Taip duodamas išskirtinį interviu „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo net 25 metus sovietinėje, paskui ir nepriklausomos Lietuvos kriminalinėje policijoje išdirbęs, tačiau šiandien teisiamųjų suole atsidūręs Visvaldas Račkauskas.
Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas įtaria, kad kaltinamuoju policininku, esą neužkirtusiu kelio, kaip įtariama, Drąsiaus Kedžio surengtoms žudynėms Kaune 2009-ųjų spalio 5 dieną, jis buvo paverstas sąmoningai. Anot savo noru prieš beveik dvejus metus iš teisėsaugos pasitraukusio vilniečio, sunkiai išnarpliojamos Kauno žudynių istorijos dalyviams galėjo diriguoti nematoma, tačiau galinga jėga iš kriminalinio pasaulio.
Mafijos manevrai pareikalavo aukų
– Kaip pakomentuotumėte faktą, kad ilgus metus buvote vienas ryškiausių Lietuvos policijos pareigūnų, o dabar visuomenės dėmesį prikausčiusioje baudžiamojoje byloje tapote kone pagrindinis kaltinamasis? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo vieno iš buvusių ilgamečių policijos vadovų V. Račkausko.
– Anksčiau esu ne kartą sakęs, kad šioje istorijoje ryškiai sugrojo nusikalstamas pasaulis. Prisiminkime, kad pirmus devynis 2009 metų mėnesius, kai buvo pradėta kurpti garsioji pedofilijos istorija, vyko intensyvi Kauno kriminalinio pasaulio veterano Henriko Daktaro paieška.
Kaip žinoma, tų pačių metų rugsėjo 4-ąją H. Daktaras buvo sulaikytas Bulgarijoje, o maždaug po mėnesio, spalio pirmoje pusėje, parvežtas į Lietuvą. Tai tapo precedento neturinčiu įvykiu.
Tomis dienomis intensyviai buvo pučiamas pedofilijos skandalas, jo aukos – dviejų žmonių gyvybės. Visa tai įvyko spalio 5 dieną. Tarp nušautųjų – ir kaunietis teisėjas Jonas Furmanavičius, kadaise realia laisvės atėmimo bausme nuteisęs Enriką Daktarą, H. Daktaro sūnų.
Vėliau visa tai išsivystė į kitas žūtis, nuspręsta eliminuoti net jaunąjį Vaidą Milinį (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnį – red. past.). Nors pagrindinis Kauno žudynių įtariamasis (D. Kedys) anksčiau neturėjo reikalų su teisėsauga, vėliau paaiškėjo, kad jis buvo įsivėlęs į konfliktą tiek su senaisiais Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjais Daktarais, tiek su jaunaisiais Agurkiniais. Manau, tai buvo vienas iš veiksnių, kodėl kažkas siekė dirbtinai sukelti skandalą, kad garsieji teisėsaugos tyrimai būtų pristabdyti.
Minėtu laikotarpiu įvyko dar viena įdomi policijos operacija: 2010-ųjų sausį Klaipėdos uoste sulaikytas rekordinis kokaino kiekis Lietuvos kriminalinėje istorijoje. Kriminalistai identifikavo tikruosius kaltininkus, bet kam konkrečiai priklausė minėtas krovinys, pritrūko įrodymų. Todėl buvo nutarta sulaikyti krovinį, kad toks kiekis kvaišalų nepatektų į pogrindinę rinką.
Bet kuriuo atveju tokio narkotikų kiekio praradimas tapo didžiuliu nuostoliu tiems, kurie bandė įvežti šitą krovinį. Tokių kontrabandinių veiksmų be teisėsaugos priedangos nepasitaiko. Jei pavyko tokį kiekį aptikti, vadinasi, kažkas ne tik iš pačių nusikaltėlių, bet ir iš jiems talkinusių pareigūnų padarė nemažai klaidų – jiems nepavyko sėkmingai atgabenti krovinio. Vėliau vykę jų „razborai“ (gangsterių terminonologijoje taip vadinami tarpusavio konfliktai – red. past.) tęsėsi ir, kaip matyti, pareikalavo skaudžių pasekmių.
Kas tie nešvarūs žaidėjai?
– Viskas atrodo gana painu ir sudėtinga. Bet kam jūs ir kiti pareigūnai užkliuvote, kad nuspręsta kirsti jūsų galvas?
– Per daugelį darbo policijoje metų ne kartą teko išgyventi, kai buvau apkaltintas nebūtais dalykais. Yra žmonių, kurie anonimiškai, bet kartu tikslingai mano adresu mesdavo viešus kaltinimus. Per tuos metus ne kartą būdavo paleidžiamos tokios antys, kad kita teisėsauga, specialiosios tarnybos turėtų pagrindo užsiimti manimi, t. y. objektu, kuris dirba policijoje. Tiesiog imkite jį, valgykite ir dorokite, nes tai yra tikrasis nusikaltėlis. O mes sėkmingai įveiksime tai, kuo jis yra kaltinamas.
