Žmonės dažnai susiduria su savo teisių pažeidimais, tačiau, stokodami žinių apie jiems prieinamą pagalbą, retai ryžtasi šias teises ginti.
Jauni darbuotojai, kurie „nieko nesupranta“
Karolina pasakojo, kad įsidarbinusi žinomoje avalynės parduotuvėje, pajuto kolegų požiūrį į ją, kaip į jauną ir „nieko nesuprantančią“ merginą. Visgi, ryškiausi pokyčiai darbe prasidėjo pasikeitus parduotuvės vedėjai, vienas iš jų – darbo grafiko keitimai 3-4 kartus per mėnesį.
„Man paskambina vakare ir sako „rytoj dirbi“, man pasakius, kad jau turiu planų ir negaliu dirbti, prasidėdavo grasinimai pravaikštomis. Pati žinau, kad negali būti pravaikštos skiriamos, jei pagal grafiką dirbti nepriklauso. Bet mūsų vedėja sako taip: „padarysiu grafiką, kad rytoj tau priklausytų dirbti ir jei neateisi, bus pravaikšta.” Nepaisant to, kad kai grafiką pakeičia jis įsigalioja tik per 7 dienas“, – atvirai pasakojo mergina.
Ji prisiminė ir iki ašarų juokingą momentą. „Mane vėl iškvietė į darbą ir pasakiau, jog negaliu nei šiandien, nei rytoj ateiti, nes esu išvykus ir susiplanavus kelionę. Vedėja man pasiūlė: „tai šiandien keliauk, rytoj į darbą ateik”. Beje, apie dvigubą darbo užmokestį per laisvas dienas nebuvo kalbama nė karto. Toliau kalbant apie grafikus, man priklausydavo 1 val. pietų pertrauka pagal grafiką tam tikru metu. Visgi, jei pavalgydavau greičiau ir turėdavau kelias minutes, vedėja ateidavo ir engdavo mane, kad nesėdėčiau ir eičiau dirbti“, – sakė pardavėja dirbusi mergina.
Supykdė Darbo Kodeksas
Visgi, lemiamą sprendimą dėl išėjimo Karolina padarė pamačiusi studijų tvarkaraštį, kai suprato, kad suderinti abiejų nepavyks. Informavusi apie tai vedėją, ji išgirdo, kad turės atidirbti 20 kalendorinių dienų arba „dvi savaites, jeigu susitars“.
„Atsiverčiau savo darbo sutartį ir pamačiau, kad ten yra parašyta „Bandomasis laikotarpis 3 mėn. darbdavio iniciatyva“ ir man iki šio laikotarpio pabaigos dar buvo likę 6 dienos. Nieko nelaukdama, parduotuvėje parašiau laisvos formos prašymą išeiti iš darbo po 3 darbo dienų.
Vedėja pasakė, kad ne ji atsakinga, kad taip negalima, kad reikia atidirbti 20 kalendorinių dienų. Kolegės taip pat ne ką daugiau suprato, nežinojo apie jokius bandomuosius laikotarpius ir tik siūlė atidirbti tas dienas iki išėjimo“, – nieko nepešusi jautėsi mergina. Kiek vėliau ji gavo žinią iš pardavimų vadovės, kad pasiskaitytų Darbo Kodekso 55 str., kuriame viskas išdėstyta bei sulaukė atspausdinto prašymo, kurio nepasirašė, nes neketino atidirbti 20 dienų.
Regis, nėra dėl ko ir ginčytis, kai tai parašyta įstatyme. O ką daryti, kai taip nėra parašyta? Kamilė nusprendė nenusileisti. „Namie pasiskaičiau DK 55 str., tačiau jos nė nesuvokė, kad jis negalioja tuomet, kai bandomasis laikotarpis yra nesibaigęs.
Atsidariau internete visą Darbo Kodeksą ir pradėjau ieškoti išeities – radau – DK 36 str. 4 punktą, kuriame parašyta, kad „Darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.” Tuojau pat pasiskambinau vedėjai, pasakiau apie šį straipsnį ir išgirdau kitą dainelę „niekas taip nedaro, niekas taip negražiai nesielgia.”
