Kai kalba sukasi apie milijonus, vietos kilniems tikslams nebelieka. Tokia išvada peršasi po pokalbio su Čiobiškio vaikų socializacijos centro darbuotojais. Panašu, kad įstaiga, kurioje grįžti į visuomenę padedama dešimtims nusikalsti linkusių paauglių, naikinama dėl to, kad įsikūrusi pernelyg geroje vietoje.
Ant kalno, kurio papėdėje lėtai teka Neris ir žaliuoja miškai, jau daugiau nei šimtą metų stūkso Čiobiškio dvaras. Dabar jame šeimininkauja Čiobiškio vaikų socializacijos centro (VSC) darbuotojai ir auklėtiniai, atkeliavę iš visos Lietuvos. Daugelis čia patekusių vadinami sunkiais vaikais. Jie linkę nusikalsti, nemažai patirties yra sukaupę gatvėse vagiliaudami ar elgetaudami, tad centro darbuotojų užduotis – grąžinti paauglius į teisingą kelią.
Šiandien iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) į kitas ministerijas keliauja raštai, projektai, kuriais pranešama, kad nuo rugsėjo 1-osios centrą ketinama uždaryti. Kodėl? Darbuotojai atsakymo į šį klausimą neranda.
Jaučiasi šmeižiami
Birželio pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija Finansų ir Teisingumo ministerijoms išsiuntė raštą, kuriame juodu ant balto išdėstytos priežastys, dėl kurių reikėtų uždaryti Čiobiškio VSC. Raštas pagrįstas viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ atliktu tyrimu ir įstaigą aplankiusio ŠMM Švietimo organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto Antano Drungilo pastabomis.
Suskaičiuota viskas: mokiniams tenkamas plotas, centro valdomi pastatai ir remiantis „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ atliktu tyrimu konstatuota, kad „Centro vadovai vadovauja laikydamiesi hierarchinių principų, yra didelis atotrūkis tarp vaikų, administracijos ir darbuotojų; darbuotojai nepajėgūs pažinti vaikų individualybės, spręsti jų problemų, ugdyti ir ruošti juos savarankiškam gyvenimui“.
Nutraukus centro veiklą visi globotiniai bus perkelti į kitus centrus, 42 įstaigos darbuotojai papildys bedarbių gretas, o pastatai atiteks Valstybės turto fondui. Tačiau centro darbuotojai neslepia, kad jaučiasi šmeižiami. Anot jų, realiausia noro nutraukti centro veiklą priežastis – atsiradęs dvaro pirkėjas. Pastarasis, beje, puse lūpų vertinamas ne vienu milijonu litų.
Išvados nesutampa
Anot R. Mickevičiaus, valdžios spaudimą socializacijos centras jaučia jau dešimtmetį – apie uždarymą buvo kalbama 2002, 2006 metais. Iki tol tai buvo tik gandai, bet šiemet gimė įstaigos uždarymo projektas.
Ministerijų rašte minimi neigiami aspektai čiobiškiečius nustebino, nes prieš metus atlikto audito metu „tobulintinais“ vadinti tik centro dokumentacijos rengimas, mokinių noras mokytis ir mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas. Neigiamų išvadų apie centro veiklą nepateikė ir Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, ji 2010 metų rugsėjį įvertino visų 7 šalies socializacijos centrų veiklą. Ar galėjo padėtis teigiamai vertintame centre per kelis mėnesius pasikeisti taip, kad dabar įstaigą reikėtų uždaryti?
Apie tai, kad centrą žadama uždaryti, darbuotojams nebuvo pranešta. Gandai iš ŠMM koridorių pasiekė centro direktorių Nikolajų Dorofejevą, tačiau į prašymus paaiškinti, kodėl įstaiga uždaroma, bei į oficialų kreipimąsi, išsiųstą prieš porą savaičių, valdžios klerkai nereagavo. „Mes nuolat ieškome mokytojų, o kas norės dirbti, kai tokie gandai? Pirmas klausimas būna apie uždarymą“, – apgailestavo pavaduotojas. Valdžios atstovai čiobiškiečiams neatsiliepia ir telefonu.