Nors gerai žinau, kurie žmonės buvo suinteresuoti dalyvauti tokiuose nešvariuose žaidimuose, kol kas nenorėčiau minėti jų pavardžių ar pareigybių.
– Ar tai labai garsūs Lietuvos žmonės?
– Pakankamai. Pasakysiu tiek, kad tai labai gerai žinomi žmonės. Tą veiklą, kuria esu kaltinamas, jie sėkmingai vysto, dengia ir lobsta iš jos. O jei dėl to su tokiais žmonėmis pradėsiu veltis į ginčus, pateiksiu įrodymus teismuose, artimiausioje ateityje negalėsiu ramiai dirbti ir atlikti man skirtų pareigų.
Kaip neseniai teismo posėdyje žurnalistė Laima Lavaste pareiškė: „Kodėl aš turėjau jumis tikėti, o ne liudytoju Mindaugu Žalimu (dabar valstybės saugomas vyras skelbiasi, kad anksčiau yra beldęsis į Policijos departamentą ir pranešęs apie D. Kedžio planuojamas žudynes, tačiau pareigūnai nesureagavo – red. past.)?“
Manau, tikslas pasiektas, kai žinomi žurnalistai ima tikėti teistais asmenimis, o ne aukščiausiais policijos vadovais.
Informacija nepasitvirtino
– Vienas iš bylos kaltinamųjų per teismo posėdžio pertrauką pareiškė, kad šis procesas iliustruoja Rusijoje paplitusį terminą „mentovskyje voiny“ (liet. – „mentų karai“). Ar tikrai dėl Kauno žudynių buvo susikirtę kone visos Lietuvos teisėsaugos vadai?
– Šiuo teismo procesu yra padaryta didžiulė žala visai Lietuvos policijai. Taip pat smarkiai pakenkta kriminalinės policijos ir generalinės prokuratūros santykiams. Manau, tokie pareigūnai turi dirbti išvien.
Anksčiau nepasitikėjimas vienoje ar kitoje pusėje dirbančiu žmogumi pasitaikydavo epizodiškai. O ši byla įnešė didžiulį nepasitikėjimą, kuris jaučiamas visų teisėsaugos padalinių darbe. Lietuvos kriminalinės policijos biuras kurį laiką buvo neveiksnus. Aišku, žmonės ten dirba toliau, bet rezultatai būtų žymiai geresni, jei šitos bylos nebūtų.
Suprantu, kad pagrindinis taikinys esu aš. Kartu teisiamųjų suole esantys vyrai apkaltinti, kad kažkam reikėjo nuversti mane. Kaip sakė liudytojas M. Žalimas: „Carą nuvertėme!“ Vadinasi, kažkieno tikslas buvo pasiektas.
Kaip šiandien byloje yra įrodyta, tai, ką sakiau prieš pasitraukdamas iš policijos, prieš darant kratas mano aplinkoje, niekada iki šio teismo su M. Žalimu neturėjau jokių kontaktų. Mūsų niekada niekas nesiejo.
Teismui dar nepavyko išsiaiškinti, kodėl M. Žalimas pasirinko tokią šmeižto kampaniją. Jo paties paaiškinimai teisėjui, kad taip jam liepė žurnalistas Virginijus Gaivenis (2011 metų lapkričio 8-osios vakarą pirmasis parodęs M. Žalimo interviu per LNK, – red. past.), kelia abejonių.
Apie tai kalbėjau nuo pirmos dienos, tačiau to niekas nenorėjo girdėti. Tai patvirtina, kad kažkas turėjo tokį tikslą nuo pradžių ir jį pasiekė.
Manęs dauguma klausia, kaip išėjau iš darbo teisėsaugoje. Pats parašiau pareiškimą. Kai Imuniteto tarnybos vadovas atnešė raginimą atvykti į prokuratūrą, kur man turėjo būti pareikšti įtarimai, nedvejodamas parašiau prašymą atleisti iš darbo. O kaip kitaip reikėjo pasielgti? Juk negalėjau būdamas įtariamuoju vadovauti visai kriminalinei policijai. Todėl ir palikau šitą darbą. Dabar už teisybę kovoju vienas. Kaip jau teismas nustatė, pirminė informacija buvo šmeižianti, neteisinga, melaginga ir visiškai nieko bendra neturinti su tikrove.
– Taigi M. Žalimo viešai išsakyti teiginiai, kad D. Kedžiui besiruošiant įvykdyti Kauno žudynes jis buvo susitikęs su jumis ar kitais Kriminalinės policijos biuro darbuotojais ir apie tai informavo, yra visiškas blefas?