Pardavimų vadovę irgi informavau apie šį punktą ir pasakiau, kad aš teisiškai galiu paimt ir išeit per 3 darbo dienas Ji net nežino apie tokį straipsnį ir sakė būtinai jį pasiskaitys. Juolab, pasakė, jog jie neketina manęs laikyt, kad neičiau į paskaitas „ale“ gražiai prašė, kad padirbčiau, kol susiras kitą žmogų, kuris pakeistų mane“, - sunkiai galėdama tuo patikėti sakė Karolina.
Atleido už tokius „bajerius“
Aiškėja, kad merginai atidirbti buvo liepta ne todėl, kad jie nežino įstatymų, o tik dėl to, kad susirastų kitą žmogų. „Pardavimų vadovė, bandė iš manęs išpešti pasižadėjimą, kad padirbsiu bent dvi savaites. Jai nepavyko ir pokalbis pasibaigė tuo, kad sakė pasiskaitys tą straipsnį ir su manimi susisieks. Sulaukiau skambučio kitą dieną tik iš parduotuvės vedėjos. Ji man pasakė „Atvažiuok pasirašyt naują prašymą, nes tavo forma neatitinka mūsų standartų“.
Jau tada pasakė, kad mane išleis nuo tada, kada noriu. Pasirašius prašymą parduotuvėje, vedėja puolė klausinėti „Kodėl tu taip elgiesi bjauriai?“, „Už tokius „bajerius“ – negausi rekomendacijų“, „Sėkmės tau ateity su tokiu charakteriu“, „Pardavimų vadovė tave išleidžia dėl to, kad mums tokio žmogaus nereikia kolektyve“.
Kokio? Tokio, kuris žino savo teises? Kitą dieną po savo išėjimo paskambinau vedėjai pasiklausti dėl savo uždirbtų „virtualių eurų“, kuriuos galiu išleisti tik tame parduotuvių tinkle. Ji man pasakė, kad aš jų negausiu, dėl to, kad negražiai išėjau (neatidirbau), kita mergaitė išėjo gražiai (reiškia, būdama bandomajame laikotarpyje atidirbo 20 k. d.).
Juolab, išgirdau, kad „pardavimų vadovė mane atleido tik todėl, kad supyko ant tavęs.“. Taip, jie mane atleido (tiksliau leido man išeiti) ne dėl to, kad taip pagal įstatymą reikia, bet tik dėl to, kad pardavimų vadovė supyko ant manęs“, - neslėpdama kalbėjo tiesos ieškojusi mergina.
Ji pabrėžė, kad siekia paskatinti jaunus žmones netylėti, pranešti apie tokius nesąžiningus darbdavius. Nors svarbiausia – tiesiog žinoti savo teises.
Ekspertų patarimai jauniems žmonėms
Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorius Laurynas Totoraitis įvardino, kada jauni žmonės pagalbos ieško dažniausiai. „Jie aktyviau pradeda ieškoti informacijos apie darbo teisinius santykius vasaros sezono pradžioje (pasirašant sutartis) ir pabaigoje (nutraukiant sutartis). Vasarą dažniausiai pasitaikantys klausimai buvo susiję su atostogų suteikimu ir apmokėjimu už jas, darbo laiko apskaita, darbo sutarties nutraukimo būdais bei atsiskaitymu su atleidžiamu darbuotoju.
Prasidėjus rudens sezonui, žmonės vis dažniau registruojasi pasikonsultuoti dėl teisinių rizikų, esančių darbdavių parengtose darbo sutartyse, nori sužinoti, ar visos nuostatos sąžiningos ir teisėtos. Gerai, kad gyventojai neskuba aklai pasirašyti po visomis sąlygomis, bet vis dažniau patys jas skaito, gilinasi, kreipiasi patarimo į teisininkus ir derasi su darbdaviais dėl tų sąlygų, kurios jiems netinka. Gyventojai nemokamos pagalbos gali ieškoti tiek VU Teisės klinikoje, tiek Valstybinėje darbo inspekcijoje“, - nurodė L. Totoraitis.
VU Teisės klinikos konsultantė Augustė Žėkaitė priminė, ką svarbu žinoti apie darbą bandomajame laikotarpyje. „Remiantis galiojančiais teisės aktais, išbandymo laikotarpis gali būti kelių rūšių. Gali būti siekiama patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat – ar darbas tinka darbuotojui. Galimas ir trečias variantas – kai abi šalys bando viena kitą. Atkreiptinas dėmesys, jog tik ta šalis, kurios naudai susitarta dėl išbandymo, gali naudotis įstatyme numatytomis teisėmis išbandymo laikotarpiu.
