1. Jūroje vieniems geriau nesimaudyti
Vasarą, kai maloniai šildo saulutė tikrai smagu pasidžiaugti jūros malonumais, tačiau reikia nepamiršti ir apie joje galinčius ištikti pavojus: jūros duobes, dideles bangas. Kai bangos atkeliauja į krantą beveik stačiu kampu, gali susidaryti vandens duobė ir jus nunešti į atvirą jūrą. Jei norite likti sveiki, geriau neplaukti prieš srovę į krantą.
„Dažnai gelbėtojai paplūdimiuose nurodo vietas kur pavojinga maudytis, sužymi taip vadinamas duobes. Jos atsiranda bangoms ateinant į krantą beveik stačių kampu. Bangos pasiekia krantą atsispindi nuo jo, ir turi grįžti atgal, tiksliau vandens masė pasiekus krantą turi grįžti. Taigi šį vandens masė ieško sau lengviausio kelio atgal į jūrą, susitelkia į povandenines „upes“ kurios teka atgal į jūrą formuodamos protrūkio sroves. Esant audringai jūrai, matosi kad tose vietose nėra bangavimo, jis kaip nutrauktas. Šios srovės išnešą jūrą ir didelį smėlio kiekį, pragriauždamos sau upės vagą. Jei jau patekot į tokia duobę net nebandykit plaukti prieš srovę į krantą, greitai pavargsit ir greičiausiai busit nuneši į jūrą. Plaukti reikia stačių kampu į srovę, taip reikės mažiau plaukti iki seklesnės vietos kur nėra srovės nukreiptos į jūra, o ir bangavimas jus nuneš arčiau kranto“, – kalba doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė. Pagelbėti sau būnant prie jūros galite ir laikydamiesi elementarių saugumo priemonių. „Jūroje saugiausia būti blaiviam ir ne vienam. Jei einate maudytis vienas, pasistenkite kad gelbėtojai būtų arti, arba būtų daugiau žmonių“, – kalba doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
2. Kaip susitvarkyti su iššūkiais kelyje
Automobiliai mūsų ištikimi pagalbininkai, jais naudojamės kone kas dieną, tačiau kelyje pavojai laukia ir šiltuoju metų laiku. Reiktų atkreipti dėmesį į oro sąlygas bei savo atidumą. Net ir stovintis automobilis esant dideliam karščiui gali pridaryti žalos.
VU GMF lektorius dr. Justinas Kažys mini, kad vasaros metu labai pavojingas intensyvus liūtinis lietus, nes tuo metu reikalingas ne tik vairuotojo pasiruošimas, bet ir važiuojamosios dalies matomumas. „Važiuojamoji dalis liūtinio lietaus metu tampa nebe pravažiuojama ir prasideda plaukimas, driftinimas ir tada suvaldyti automobilį važiuojant ir leistinu greičiu tampa sudėtinga. Techniniai dalykai irgi yra su tuo susiję, čia jau reikia prisiminti, kad posūkiuose ar stabdant nebebus tokio sukibimo, kaip geromis oro sąlygomis“, – įspėja J. Kažys.
Esant sausam, bet karštam orui pavojus nukentėti automobilyje taip pat egzistuoja. Didelė temperatūra žmogų stipriai išblaško, sunkiau susikoncentruoti ir kelyje. „Esant karščio pavojui žmogus, apskritai, yra mažiau susikoncentravęs, tuo metu prarandamas budrumas. Karštas oras veikia mus per koncentracijos ir dėmesio praradimą, kitaip tariant, mūsų reakcija į aplinką pasidaro ne tokia staigi, kokios reikia. Tai vyksta ir esant labai šaltam orui. Ta reakcija nutolsta nuo optimalių sąlygų. Kai karšta būna dienos metu, tai galima iškęsti, bet svarbu kad naktis būtų gaivi, kad mūsų organizmas spėtų atsistatyti per naktį, pailsėti. Tada karštis yra lengviau priimamas. Esant pirmosioms karščio dienoms galima tikėtis nežymaus auto įvykių padidėjimo, dėl to, kad nuovargis ir atidumas sumažėja, vėliau vairuotojai prisitaiko“, – kalba J. Kažys.
3. Pavojai automobilyje
Apsidairykite, prieš spragtelėdami automobilio užrakinimo mygtuką, vasarą juose ypač karšta, jei ten liko jūsų gyvūnas - laukia nesmagi staigmena. „Labai svarbu, kad per karščius uždaruose automobiliuose nebūtų paliekami vaikai, gyvūnai ir pan. To negalima daryti net ir labai trumpą laiką, nes saulėje stovinčio automobilio viduje temperatūra pakyla net iki 70-90°C“, – komentuoja visuomenės sveikatos specialistė Asta Razmienė.