– Taip. Ir tai yra objektyviai įrodyta. Apskritai niekada nesu turėjęs jokio kontakto su M. Žalimu. Pirmąsyk su juo vienas kitą pamatėme šių metų pradžioje, kai susitikome teismo salėje. Jei to ir nepavyks įrodyti šiame teisme, manau, tiesa paaiškės kitos instancijos teismuose.
Supermenais negimstama
– Vienas iš dviejų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandale minėtų pareigūnų prieš kurį laiko viename interviu pareiškė, kad jam būtų gėda dirbti šiandieninėje teisėsaugoje. Ar pritariate šiai minčiai?
– Kiek prisimenu, dėl savo principingumo dažniausiai ir buvau daužomas. Laikiausi tik įstatymo, o ne skambučių, paliepimų, prašymų ar nurodymų iš aukščiausios valdžios.
Kai šalies policijai vadovavo Vizgirdas Telyčėnas, Kriminalinės policijos biure iki šiol dirbantis Algirdas Matonis, anksčiau dirbę Vitalijus Gailius ar Tomas Ulpis, veikė labai stipri komanda. Kiekvienas iš jų žinojome savo funkcijas, pareigas. Rezultatai buvo labai geri ir būtų pasiekta dar geresnių. Bet kai minėta komanda buvo išblaškyta, atsirado kitokių tendencijų. Gerai, kad šiandien jaunimas dirba ir siekia rezultatų. Tačiau noriu pabrėžti, kad vunderkindai ar supermenai policijoje greitai neišsiugdo. Neretai tam prireikia ne tik keliolikos, bet ir keliasdešimties metų.
Juk svarbiausia šiame darbe – gauti laiku ir tikrą informaciją. Geriausia tokius duomenis gauti apie planuojamus nusikaltimus. Jei tai nepavyksta, tada bent dar galutinai neatvėsus nusikaltimo pėdsakams. Tai yra menas. Ir tai atsiranda po daugelio intensyvaus darbo metų.
Kriminalistikos veteranų sambūriai
– Ką veikiate dabar?
– Laikausi tokios nuomonės, kad kiekvienas žmogus turi atlikti darbą, kurį geriausiai išmano. Dar geriau, kai esi įgijęs specialybę ir dirbi pagal ją. Vadinasi, jei esi teisininkas su policininko pakraipa, geriausia dirbti policijoje.
Šiandien policijoje nedirbu. Tai, ką darau dabar, atlieku kokybiškai. Deja, tai, ką darau dabar, nėra mano darbas.
– Šiuo metu aktyviai dalyvaujate Lietuvos kriminalinės policijos veteranų asociacijoje. Joje yra susibūrę praeityje garsūs šalies kriminalistai, kuriems pavyko išaiškinti ne vieną rezonansinę bylą. Ar šiandienos policija nusivylę žmonės gali kreiptis į jus ir sulaukti pagalbos?
– Ši idėja seniai sklandė. Bet kai visi dirbome, įkurti tokią asociaciją mums nebuvo aktualus klausimas. Kai daugelis iš mūsų liko už borto, išėjo į pensiją, nutarėme įkurti klubą, kuriame susirinktume, pabendrautume.
Tai vienas iš būdų, padedantis adaptuotis plačiojoje visuomenėje.
Šiuo metu asociacija vienija daugiau kaip 80 narių iš visos Lietuvos. Mes nuolat bendraujame, įkūrėme internetinį tinklalapį. Kartu užpildome žiojėjančias spragas, kad šiandien nebedirbame darbo, kurį geriausiai mokėjome ar dar norėjome dirbti.
Didesnė asociacijos narių dalis – jauni, darbingi žmonės, kurie galėtų dirbti ir suteikti nemažai naudos. Tačiau tarpusavyje bendraudami ieškome naudos, kad kai kuriems psichologiškai padėtume apsiprasti ir kartu išvengtume nukrypimų, klaidų.
Savo nuostatuose esame numatę suteikti teisinę pagalbą. Išskirtiniais atvejais – ir finansinę pagalbą mūsų asociacijos nariams. Todėl reguliariai rengiame susitikimus, valdybos posėdžius.
Jau surengėme vieną sąskrydį, netrukus planuojame dar vieną. Mums vien telefono skambutis, elektroninio laiško parašymas sudaro įspūdį, kad gal niekas ir nepasikeitė. Išėjome į pensiją, bet realiai tas pats bendraminčių ratas liko. Tik keičiasi veiklos pobūdis.
Dabar kalbame ne apie tai, kas ką išaiškino, kas ką iš nusikaltėlių anksčiau nužudė ir kaip buvo atskleisti tokių nusikaltimų motyvai, bet tą poreikį užpildome kitais. Svarbiausia, žmonės patenkinti. Aišku, tarpusavyje diskutuojame ir apie pastarojo meto visuomenėje plačiai nuskambėjusius nusikaltimus.
Dailius Dargis