Konkrečiu atveju, jei bandomasis laikotarpis buvo numatytas darbuotojos naudai ir ji nusprendė išeiti iš darbo, tai pagal Darbo kodekso 36 str. 4 d. tereikia įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Tačiau jeigu laikotarpis buvo nustatytas darbdavio naudai (siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui) ir darbuotoja nusprendė išeiti iš darbo nepasibaigus išbandymui, ji turėjo atidirbti 20 kalendorinių dienų (Darbo kodekso 55 str. 1 d.).
VU Teisės klinika pataria sudarant darbo sutartį įtraukti nuostatą, kad „išbandymo laikotarpis nustatomas abiejų šalių atžvilgiu“. Bijodami prarasti premiją, darbuotojai yra verčiami toleruoti jų teisių pažeidimus, dirbti papildomą darbą ar viršvalandžius“, - nurodė specialistė.
Verta paminėti, kad jauni žmonės turi plačias galimybes kreiptis nemokamos teisinės pagalbos į straipsnyje minėtos klinikos atstovus.
Pagalbą siūlo ir profsąjungos
Dėl informacijos ar teisinių konsultacijų, susidūrus su problemomis, dažnai kreipiamasi ir į profesines sąjungas. Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinės sekretorės Janinos Matuizienės, kreipimosi, pagalbos prašymų dažnumas nėra vienodas.
„Tačiau atvejų yra daugiau, ypač dabar, kai neseniai įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas ir yra nemažai sumaišties dėl teisinių nuostatų interpretacijos. Vertėtų paminėti, kad profesinės sąjungos, matydamos dažną jaunų žmonių išnaudojimą, apgaudinėjimą darbo rinkoje, siekia, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, todėl aktyviai dirba supažindindamos vyresnių klausių, profesinių mokyklų mokinius ir studentus su jų teisėmis, dažniausiai pasitaikančiais darbdavių piktnaudžiavimais, jiems aktualiausiomis darbo teisės nuostatomis ir pan.
LPSK jaunimas kaip tik įgyvendina tęstinį šviečiamąjį projektą, kurio metu šalies ugdymo įstaigose rengiami seminarai šiomis temomis. Ten iš tikro galima išgirsti nemažai karčios patirties, su kuria jau spėjo susidurti jauni darbuotojai. Beje, nuo spalio tokia veikla dar suaktyvės, nes pradėta bendradarbiauti su kitomis jaunimo organizacijomis, siekiant tai spręsti“, - nurodė J. Matuizienė.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Neritos Šot, ši istorija dar kartą patvirtino, kaip svarbu skaityti sutartis ir kitus dokumentus.
„Jaunuolių, ypač kai santykiuose su darbdaviu nukentėjo dėl savo nežinojimo ar prieš pradėdamas dirbti tiesiog nepasivargino pasitikslinti dėl savo pagrindinių ir darbdavio teisių ir pareigų, tikrai pasitaiko ne vienas. Tai iš tiesų apmaudu, nes VDI stengiasi kuo plačiau skelbti informaciją, kurią reikia žinoti įsidarbinant. Būtent – dar prieš įsidarbinant! Kilus neaiškumams taip pat kviečiame visuomet pasikonsultuoti.
Reikia atidžiai skaityti pasirašomą sutartį – dėl kokių sąlygų joje susitariama, ko iš jūsų bus reikalaujama, koks bus atlygis ir pan. Jau nekalbama, kad būtina pasirašyti tokią sutartį, nes antraip darbas bus oficialiai neįformintas, nelegalus. Šiuo atveju darbdavys paprasčiausiai gali neatlyginti už darbą. Jau nekalbame, kad susirgę negausite pašalpos, o jei susižalotumėte darbe - nebus atlyginama žala.
Primintina, kad prie VDI teritorinių skyrių veikia trišalės darbo ginčų komisijos (DGK), į kurias galima kreiptis dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis, paskirtos drausminės nuobaudos, dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo ir pan.“, - nurodė N. Šot.
Be to, vien per šių metų pirmą pusmetį DGK išnagrinėjo 3117 prašymų minėtais klausimais.
