Žalgiriečiai per 15 turų iškovojo 6 pergales. Turnyro starte jie patyrė nemažai kančių – per šešerias rungtynes laimėjo tik kartą, bet paskui įsibėgėjo kaip reikiant ir šventė 5 pergales per pastaruosius 9 mačus. Vadinasi, Lietuvos čempionai kuo toliau, tuo žaidžia geriau. Tai leidžia antrajame rate tikėtis dar daugiau pergalių.
Kauniečių rezultatai solidūs atsižvelgiant į tai, kad „Žalgirio“ biudžetas (8 mln. eurų) didesnis tik už Belgrado „Crvena Zvezda“ ekipos. Kauniečiai pagal puolimo rodiklius Eurolygoje yra penkti (vid. 81,13 taško). Praėjusį sezoną jie rinko net 10 taškų mažiau.
„Žalgiris“ yra viena geriausiai dėl atšokusių kamuolių besigrumiančių ekipa. Pagal kovą po varžovų lenta Lietuvos čempionai rikiuojasi antri. Tai, kad akivaizdžiai pagerėjo komandinis žaidimas, palyginti su praėjusiu sezono, rodo rezultatyvių perdavimų statistika (vid. 18,53, 5 vieta). Pernai šioje srityje „Žalgiris“ buvo priešpaskutinis, 23-ias (vid. 14,67).
2015-2016 m. turnyre kauniečiai buvo akivaizdūs autsaideriai pagal pelnytus tritaškius (5,38). Dabar jie iš toli vidutiniškai įmeta po 8,33 karto (8 vieta). Iš esmės pagerėjo ir tritaškių taiklumas (37,76 – 32,82 proc.). „Žalgirio“ krepšininkai neturi sau lygių Eurolygoje mesdami baudas (83,64 proc.).
Kita vertus, reikia pripažinti, kad pirmajame rate ne viskas buvo tobula. Pirmiausia turiu omeny gynybą. Žalgiriečiai leido varžovams pelnyti po 82,33 taško (12 vieta). Kauniečiai užsidirba net po 25,07 pražangos – daugiausia turnyre. Varžovai baudomis pelno net vidutiniškai 21 tašką. Tai taip pat blogiausias rezultatas Eurolygoje.
Portalas tv3.lt dešimtbalėje sistemoje įvertino visų Kauno krepšininkų pasirodymą pirmajame rate (Isaiah Hartensteino ir Pauliaus Valinsko nevertinau, nes jie tik epizodiškai pasirodė aikštėje).
Paulius Jankūnas (9 balai). Rezultatyviausias (vid. 13,1 taško) ir naudingiausias (16,3 balo) komandos žaidėjas. Tik trijuose mačuose kapitono naudingumas nebuvo dviženklis. Paulius ypač driokstelėjo Maskvoje, kai į Eurolygos čempiono CSKA klubo krepšį įmetė 30 taškų ir surinko 37 naudingumo balus. Nors jis turbūt pats nešokliausias klubo krepšininkas, geriausiai kovojo dėl kamuolių (6,3). Tai lemia didžiulė patirtis, puiki uoslė, sugebėjimas efektyviai stumdytis nepažeidžiant taisyklių. P. Jankūnas ketvirtas Eurolygoje pagal išprovokuotas pražangas (5,1). Tai jis daro itin meistriškai, kartais net apgaudamas teisėjus. Norėtųsi kiek geresnio dvitaškių taiklumo (51,4 proc.).
Brockas Motumas (8). Radikaliai pagerino žaidimą puolime. Praėjusį sezoną rinko po 6,7 taško, o dabar – net 12,8. Katalonijoje „Barcai“ įsūdė net 26 taškus. Kur kas taikliau atakuoja nei 2015-2016 m. turnyre. Australas yra vienas geriausių ekipos dvitaškių (61,7 proc.) metikų, ir pats taikliausias tritaškininkas (45 proc.). Aikštėje jaučiasi nepalyginamai drąsiau nei pernai. Kita vertus, Achilo kulnas vėl išlieka gynyba – tiek asmeninė, tiek komandinė. Šiam puolėjui reikia stiprinti kūną ir nevengti kontaktinės kovos.
Leo Westermannas (7,5 balo). Prancūzas įspūdingai pradėjo Eurolygos varžybas – per pirmuosius turus pelnė beveik po 14 taškų, tačiau per likusius mačus metė vidutiniškai tik po 6. Antroje pirmojo rato pusėje vis rečiau imdavosi iniciatyvos puolime. Tačiau kūrybingiausias „Žalgirio“ žaidėjas dosniai maitino kamuoliais kolegas (vid. 5 rezultatyvūs perdavimai). Tai geriausias rodiklis. Be to, jis spėdavo sugriebti po 3,9 kamuolio. Nedidelis šaukštas deguto – nekoks tritaškių pataikymas (28,9 proc.). Aikštėje praleido daugiausia laiko iš žalgiriečių (vid. 25 min.).
