Panašu, kad žalgiriečiams akistatos dėl čempionų žiedų prieš veteranų komandą nebus lengvas pasivaikščiojimas parke. Kauniečiams, norint apginti titulą, tikriausiai reikės maksimalių pastangų.
Panevėžiečiai didžiąją mačo dalį žaidė labai protingai. Pasiteisino tai, kad poziciniame puolime svečiai labai ilgai laikė kamuolį. Tokiu būdu galėjo šiek tiek atgauti kvapą vyresni „Lietkabelio“ krepšininkai. Panevėžiečiai „iš žaidimo“ atliko tik 54 metimus (sezono vidurkis 60,5), o šeimininkai – 68. Taigi kauniečių atakos buvo gerokai trumpesnės. Ypač sėkmingai Panevėžio krepšininkai varžovus į lėtą, klampų krepšinį įvėlė trečiajame kėlinyje, kurį laimėjo 24:18.
Kazio Maksvyčio auklėtiniai visiškai išsprendė Pauliaus Jankūno problemą. Atrodo, kad „Žalgirio“ kapitoną jau nuo dvikovos pradžios išbalansavo kietai žaidęs Žygimantas Skučas. Paskui žalgirietis, įsivėlęs į nereikalingus konfliktus su tiesioginiu oponentu, jau nebesugebėjo pagauti ritmo ir sukrapštė vos vieną taškelį, surinko vieną naudingumo balą.
Įskaitant ir Eurolygą, tai buvo vienos blogiausių P. Jankūno rungtynių šį sezoną. Statistiškai Paulius LKL prasčiau žaidė tik praėjusių metų spalį prieš „Lietuvos rytą“, kai nesurinko nė taško, o jo naudingumas buvo minus keturi.
Solidi buvo ir Panevėžio komandos gynyba prieš varžovų snaiperius. Tikslą pasiekė tik 4 iš 19 jų tritaškių (21 proc.). Svečiai labai retai leisdavo šaudyti iš toli pagrindiniams „Žalgirio“ metikams – Artūras Milaknis per 18 minučių iš tolimos distancijos metė tik vieną karą, Kevinas Pangosas – irgi vieną per 14 min., o Lukas Lekavčius – du sykius per 25 min.
Visi šie trys žaidėjai nepataikė nė vieno tritaškio. Įdomu tai, kad net 3 iš 4 kauniečių tolimų atakų realizavo Leo Westermannas, kuris negarsėja kaip patikimas metikas. Visiškai logiška, kad „Lietkabelis“ jam suteikė daugiau laisvės perimetre, bet prancūzas šįkart atakavo kokybiškai (3/7 tritaškių).
„Iš žaidimo“ Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai metė tik 39,7 proc.taiklumu. L. Lekavičius pataikė vos kartą iš 10-ies! P. Jankūnas, A. Milaknis ir R. Seibutis kartu atliko 11 netikslių metimų. Jie „iš žaidimo“ neįmetė nė sykio.
Kai šeimininkams nekrito tritaškiai, visiškai pasiteisino „Lietkabelio“ aukštaūgių, nors jie ir yra lėtoki, agresyvus „step out‘as“, kai panevėžiečių priekinės linijos žaidėjai prišokdavo prie „Žalgirio“ gynėjų, juos pristabdydavo ir paprastai laiku spėdavo grįžti į baudos aikštelę.
„Žalgirio“ krepšininkai nuolat pasitikdavo oponentus nuo galinės linijos ir bandė juos varginti, tačiau „Lietkabelis“ nuo grėsmingų varžovų koviniu atstumu laikėsi iki pat pabaigos, nepalūžo, kai priešininkai įgijo dviženklę persvarą. Beje, antrąją dvikovos dalį laimėjo svečiai. Š. Jasikevičius pasitelkė 11 žaidėjų, o K. Maksvytis – 9. Neverta pamiršti, kad Panevėžio ekipoje vėl nerungtyniavo svarbus rotacijos žaidėjas Donatas Tarolis.
Kovą dėl atšokusių kamuolių kauniečiai laimėjo tik 39:36, nors „Lietkabelis“ šioje statistikos kategorijoje yra blogiausia ekipa lygoje. Atkrintamosiose varžybose, skirtingai nei reguliariajame sezone, savo aukštaūgiams rinkti kamuolius labiau padeda antrosios linijos žaidėjai. Sekmadienį 193 cm ūgio Benas Magdenas sugriebė 6 kamuolius, M. Lukauskis – 4.
Tenka pripažinti, jog ir „Žalgirio“ gynyba buvo nebloga. LKL čempionai visiškai uždarė pagrindinį „Lietkabelio“ įžaidėją Lorenzo Williamsą, kuris per 29 min. tik 4 kartus metė į krepšį ir surinko vos 3 taškus.
Žalgiriečių pranašumas galėjo būti ir didesnis, bet jiems drebėjo rankos atliekant baudų metimus – pataikė tik 15 iš 25 (60 proc.). Tai keista, nes kauniečių sezono vidurkis yra 76 proc. „Žalgiris“ pagal baudų pataikymą buvo pirmajame trejete Eurolygoje (79 proc.).
Trečiadienį Panevėžyje – antrasis finalo mūšis. „Žalgiris“ šį sezoną abukart krito „Lietkabelio“ tvirtovėje. Prognozuoju, kad ją užimti ir šįkart kauniečiams bus velniškai sudėtinga. Panevėžio senukai vis dar turi smarvės.
