Didžiausių Kalifornijos prekybos tinklų parduotuvėse – tokie stikliniai buteliukai su dabar itin populiaria fermentuota arbata – kombuča, o etiketės kampe puikuojasi lietuviškas Vytis.
Kalifornijoje Toranso mieste įsikūrusios kombučos gamyklos duris veria Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose augusi lietuvė Daina Šlekys Trout.
Patalpose, kur fermentuojasi arbata, pasitinka šiltas drėgnas oras, rūgštis jame ir žolelių bei vaisių kvapas. Iki pat lubų čia sukrauta 250 tūkstančių stiklinių indų. Juose teliuškuoja vadinamasis grybas ir fermentuojasi arbata, kuri po pusantros savaitės keliaus į buteliukus.
Pernai tokių buteliukų su Vyčiais parduota daugiau kaip 40 milijonų.
Daina sako, kad domėtis fermentuotais produktais pradėjo dar studijuodama, o kombuča labai patiko jos močiutei, nes priminė Lietuvą:
„Mano draugė man parodė, kaip padaryti jogurtą, kefyrą, kombučą, man labai patiko. Padariau namuose ir mano močiutė pamatę. Sakė: „Mes tą Lietuvoj darydavom.“
Verslą lietuvė pradėjo prieš aštuonerius metus kartu su vyru ir geriausia drauge, tam turėdami vos 600 dolerių. Į vieną didžiausių prekybos tinklų papuolė tik per užsispyrimą – kasdien tinklo darbuotojus draugės pasitiko su gaminama kambuča:
„Mes kiekvieną dieną buvom su kombuča, kai jie eidavo į darbą: „Hey, mes čia esam vėl, turim daug kombučos, ne šiandien? Gerai, mes čia būsim rytoj“. Ir mes tą darėm kiekvieną dieną ir tada mergaitė, kuri ten buvo bosas, sakė: „Gerai, ateik, tau duosiu susitikimą“.
Pirmą paskolą jaunai įmonei suteikė Santa Monikoje įsikūrusi Kalifornijos lietuvių kredito unija ir vienas iš jos įkūrėjų Albinas Markevičius, kuris sėkmę matė tik tuomet, jei ant kombučos etiketės bus kažkas lietuviško:
„Jis žiūrėjo tyliai, mes ten sėdėjom, galvojom, ką jis sakys. Sakė: „Kaip jūs būsite sėkmingi, kai ant etiketės nėra nieko lietuviško, reikia kažką uždėti, sakyti, kad mes esame lietuviai. Ir man šitas Vytis labai svarbus. Aš visada turėsiu Vytį, nesvarbu, ką mes darysim“
Verslininkė sako, kad visada jautėsi lietuve, nors gimė Saudo Arabijoje, Augo Kanadoje ir šaknis įleido Jungtinėse Valstijose:
„Mano tėvai visą laiką stengėsi kalbėti namuose lietuviškai, aš negaliu kalbėti „perfect“, bet visada mes namuose kalbėjom lietuviškai, ėjom į stovyklą kiekvieną vasarą ir visada, kiekvieną šeštadienį, turėjau lietuvišką mokyklą.“
Dabar Daina rūpinasi, kad lietuviškai išmoktų ir jos vaikai. Šiek tiek prakalbo ir amerikietis vyras:
„Aš turiu auklę iš Lietuvos – Rimą Žičkienę. Ji irgi visada kalba lietuviškai su mano sūnumi. Mes vis tiek kalbam. Lietuvybė man labai svarbus dalykas.“
Kiekvieną vakarą sūnui verslininkė dainuoja lietuviškas dainas – moteris dalijasi ir jo mėgstamiausia:
„Tave aš pamačiau, tave aš pamylėjau, ir savo jauną širdį tik tau atidaviau.“
Prieš pora metų aplankius Lietuvą verslininkę nustebino išgražėjusi Tėvynė. Tad tikisi, kad kada nors čia taip pat galės plėsti savo verslą ir gaminamų gėrimų etiketėse esantis Vytis pasieks Lietuvą:
„Vieną dieną gal mes padarysim kombučą Europoj. Ir jeigu mes tą darysim, būsim Lietuvoj, čia kur aš pradėsiu verslą – Lietuvoj.“