Kevinas Pangosas (7). Pradžia kanadiečiui buvo tragiška. Jis per pirmąsias trejas rungtynes pataikė tik 3 iš 16 tritaškių, bet pirmąjį ratą baigė iš toli atakuodamas 44 proc. taiklumu. Traukė komandą dvikovose su Bambergo „Brose“ ir Madrido „Real“, kai rinko po 19 taškų. Atlieka po 3,5 perdavimo ir šioje srityje nusileidžia tik L. Westermannui. Ne kartą kilo problemų ginantis prieš aukštesnius ir atletiškesnius oponentus. Bendrą vaizdą gadina ir gėdingas dvitaškių taiklumas (25 proc.).
Lukas Lekavičius (7). Žaidžia kur kas solidžiau nei praėjusį sezoną. Dažniausiai rungtyniavo drąsiai ir veržliai, nedrebino kinkų. Nepatekęs į rinktinę vasarą liejo prakaitą, ir tai duoda vaisių. Įmeta 7,5 taško, atlieka po 3 perdavimus. Praėjusį sezoną šie skaičiai buvo kur kas kuklesni – atitinkamai 4,6 ir 1,3. Tiesa, neretai sunkokai sekėsi gintis prieš oponentus, kurie yra staigūs ir aukštesni. Be to, galėjo būti geresnis tritaškių pataikymas (30,6 proc.).
Artūras Milaknis (7). Iš esmės pateisina snaiperio statusą – pataiko 41,3 proc. tolimų bombų. Puolime labai daug juda be kamuolio, bet dėl to taikiklis paprastai nenusimušdavo. Juntamas geras fizinis pasirengimas. Trūko stabilumo: vienose dvikovose tiesiog spindėjo, o kitose visiškai tūnojo šešėlyje. Neretai silpnokai gindavosi vienas prieš vieną.
Edgaras Ulanovas (7). Teko didžiulis krūvis, nes komandoje yra vienintelis tikras lengvasis puolėjas. Puldamas kalnų nenuvertė (vid. 7,5 taško), bet žaidžia rezultatyviau nei praėjusį sezoną ir kur kas taikliau atakuoja „iš žaidimo“, palyginti su 2015-2016 m. Ketveriose rungtynėse puolime žaidė itin naudingai. Svariai prisidėjo prie pergalių „centruodamas“ mačuose prieš Stambulo „Anadolu Efes“ ir Belgrado „Crvena Zvezda“.
Augusto Lima (6). Per daugelį rungtynių užtikrintai gynėsi, ypač daug padėdavo komandos draugams, efektyviai saugojo baudos aikštelę. Tai statistikoje neatsispindi. Iš kitos pusės puldamas beveik nežiūrėjo į krepšį. 3,7 pelnyto taško brazilui, kuris buvo įsigytas kaip pagrindinis vidurio puolėjas, yra liūdnas rodiklis. Nė vienoje dvikovoje nepelnė dviženklio taškų skaičiaus. Ir šį sezoną visiškai nepramoko žaisti nugara į krepšį.
Antanas Kavaliauskas (6). Vis dar pratinasi prie Šarūno Jasikevičiaus žaidimo schemų. Jo vaidmuo kur kas mažesnis nei Vilniaus „Lietuvos ryte“. Antroje pirmojo rato pusėje rungtyniavo naudingiau nei pirmoje. Neblogai gynėsi. Tapo akistatos su „Crvena Zvezda“ didvyriu, kai priešininkams atseikėjo 20 taškų. Skirtingai nei „Lietuvos ryte“, „Žalgiryje“ visiškai neatakuoja iš vidutinių ar juolab tolimų nuotolių. Tai mažina barzdočiaus efektyvumą puolant.
Renaldas Seibutis (5). Žaidimas puolant šį (vid. 2,7 taško) ir praėjusį (8,0) sezoną skiriasi kaip diena ir naktis. Galbūt tam įtakos turi buvusios traumos, galbūt amžius, o gal Renaldas tiesiog prarado pasitikėjimą savo jėgomis, nes Š. Jasikevičius jam duoda mažiau minučių aikštėje nei pernai. Kita vertus, gynėjas ne viename mače nuostabiai gynėsi, pristabdė tokius asus, kaip Tyrese‘as Rice‘as, Vassilis Spanoulis, Jaycee Carrollas.
Robertas Javtokas (5). Veterano karjera artėja prie pabaigos. Rungtyniavo tik 9-iuose mačuose, vidutiniškai po 8 minutes, įmetė 2,3 taško, sugriebė tik 1,4 kamuolio. Kai kuriose dvikovose gindamasis daug padėjo komandai, ypač dengdamas aukštus sunkius „centrus“.
