Įstatymą palaikė 84 parlamentarai, 2 buvo prieš, o dešimt susilaikė. Pokyčiai Lietuvos ligoninėse turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Patikslinta „beviltiško gaivinimo“ sąvoka įtvirtinta abipusė iniciatyvos teisė leisti nepradėti arba nutraukti beviltišką paciento gaivinimą tiek paties paciento pareiškimu, pritarus gydytojų konsiliumui, tiek gydytojų konsiliumo sprendimu, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, tačiau tik esant paciento arba jo atstovo pagal įstatymą rašytiniam pritarimui.
„Tai – žmogiškumo pergalė!" – taip į pokyčius reagavo Jaunųjų gydytojų asociacija, kurios buvę ir esami nariai inicijavo šiuos įstatymo pakeitimus.
Šiuo metu galiojantis priverstinis, kitaip medikų vadinamas užsispyrėliškas, gaivinimas net tais atvejais, kai ligonis yra visiškai beviltiškas, užkerta kelią žmogui numirti natūralia mirtimi. Apie šią iš esmės žmogaus orumą paminančią tvarką medikai kalba jau ne vienerius metus.
Nors šiuolaikinė medicina suteikia galimybę pavaduoti visas žmogaus gyvybines funkcijas, keliomis valandomis ar dienomis prailginamas gyvenimas tampa kančia ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems.
„Problema ta, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nesudaro prielaidų, kad žmonės, sergantys terminalinėmis ligomis, esantys išeičių stadijose, papuolę į gydymo įstaigą galėtų išvengti labai stipriai traumuojančių ir orumą gyvenimo pabaigoje atimančių procedūrų", – sako įstatymo pakeitimus inicijavęs gydytojas anesteziologas-reanimatologas Aurimas Pečkauskas.
Eutanazijai prilyginti neteisinga
Nors atsiranda manančių, kad gaivinimo netaikymas – pasyvios eutanazijos įteisinimas, tiek medikai, tiek bioetikos specialistai bei bažnyčios atstovai pabrėžia, jog taip nėra.
„Šis klausimas yra sudėtingas ir visuomenėje gali būti nevienareikšmiškai priimamas. Tačiau kai žmonės susiduria su onkologine liga, mato, kiek kančios lydi žmones, ima galvoti visai kitaip.
Nuo senų laikų galioja teisinė tvarka, kad tik pats pacientas gali nuspręsti dėl negaivinimo, tačiau kai jis yra atsidūręs komoje, savo valios išreikšti negali. Ir būna žmogus tarsi „pakabintas“: artimieji mato kančią, gydytojai irgi supranta, kad nieko padaryti neįmanoma, kad gaivinti nebėra prasmės, tačiau nieko padaryti negali. Tad medicinos prietaisų pagalba tą kančią tik ištęsiame, taigi čia kalbame apie humaniškumą“, – sakė Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas.
