Apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo perspektyvą buvo žinoma beveik dešimtmetį, tačiau nei Algirdo Brazausko, nei Gedimino Kirkilo vyriausybė neįgyvendino nė vieno reikšmingesnio projekto, galinčio jei ne tuojau pat, tai bent artimiausiais metais padidinti šalies energetinę nepriklausomybę, taupyti energijos resursus, pereiti prie alternatyvių kuro rūšių.
Po devynių mėnesių, paskutinę šių metų dieną sustabdžius pagrindinę šalies elektros gamintoją Ignalinos atominę elektrinę (IAE), Lietuva lieka visiškai priklausoma arba nuo rusiškų gamtinių dujų, kurias kūrendamos elektrą gamins šiluminės elektrinės, arba nuo rusiškos elektros energijos importo. Nauji metai atneš ir bent du kartus didesnes elektros kainas, kurios smogs per kišenę krizės išvargintiems gyventojams ir verslui.
Darbai neatlikti
Nors būta daug gražių kalbų, nė per žingsnį nepasistūmėjo naujos atominės elektrinės statybos. Nenutiestos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija.
Nepaisant to, kad nuo 2010 m. elektros gamybai reikės žymiai daugiau gamtinių dujų, o jų tiekimas vieninteliu vamzdžiu per Baltarusiją nėra patikimas, gamtinių dujų saugyklos bei suskystinų dujų terminalo reikalai toliau galimybių studijų užsakymo nepajudėjo. Faktiškai nepradėta įgyvendinti būsto renovavimo programa, kurią leistų taupiau naudoti energetinius resursus. Dėl biurokratinių kliūčių sunkiai kelią skynėsi vėjo energetikos projektai, motyvuojant aplinkosauginiais rūpesčiais buvo beveik sustabdyta hidroenergetikos plėtra. Dvejais metais vėluoja efektyvaus bloko Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose statyba. Neskatinta nedidelių kogeneracinių – ir elektrą, ir šilumą gaminančių – elektrinių statyba. Net negalvota apie daugelyje kitų šalių taikomas finansines paskatas daugiau naudoti saulės ar žemės gelmių energiją.
Buvusiųjų vyriausybių nenoras ryžtingai imtis strateginių klausimų sąmokslo teorijų mėgėjams kelia minčių apie Rusijos dujininkų interesus, kiti sako, kad tiesiog nepavyko prognozuoti būsimų rinkos pokyčių.
„Iki 2006-2007 m. kuriant energetikos strategijas buvo vadovaujamasi nuostata, kad pagrindinis kuras po IAE uždarymo turi būti gamtinės dujos, nes jos yra pigios ir ekologiškos, o jų tiekimas nekelia problemų. Tačiau argumentai dėl jų pigumo ir tiekimo saugumo pasirodė esantys klaidingi“, - „Balsui.lt“ aiškino parlamentaras Česlovas Stankevičius, anksčiau energetikos klausimais patarinėjęs užsienio reikalų ministrui.
Naujoji Vyriausybė sunkmečiu paveldėjo ilgą neįgyvendintų energetinių projektų sąrašą, kuris šaliai būtų nelengvai įkandamas ir ekonomikos klestėjimo laikais. Prie energetinio saugumo projektų prisidėjo ir papildoma užduotis - sutramdyti LEO LT.
Tik imitacija
„Įsipareigojus uždaryti AE, pirmas darbas, kurį turėjo daryti Vyriausybė – užtikrinti energetinį saugumą. Tai elektros tiltai, tai patikimumo didinimas, statant daugiau nedidelių elektrinių, tai atsinaujinančios energetikos plėtra. Nieko to nebuvo, atrodo, tyčia buvo elgiamasi priešingai“, - „Balsui. Lt“ tvirtino Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Alvydas Naujėkas.
Anot jo, atsinaujinančių šaltinių energetikos iš vėjo, biomasės, vandens skatinimas lig šiol buvo tik imituojamas. „tarkime, norint statyti vėjo elektrines, reikėjo laimėti konkursus, kai kurių jų sąlygos buvo žiaurios. Tai labai trukdė“, - sakė jis.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko nuomone, strateginiai projektai strigo, nes politinė valia buvo nukreipta į LEO LT sukūrimą, kuris esą ir turi išspręsti visas problemas, kurios paaštrės po IAE uždarymo.
„Tai buvo visiškai klaidinga kryptis. Pirmiausiai turėjo būti rūpinamasi ne LEO LT pelnais, o vartotojų interesais ir energetiniu saugumu“, - „Balsui.lt“ sakė ministras.
Gal ir sąmoningai
„Sunku vertinti, ar buvo sąmoningai trukdoma, ar tiesiog priimami abejotini sprendimai“, - svarstė A. Sekmokas.
Ministro manymu, didžiausią nerimą kelia tai, kad nebuvo pasistūmėta su naujos AE statybomis, o naujas Lietuvos elektrinės blokas, kuris gamintų gerokai pigesnę elektrą nei senieji generatoriai, pradės veikti geriausiu atveju 2012 m., dvejais metais vėliau nei buvo planuota.
Anot A.Sekmoko, ankstesnės Vyriausybės per menkai stengėsi, kad pajudėtų tarptautiniai elektros jungčių projektai. „Nebuvo ieškoma bendrų pozicijų su Latvija ir Estija dėl bendros elektros rinkos, nors buvo aišku, kad tai susiję su kabelių tiesimu. Nejudėjo net būtiniausi darbai, todėl rinkos sukūrimas nutolo“, - sakė jis.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojo Pijaus Ralio manymu, ankstesnės vyriausybės nieko nedarė energetiniam saugumui stiprinti, tik skubėjo sukurti LEO LT. „Jungties su Švedija nepavyko pastatyti tik todėl, kad valdžia net nesistengė susitarti su kitomis Baltijos valstybėmis dėl bendros energetinės sistemos sukūrimo ir darbų, kuriuos reikia atlikti, kad ši sistema funkcionuotų“, - „Balsui.lt“ tvirtino P.Ralys.
Problemos nedidelės
Kai kurie ekspertai tvirtina, kad susirūpinimas dėl IAE uždarymo pavojų yra gerokai perdėtas, nors ir pripažįsta, kad netekus IAE, elektros kainos išaugs.
„Lietuva turi pakankamai elektrinių, o elektros suvartojimas pastaruoju metu ne auga, o krenta. Problema tik tokia, kad po IAE uždarymo elektros gamybos savikaina bus gerokai didesnė“, - „Balsui.lt“ sakė Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas, vienas iš A.Brazausko vyriausybės patarėjų.
Jo teigimu, problemų išvis nekiltų, jei šaliai negrėstų priklausomybė nuo Rusijos - vienintelės pagrindinių resursų tiekėjos. „Tačiau iš esmės niekas nepasikeičia, nes specifinis branduolinis kuras Ignalinos jėgainei visus tuos metus irgi buvo perkamas iš Rusijos. Teks susitaikyti su tuo, kaip kai ir anksčiau, taip ir toliau būsime priklausomi nuo Rusijos resursų“, - tikino jis.
