Parazitais galima užsikrėsti per užterštus kirmėlių kiaušinėliais, lervutėmis ar pirmuonių cistomis maistą, vandenį, dirvožemį, aplinką, per vabzdžių įkandimus.
Nors, atrodytų, gyvename laikais, kai vis labiau paisoma tinkamų higienos sąlygų, gydytoja neslepia, kad vaikų sergamumas parazitinėmis ligomis išlieka.
„Skaičiai per metus iš esmės nelabai ir keičiasi. Kauno klinikines ligonines Vaikų konsultacinėje poliklinikoje kasmet diagnozuojame iki 100 naujų parazitinėmis ligomis užsikrėtusių vaikų. Dažniausiai vaikai serga helmintozėmis, t. y. kirmėlinėmis ligomis – enterobioze, toksokaroze, askaridoze. Pastaruoju metu ypač kelia nerimą registruojami nauji echinokokozės atvejai“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
A. Palianskienė priminė, kad kirmėlinėmis ligomis dažniau serga ikimokyklinio ir jauno mokyklinio amžiaus vaikai.
„Enterobioze (dar kitaip vadinama spalinių infekcija) dauguma sergančių darželinio amžiaus (t.y. 4–6 metų), askaridoze – iki 6 metų amžiaus vaikai, toksokaroze – periodais nuo 3 iki 8 ir 10–14 metų amžiaus“, – aiškino gydytoja.
Ji pabrėžė, kad pagrindinė vaikų užsikrėtimo parazitais priežastis – higienos įgūdžių stoka.
„Maži vaikai dar neturi susiformavusių įgūdžių, turi potraukį dėti įvairius daiktus į burną, valgyti neplautomis rankomis. Mūsų mažųjų pacientų imunitetas dar nesusiformavęs, silpnas. Vaikų žaidimo vietų – smėlio dėžių ir žaidimo aikštelių visuomeniniuose parkuose dirvožemis užterštas kirminų kiaušinėliais. Neretai savo augintinius šeimininkai vedžioja vaikų žaidimo vietose, pamiršta surinkti augintinio eskrementus.
Dabar namuose daugelis turi ne tik kates, šuniukus, bet ir triušius, vėžlius, paukščiukus, įvairius graužikus, vis dažniau egzotinius gyvūnus. Parazitai gyvena gyvūnų organizme nesukeldami jiems ligos, išskiriami į aplinką, taigi taip vaikai užsikrečia. Todėl reikia nepamiršti prižiūrėti augintinių, duoti jiems gydytojų veterinarų rekomenduojamus vaistus nuo parazitų“, – pastebėjo A. Palianskienė.
Lervos gali „apsigyventi“ bet kur
Parazitai gali apsigyventi įvairiuose žmogaus organuose ir audiniuose mechaniškai juos žalodami, pasisavindami maisto medžiagas, nuodydami organizmą savo medžiagų apykaitos produktais. Specialistai įspėja, kad tai gali sukelti ir negrįžtamų komplikacijų, pavyzdžiui – aklumą.
„Jei spalines parazituoja tik žarnyne, pavyzdžiui, toksokarozės parazitai lervos gali „nukeliauti“ ir į kepenis, blužnį, plaučius, širdį. Blogiausia, jei parazitų lervos nukeliauja į akis, smegenis. Kai toksokarozės židinys susidaro regimojo nervo srityje, tada netenkama regėjimo, jei smegenyse – gali išsivystyti traukuliai, epilepsija. Nors tai nėra dažnos komplikacijos, bet labai sudėtingos“, – pasakojo specialistė.
Negana to, gydytoja atkreipė dėmesį, kad nuo užsikrėtimo parazitais iki kažkokių simptomų atsiradimo gali praeiti daug laiko.
„Todėl itin didelį nerimą šiandien kelia daugėjantys echonikokozės atvejai, nes nuo užsikrėtimo gali praeiti 5 ir net 15 metų, kol pasireiškia simptomai ir komplikacijos. Echinokokoze praeitais metais buvo diagnozuota kelių mėnesių kūdikiui, šios infekcijos gydymas ilgas, trunka metus ir ilgiau, radikalus infekcijos židinio pašalinimas tik chirurginis", – kalbėjo ji.