„Jei esate automobilyje, audros metu važiuoti negalima, reikia jį sustabdyti (geriausia ne atviroje laukymėje), sustumti radijo anteną, užsidaryti visus langus ir duris ir nesiliesti prie jokių automobilio metalinių konstrukcijų– tuomet automobilis nuo žaibo apsaugos gana patikimai. Net jei žaibas pataiko į automobilį, jame esantys žmonės dažniausiai nenukenčia,“– kalba Aurimas Gudžiauskas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos prevencijos organizavimo skyriaus vyriausią specialistas.
4.Ups – žaibuoja
Elgesys užklupus žaibui skiriasi nuo to kur esate – namuose ar lauke. Žinoma, jei turite pasirinkimą geriau likite namuose, išjunkite visus prietaisus.
„Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Uždarę visus langus ir duris, nepamirškite pasirūpinti elektros prietaisais. Visus juos (įskaitant antenas) būtina išjungti. Žaibuojant nereikėtų kalbėti mobiliuoju telefonu. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti prie elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai”, – kalba A. Gudžiauskas.
Žaibui užklupus lauke svarbu nesislėpti po aukštais medžiais, nesislėpti prie pastatų sienų, metalinių bokštų, aukštų kaminų. Taip pat svarbu nesimaudyti bei nevažiuoti automobiliu.
5. Staiga kilęs škvalas gali pridaryti daug žalos
Staiga sustiprėjęs vėjas gali išvartyti medžius, apgriauti namus. Škvalo metu nereikėtų slampinėti gatvėmis. 2012 -ųjų birželio mėnesį Šilutėje škvalo metu vėjo gūsiai siekė net 40 m/s. Esant tokiam vėjui tikrai galima nukentėti. „Dažnai nutinka, kad škvalas išvarto medžius. Škvalas, kaip reiškinys, retai kada būna prie žemės paviršiaus. Nuotraukose galima pamatyti, kaip po škvalo atrodo medžiai, jie būnu nulaužti per puse. Medžiai lūžta pusiau, lieka tik stiebai, čia yra tipiško škvalo palikta žala. Jei užklumpa viesulai, tai jie rauna medžius nuo žemės, o škvalas prie pat žemės paviršiaus nebūna, jis stipriai pučia kelis metrus nuo žemės”, – aptaria klimatologas Donatas Valiukas.
6. Su karščiu padės susitvarkyti vanduo
Žmogus ilgai būdamas saulėje ir nesiimdamas atsargumo priemonių, gali tikėtis pasekmių. Svarbiausia esant karštam orui gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių gėrimų ar skysčių turinčių kofeino, cukraus, kurie išstumia skysčius iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val. ir iki tol, kol pajusite troškulį. Reikia vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali iššaukti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti.
„Per karščius visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą, skrybėlė ar kepurė turi būti iš tankaus audinio, kad saulė neįkaitintų galvos. Rengtis laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės”, – aptaria A. Razmienė.
7. Kad saulė nesunaikintų jūsų odos grožio
Gydytoja dermatologė Asta Dumbliauskienė įspėja, kad yra įrodyta, jog ultravioletiniai spinduliai gali sukelti odos vėžį ir įvairias jo formas, melanomą.Taip pat gydytoja teigia, kad saulės spinduliai ne tik skatina apgamų kitimą, tačiau sukelia ir neigiamus sveikos odos pakitimus, gali pasiglemžti odos elastingumą ankščiau laiko. “Saulė skatina pigmentinių dėmių atsiradimą. Taip pat sukelia įvairių odos darinių atsiradimą, įvairias keratozes, suragėjimus, porų išsiplėtimą. Be to saulė žudo grožį. Saulė ardo mūsų kolageną, taigi, nuolat kepinama oda praranda elastingumą. Tai matyti pietinėse šalyse, kuomet tai ypač paveikia moterų grožį. Dažniausiai, jos gana jaunos pasensta, būtent dėl šios priežasties“, – tęsia dermatologė.
Įrodyta, kad kremus nuo saulės tepti reikia, nes jie apsaugo. “Labai svarbu, kad apsaugos faktorius spf (sun protection factor) būtų pakankamai aukštas. Jo skaičius turėtų prasidėti nuo trisdešimties. Nei penki, nei dešimt, nei dvidešimt – neapsaugo pakankami. Toks kremas galbūt neleis nudegti raudonai, bet nuo vėžio neapsaugos“, – kalba gydytoja.
