Tarptautinių festivalių organizatoriai žavisi Klaipėdos vasaros estrada kaip unikalia erdve dideliems renginiams, tačiau statinio administratoriai įsitikinę, jog šis sovietmečio palikimas perspektyvų neturi.
„Klaipėdos vasaros estrada yra labai reikalinga, nes tai puikiai suplanuota erdvė didelio masto renginiams“, - tvirtina Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas, neseniai vykusio vaikų ir jaunimo chorų festivalio konkurso „Mes - Lietuvos vaikai“ vadovas Algirdas Šumskis.
Festivalis šiukšlėse
Klaipėdos vasaros estradoje vyko didžiausias festivalio renginys, kuriame dalyvavo daugiau kaip 7 tūkstančiai dainuojančių, šokančių ir muzikuojančių vaikų iš visos Lietuvos. Už vasaros estrados nuomą vienai dienai šį objektą administruojančiai UAB „Poilsio parkas“ renginio organizatoriai sumokėjo 4 tūkst. litų, tačiau į repeticiją susirinkusi minia vaikų išvydo ne šventiškai papuoštą sceną, o krūvas butelių duženų, šiukšlių ir sulaužytus suoliukus.
„Buvo baisu. Laimei, kad neatsitiko bėda, tokiame šiukšlyne vaikai galėjo susižeisti. Vasaros estrados administracija nesugeba užtikrinti šio objekto apsaugos, todėl estrada yra tapusi atrakcionų alaus baru“, - liūdnai po renginio kalbėjo A. Šumskis.
Chorų festivalių organizatorius apgailestavo, jog Lietuvoje yra tik trys vasaros estrados ir visos trys yra miestų skauduliai.
„Tik Pabaltijo šalys turi vasaros estradas, tačiau mūsų kaimynai sugebėjo jas pritaikyti šių dienų poreikiams. Latvijoje ir Estijoje vasaros estrados yra aptvertos, saugomos saugos tarnybų ir efektyviai naudojamos. Jose vyksta daug įvairių renginių. Klaipėdos vasaros estradai trūksta vadybos“, - kalbėjo A. Šumskis.
Nusiaubė išvakarėse
UAB „Poilsio parkas“, administruojančios Klaipėdos vasaros estradą, direktorė Vaida Tamošiūnaitė, pasiteisinusi, kad dirba tik porą mėnesių, užtikrino, jog apsaugoti šį statinį nuo siautėjančio girto jaunimo yra neįmanoma.
„Prieš festivalį „Mes - Lietuvos vaikai“ išleidome pusantro tūkstančio litų sulaužytų suoliukų sutvarkymui. Išvežėme mašiną šiukšlių, tačiau renginio išvakarėse girti paaugliai viską nusiaubė. Turime vieną žmogelį, kuris kiekvieną dieną renka šiukšles vasaros estradoje, bet tai yra visiškai beviltiškos pastangos. Jam už nugaros jaunimas piktybiškai daužo butelius. Bandėme kviesti policiją, tačiau vandalai nuo pareigūnų pabėga, o jei ir pagauna kokį - tai nubausti negali, nes tai dažniausiai - nepilnamečiai, kurie gyvena vieni, tėvai užsienyje“, - guodėsi vasaros estrados direktorė.
Nuostolių neturi
V. Tamošiūnaitė prisipažino nematanti jokios Klaipėdos vasaros estrados perspektyvos, nes šiam objektui miesto Savivaldybė neskiria lėšų.
„Vasaros estrados prieigas nuomojame kartingams, atrakcionams, pačioje estradoje per vasarą įvyksta keletas renginių. Džiaugiamės, kad surinktų lėšų pakanka turto, elektros ir kitiems mokesčiams susimokėti. Nuostolio nėra, tačiau pelno - taip pat neturime“, - tvirtino pokalbininkė.
Pasak V. Tamošiūnaitės, renginių organizatoriai nesirenka vasaros estrados dėl to, jog joje nėra tinkamos infrastruktūros.
„Suoliukai visi supuvę, viską reikia rekonstruoti. Elektros skydinę taip pat reikia tvarkyti, tačiau pirmiausia objektą būtina aptverti ir apsaugoti“, - kalbėjo direktorė.
V. Tamošiūnaitė tikisi, jog kitais metais Klaipėdos savivaldybė susimylės ir skirs daugiau lėšų, nes vasaros estradoje numatytas grandiozinis tarptautinis folkloro festivalis „Europeade“.
Paskutiniai metai
Pavasarį uostamiestyje apsilankę tarptautinio folkloro festivalio „Europeade“ organizacinio komiteto nariai, apžiūrėję visas festivalio renginiams siūlomas erdves, vasaros estradą išsirinko kaip patraukliausią patiems didžiausiems kitais metais uostamiestyje vyksiančio festivalio atidarymo, uždarymo renginiams bei muzikos vakarui. Svečių neišgąsdino tuo metu koncertinėje aikštelėje žėrėjusi beveik tona sudaužytų butelių, jie pabrėžė vasaros estrados erdvės unikalumą, gerą struktūrą.
„Festivalio biudžete yra numatytos lėšos šios erdvės infrastruktūrai patvarkyti: suoliukų remontui, elektros instaliacijos, aplinkos sutvarkymui, tualetų įrengimui. Savivaldybė kiekvienais metais skiria šiek tiek pinigų šiems darbams, tačiau rezultato nematyti“, - kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė.
Ieško akcininkų
Anot G. Giedraitytės, jau daug metų diskutuojama apie Klaipėdos vasaros estrados likimą, tačiau sprendimų iki šiol nėra.
„Bėda ta, jog Klaipėdos savivaldybė turi maždaug apie 95 procentus vasaros estrados akcijų. Likusius kelis procentus turi 5-7 akcininkai, privatūs asmenys, kurių mes niekaip negalime surasti. Be jų dalyvavimo Savivaldybė negali priimti sprendimų“, - aiškino Savivaldybės tarnautoja.
Kultūros skyriaus vedėja tvirtino, jog tik drauge su privačiais akcininkais Savivaldybė galėtų investuoti į Klaipėdos vasaros estrados rekonstrukciją, tačiau šis projektas, pasak pokalbininkės, neturi perspektyvų.
„Renginių organizatoriai pabrėžia, jog Klaipėdos vasaros estrada jiems nepatraukli todėl, kad neturi stogo, nes orai uostamiestyje labai nenuspėjami ir lietus gali sužlugdyti renginį. Tačiau ar verta dengti stogą vasaros estradai, kai ketinama statyti areną? Popmuzikos koncertų organizatoriai mieliau renkasi Palangos vasaros estradą, kuri yra su stogu, juolab kurorte vasarą ir publikos daugiau. Dar vienas diskutuotinas variantas - vasaros koncertų estrados vietoje statyti naują Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą arba pritaikyti šį statinį kitoms veikloms“, - svarstė G. Giedraitytė.
