Emigracija palietė beveik du trečdalius Lietuvos šeimų. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Darbštūs tautiečiai svetimose šalyse sugeba ne tik išsilaikyti, bet ir materialiai paremti gimtinėje sunkiai besiverčiančius giminaičius.
Plačiau atveria pinigines
Lietuvos banko statistika rodo, kad emigrantų piniginės perlaidos daro nemažą įtaką ir mūsų ekonomikai. „BVP (bendrasis vidaus produktas) Lietuvoje gana smarkiai pradėjo didėti 2004 m., kai įstojome į ES ir šalies gyventojams atsivėrė darbo rinkos kai kuriose ES šalyse narėse“, – sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Jurgita Keršulienė.
Emigrantų perlaidų skaičius 2006–2009 m. buvo gana stabilus ir buvo pervesta truputį daugiau nei 3 proc. BVP. Nuo 2010 m. (išskyrus 2012 m.) šis rodiklis padidėjo ir viršijo 4 proc. BVP. „Lietuvių emigrantų vis daugėja, todėl tikriausiai augo ir pervestų lėšų suma“, – aiškino J.Keršulienė.
Be to, euro zonos valstybėms išgyvenant ekonomikos nuosmukį, daugiau Lietuvos gyventojų emigravo į šalis, kuriose darbo užmokestis yra didelis (pvz., Didžiąją Britaniją, Norvegiją). Todėl jie galėjo daugiau pinigų pervesti į Lietuvą.
Šeštadalis mažmeninės prekybos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas prognozuoja, kad paskutinį 2013 m. ketvirtį bus pervesta iki šiol didžiausia pinigų suma. „Lietuvos banko statistika rodo, kad privačių asmenų pinigų perlaidos į Lietuvą yra didelės ir nemažėja, o per 2013 m. pirmus tris ketvirčius privatūs asmenys į Lietuvą pervedė net 3,3 mlrd. Lt“, – patikslino V.Žukauskas. 3,3 mlrd. Lt sudaro maždaug 16 proc. mažmeninės prekybos apimties Lietuvoje. Pasak eksperto, perlaidos iš Lietuvos į užsienio šalis buvo beveik tris kartus mažesnės.
„Metų pabaigoje ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių padaugėja pinigų. Šiuo laiku dovanojame dovanas (taip pat ir pinigines), lyg ir užbaigiame finansinius metus, suvedame balansus – tarsi atiduodame skolas ir duokles artimiesiems“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
V.Žukauskas jai antrina, kad šios perlaidos didina Lietuvoje gyvenančių žmonių perkamąją galią ir leidžia jiems įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.
Pašnekovas pabrėžė, kad 2013 m. trečias ketvirtis buvo rekordinis, kai į Lietuvą per tris mėnesius buvo pervesta net 1,3 mlrd. Lt, o tai rodo, kad užsienyje dirbantys lietuviai nepraranda ryšių su tėvyne ir į ją siunčia vis daugiau pinigų.
Perlaidų suma sumenko per pusę
Lietuvos komercinių bankų atstovai pabrėžė, kad emigravusių gyventojų perlaidos nuo pat šalies įstojimo į ES darė didelę įtaką Lietuvos ekonomikai. Nuo 2004 m. per metus į tėvynę buvo pervedama vidutiniškai apie 2,5 mlrd. Lt. „Tačiau pastaraisiais metais ši tendencija dar sustiprėjo“, – aiškino DNB banko ekonomikos ekspertė Jekaterina Rojaka.
2011 m. emigrantai į Lietuvą atsiuntė beveik 4 mlrd. Lt, o 2012 metais – apie 3,6 mlrd. Lt. „Atsižvelgiant į 2013 m. duomenis, atrodo, kad gali būti pasiektas visų laikų rekordas ir perlaidų suma gali viršyti 4 mlrd. Lt, arba beveik 3,6 proc. BVP“, – teigė J.Rojaka.
Kita vertus, ekonomikos ekspertė pasiūlė atkreipti dėmesį ir į pinigų perlaidas iš Lietuvos. Jų sumos taip pat didėja.
Nepaisant didesnio bendro perlaidų srauto, vienam emigrantui tenkanti suma sumenko per pusę – nuo 22,7 tūkst. Lt (2010 m.) iki 11,3 tūkst. Lt.
„Matyt, taip yra todėl, kad pastaraisiais metais į užsienį daugiau emigruodavo šeimomis, o iš pradžių dažniausiai išvažiuodavo pavieni šeimos nariai“, – pasikeitusias emigracijos tendencijas nusakė DNB banko ekonomistė J.Rojaka. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad statistika remiasi tik oficialiais šaltiniais ir neaprėpia pinigų, kurie įvežami į šalį grynaisiais. Be to, pinigų perlaidos siejamos su fiziniais asmenimis ir tai nereiškia, kad šias perlaidas siuntė vien emigrantai.