Kieno išvados?
Čiobiškyje nesilankė nė viena komisija, galinti įvertinti įstaigos veiklą, pastatų ir patalpų būklę, nepatogumus pasiekiant darbo vietą. Štai kodėl neaišku, kas, pavyzdžiui, nustatė, kad centro pastatų renovacija kainuos 5 mln. litų? Ir kokius pastatus ketinama atnaujinti? Galbūt sovietmečiu statytą dviaukštę mokyklą, į kurią po renovacijos norėtų persikelti socializacijos centro darbuotojai ir ugdytiniai.
Bene aiškiausią vertinimą šiuo klausimu gali pateikti N. Dorofejevas. „2007 metais buvo nutarimas, kad visus teritorijoje esančius pastatus reikia parduoti, o esamą mokyklą atnaujinti ir mus perkelti ten, – pasakojo direktorius. – Tų laikų kainomis pastatai bei renovacija buvo įvertinta 4 mln. litų, iš kurių 3 mln. litų turėjo būti skirti renovacijai.“ Per sunkmetį statybos kainos sumažėjo daugiau nei pusiau, todėl net apytikriai skaičiuojant sovietų laikais statytą mokyklą, į kurią galėtų persikelti centras, būtų galima atnaujinti už 1,5 mln. litų. Kalbos apie pardavimą nutilo, o pusantro milijono virto penkiais.
Kodėl oficialiame VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ atliktame tyrime nėra tokių išvadų, kokios pateiktos ŠMM parengtame rašte, įstaigos direktorė Dovilė Juodkaitė paaiškinti negalėjo. „Tikslas buvo bendra analizė, o ne konkrečių centrų tarpusavio lyginimas, – aiškino D. Juodkaitė. – ŠMM buvo partneris, jie taip pat turėjo visą tyrimo medžiagą, bet negalėčiau komentuoti, kokiems tikslams ir kaip jie naudojo duomenis.“ Tačiau, centro darbuotojų nuomone, ministerijos rašte parašyta kai kurios atlikto tyrimo pastabos, o ne konkrečios išvados apie Čiobiškio VSC.
Variantų yra
Mokykla, apie kurios renovaciją kalbėjo direktorius, dabar nenaudojama. Anksčiau centras buvo įsikūręs jos patalpose, tačiau dėl pernelyg didelių šildymo išlaidų, nes buvo šildoma ne tik mokykla, bet ir dvaras, gavo nurodymą persikraustyti į dvarą. „Iš pradžių patys liepė išsikelti, nes buvo per brangu, dabar peikia, kad nenaudojame“, – stebėjosi R. Mickevičius. Esamu pastatu centras galėtų naudotis ir dabar, tereikėtų jį apšiltinti, kosmetiškai paremontuoti vidų, kai kur užlopyti stogą ir antrame aukšte sudėti plastikinius langus.
Variantų yra ir daugiau. N. Dorofejevas tvirtino, kad valdininkams buvo pateiktas siūlymas perkelti centrą į pamažu nykstančią Čiobiškio pagrindinę mokyklą, o pradinukus perkelti į esamas darželio patalpas. „Po poros metų Čiobiškyje visai neliks vyresnių mokinių, tik pradinukai, todėl patalpos ir vienai, ir kitai pusei būtų tinkamos“, – aiškino jis. Deja, siūlymo valdžia apsvarstyti nesiteikė.
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalistams į rankas pateko ir anksčiau rengtas projektas, kuriuo būtų sutarta, kad VĮ „Turto bankas“ savo žinion perims dvaro pastatus mainais už tai finansuodamas dvaro teritorijoje esamos mokyklos remontą. „Ir mes, ir, manau, kita pusė buvo patenkinta tokiu projektu – jie gautų dvarą, o mes galimybę sėkmingai veikti. Tačiau niekas nebuvo įgyvendinta, dingo kaip į vandenį“, – pasakojo R. Mickevičius.