Gydytoja priminė, kad echinokokozę žmogui sukelia echinokokų genties kirmelės, kurios parazituoja šunų, lapių, vilkų žarnyne. Žmogaus organizme echinokoko kiaušinėlio apvalkalėliui ištirpus žarnyne atsipalaiduoja lerva, kuri patekusi į kraujo apytaką nunešama i kepenis, rečiau plaučius, blužnį, kur sudaro cistas, kuriose parazitas dauginasi, cistos didėja ir pasiekusios atitinkamą dydį pasireiškia ligos požymiais.
Toksokaroze susergama į žarnyną patekus šunų ar kačių askaridžių subrendusių kiaušinėlių. Ištirpus kiaušinėlio apvalkalui, išsilaisvinusios lervos migruoja krauju į įvairius organus, migruodamos per organų audinius įjautrina organizmą, sukelia alergijas, organų ir audinių uždegimą.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad net 70 proc. parazitų plika akimi nematomi. Be to, net yra tokių kirmėlių, kurios organizme gali užaugti net iki 30 metrų ilgio.
Simptomų gali nebūti
Pasiteiravus, ar kas galėtų padėti tėvams įtarti, kad jų vaikas serga helmintoze, gydytoja neslėpė, kad dažnu atveju kirminų infekcija bus be simptomų.
„Dažnai vaikas gali turėti kirmėlių ir atrodyti visiškai sveikas. Aišku, jų gali turėti nedaug, pavyzdžiui, askaridė žmogaus žarnyne gali gyventi iki 2–3 metų ir apie tai nežinosim.
Bet kai jų yra daug, vaikas gali skųstis pilvo skausmu, prarasti apetitą arba priešingai labai daug valgyti, rečiau viduriuoti ar vemti. Taip pat pastebime, kad sergant helmintoze paūmėja alergijos, ar alergija manifestuoja parazitine liga. Dėl to gali atsirasti kosulys, bėrimai“, – vardijo vaikų infekcinių ligų gydytoja.
Ji pridūrė, kad nuovargis, silpnumas taip pat gali būti kuomet vaikas užsikrėtęs parazitais.
„Neretai kirmėlių turintis vaikas gali, atrodytų be priežasties karščiuoti. Dar svarbu paminėti, kad kirmelėms parazituojant žmogaus žarnyne gali išsivystyti mažakraujystė“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Paklausta, ar didžiulis vaiko potraukis saldumynams taip pat galėtų tėvams pasufleruoti apie tai, kad mažylis turi kirmėlių, gydytoja negalėjo patvirtinti, kad tokio ryšio esama.
„Taip, čia yra dalis tiesos. Tikrai pastebime, kad tokie vaikai dažniau turi didesnį potraukį saldumynams. Kita vertus, visi vaikai smaližiai, tėvai, seneliai juos taip lepina, tad ne visada tai išeitų susieti su liga“, – komentavo A. Palianskienė.
Siekiant nustatyti, ar vaikas turi kirmėlių, atliekami tyrimai. Išmatų tyrimais dėl kirminų kiaušinėlių, galima nustatyti daugumą helmintozių, bet tyrimą reik kartoti dažnu atveju kelis kartus. Tokios ligos kaip toksokaroze, echinokokoze diagnozuojamos tik atlikus specifinius imunologinius tyrimus. Diagnozavus parazitinę ligą reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų nustatyti galimi infekcijos židiniai organuose. Sudėtingesniais atvejais prireikia ir KT (kompiuterinės tomografijos) ar MR (magenetinio rezonanso) tyrimų.
Prireikia ir chirurginio gydymo
Susirgus helmintoze yra skiriami antihelmintiniai vaistai.
„Gydymo kurso ilgumas priklauso nuo ligos sudėtingumo. Vaikai sergantys tam tikromis parazitinėmis infekcijomis, po gydymo dar stebimi, ar liga neatsinaujina, kartojami tyrimai.
Visgi dažniausiai, iki 80 proc. atvejų, sergama enterobioze. Spalinės gyvena tik žmogaus žarnyne , todėl dažnai galima šios infekcijos išvengti laikantis asmens higienos. Tačiau echinokokozei pagydyti dažniausiai reikia medikamentų ir chirurginio gydymo, nes vien vaistais to padaryti daugelių atvejų neįmanoma“, – aiškino A. Palianskienė.
Vaikams gydyti skiriami medikamentai nuo suaugusių skiriasi doze, kai kuriuos vaistus galima skirti tik nuo tam tikro vaiko amžiaus. Tačiau, pabrėžė gydytoja, labai svarbu koreguoti higienos įpročius, nes užkrečiama liga gali lengvai sugrįžti.