Migracijos rodikliai gerėja
Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuva ne tik pagal emigracijos augimo tempus, bet ir pagal santykinį emigracijos rodiklį yra tarp ES šalių lyderių. Tiesa, jau pastebima tendencija, kad Lietuvoje ir Latvijoje pamažu pradeda gerėti gyventojų migracijos rodikliai.
„Nors abi šalys vis dar kenčia dėl darbo jėgos nutekėjimo į užsienį, ypač į Jungtinę Karalystę ir Šiaurės šalis, grįžtančiųjų į gimtinę srautas didėja ir migracijos santykis iš lėto gerėja“, – tikino DNB banko ekonomistė J. Rojaka. Pavyzdžiui, Lietuvoje per vienuolika 2013 m. mėnesių grynasis migracijos srautas buvo 16,4 tūkst. gyventojų. Tai per pusę mažiau nei atitinkamas vidurkis nuo pat šalies įstojimo į ES. Geresnis rezultatas po įstojimo į ES buvo tik vieną kartą – 2008 m. Tada Lietuvos ūkis buvo pasiekęs ekonomikos augimo piką.
Latvijoje tendencijos yra panašios ir tikėtina, kad čia emigracijos bei imigracijos santykis bus mažiausias nuo pat 2004 m. „Vadinasi, Baltijos šalims pavykus išlaikyti spartų ekonomikos augimą kelerius metus iš eilės, po daugiau nei dešimtmetį trukusios pertraukos emigracijos problema turėtų tapti antraeile“, – neabejojo J.Rojaka.
Prievolė deklaruoti ir susimokėti mokesčius
Pernai visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ portalo delfi.lt užsakymu atliko gyventojų, turinčių emigravusių artimųjų, apklausą. Paaiškėjo, kad 21 proc. respondentų iš užsienio sulaukia finansinės paramos. Maždaug 50 proc. apklaustųjų kiekvieną mėnesį į savo sąskaitas gauna iki 500 Lt, o beveik 23 proc. – nuo 501 iki 1 000 Lt. Beveik 8 proc. gyventojų gavo apie 2 tūkst. Lt paramos.
Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad jeigu Lietuvos gyventojas gauna lėšų iš emigrantų (nenuolatinių Lietuvos gyventojų) sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų ir senelių ir tai galima įvardyti kaip dovaną (pagal dovanojimo sutartį), tai šios pajamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamos. Tačiau jeigu dovanų suma per mokestinį laikotarpį didesnė kaip 10 tūkst. Lt, šias lėšas privaloma deklaruoti metams pasibaigus iki gegužės 1 d.
Jei lėšos gaunamos iš kitų asmenų, jas privaloma deklaruoti. Nuo dovanų vertės, viršijančios 8 tūkst. Lt, gyventojui atsiranda prievolė sumokėti ir 15 proc. GPM.
Kartais Lietuvos gyventojas, laikinai išvykęs iš šalies, uždirbtus pinigus perveda į sutuoktinių, vaikų ar tėvų sąskaitą, kad nereiktų vežti grynųjų pinigų. Tokiu atveju deklaruoti pajamas privalo užsienyje dirbęs asmuo.
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo 2010 m. Tada savo išvykimą deklaravo net 83 tūkst. šalies piliečių. Per pastaruosius dvejus metus emigracija šiek tiek apslopo, bet užsienyje skalsesnės duonos ieško iš viso apie 500 tūkst. lietuvių.
Gerėjant ekonomikai, migrantai grįš
Laura Galdikienė, banko „Swedbank“ ekonomistė
Nepaisant gerėjančios ekonominės situacijos Lietuvoje ir vis daugiau į ją grįžtančių piliečių, 2013 m. migrantai vėl pervedė daugiau lėšų. Ateityje migrantų lėšų pervedimo tendencijos priklausys nuo ekonominės situacijos Lietuvoje ir pagrindinėse emigracijos šalyse. Tikėtina, kad artimiausius kelerius metus Lietuvoje sparčiai augs ekonomika, emigracijos srautai ir toliau mažės, o į Lietuvą grįžtančių migrantų srautai didės. Pagal šį scenarijų emigrantai į Lietuvą turėtų pervesti mažiau lėšų. Pinigų pervedimo srautai Paprastai daugiau pinigų pervedama antroje metų pusėje. Tai tikriausiai susiję su vasaros sezono metu uždirbtų pinigų pervedimu ir šventiniu žiemos laikotarpiu.
Darbo pajamos, gautos užsienyje ir privačių asmenų pervestos į Lietuvą (mlrd. Lt)
Metai Perlaidos
2007 3,59
2008 3,69
2009 3,04
2010 4,37
2011 4,84
2012 4,05
2013 (I–III ketv.) 3,72
Šaltinis – Lietuvos bankas.