Keturi daugiabučiai
„Už 5 mln. litų suremontuočiau keturis namus po 60 butų“, – trumpai pagalvojęs ministerijos rašte esančią renovacijai numatytą sumą padalijo Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, puikiai susipažinęs su šiandieninėmis renovacijos kainomis.
Pasak jo, už šią sumą visus minėtus keturis daugiabučius pavyktų modernizuoti: ne tik apšiltinti, bet ir rekonstruoti vidaus bei šildymo sistemas, kitokią įrangą. Taigi, renovuoti Čiobiškio dvaro teritorijoje esančią dviejų aukštų sovietinės statybos mokyklą, greičiausiai, pavyktų ir už kelis kartus mažesnę sumą nei ministerijos minėti milijonai.
Komentuoti negali
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, susipažinę su žurnalistų klausimais, teigė, kad atsakyti į juos kol kas negali. „Šiuo metu ir A. Drungilas, lankęsis Čiobiškio VSC, ir Švietimo organizavimo skyriaus vedėja Regina Klepavičienė atostogauja, grįš tik kitą savaitę. Į pateiktus klausimus atsakyti galėtų tik jie“, – aiškino ŠMM komunikacijos skyriaus vedėja Aida Janionytė.
Grįžusių iš atostogų tarnautojų atsakymai į pateiktus klausimus redakciją pasiekė raštu. Deja, atsakyta buvo tik į dalį užduotų klausimų. Ministerijos tarnautojai neatsakė, kokia komisija nustatė, kad centro pastatų renovacija kainuos 5 mln. litų, kokius pastatus rengiamasi renovuoti arba kokie specialistai įvertino, kad atstumas iki Čiobiškio VSC yra nepatogus specialistams. Nesutiko ŠMM specialistai atskleisti ir to, kas suformavo išvadą apie VSC darbą, tik pateikė nuorodą į VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ atliktą tyrimą, kuriame, kaip jau minėjome, neigiamos išvados, susijusios su Čiobiškio VSC, nebuvo.
Dar kartą susisiekus su A. Janionyte, komunikacijos specialistė patvirtino, kad „Ekonomika.lt“ redakciją pasiekę atsakymai yra skirti žurnalistams ir konkretizuoti jie nebus. „Atsakymus parengė ŠMM specialistai, suderino tarpusavyje, tai viskas, šiandien kaip turėtų būti vyriausybės nutarimas dėl Čiobiškio VSC uždarymo“, – lakoniškai kalbėjo moteris.
Atsakymuose įvardijama priežastis, dėl kurios esą reikėtų naikinti Čiobiškio VSC. Tvirtinama, kad dviejų centrų, skirtų berniukams, apskrityje yra per daug, užtektų vieno. Tačiau ar iš tiesų yra taip, ar visgi atsirado pirkėjas, galintis sumokėti kelis milijonus už nuolat prižiūrimą ir puikioje vietoje esantį dvarą? Kol laikas atsakys į šį klausimą, visi 42 įstaigos darbuotojai tikisi, kad bent šalies aukščiausi pareigūnai įsiklausys į jų argumentus.
TIK FAKTAI: Čiobiškio dvaras
Čiobiškio dvaras pastatytas XVIII amžiaus pabaigoje, projektuotas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus.
1923 m. dvare veikė vaikų prieglauda, 1945–1965 m. – internatinė mokykla, 1995 m. įkurta specialioji vaikų auklėjimo mokykla.
2006 m. uždaryti Čiobiškio vaikų socializacijos centrą ragino buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Panašūs raginimai skambėjo ir 2002 m.
ŠMM rašte centrui pareikšti priekaištai dėl atstumo iki rajono centro: nuo įstaigos iki jo – 26 km. Tuo tarpu Gruzdžių SVC nuo Šiaulių nutolęs 22 km, Vėliučionių SVC – apie 15 km. Kelionė iki visų centrų, remiantis programos „Google Maps“ duomenimis, truktų 20–25 min.
Vienam vaikui Vėliučionių VSC tenka 3833 Lt per mėnesį, Vilniaus VSC – 3541 Lt, Kauno VSC – 5059 Lt, Gruzdžių VSC – 5791 Lt, Čiobiškio VSC – 3809 Lt.
