbuotojai sako: netrukus į gatves išeis vis daugiau nepatenkintų žmonių.

statybininkai, tarkim, uždirba dvigubai
statybininkai, tarkim, uždirba dvigubai
Žmonės dirba, o neimituoja darbą. Ir kas trukdo poniai profesorei persikvalifikuoti į statybininkus, pamatys už ką žmonės algą gauna ir pati uždirbs.
tai bet jie dyrba
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų