„Tu tarnauji ne Lietuvai, tu tarnauji mums“, kažkada kažkur kažkas iškėlė viešumon šią frazę, kuria esą apibūdinamas kai kurių Lietuvos tarnybų vadovų požiūris į pavaldinius ir apskritai į savo pareigas, į valstybę. Suprantu, kad ši frazė niekada nebus nei oficialiai patvirtinta, nei paneigta. Tačiau linkiu, kad mūsų šalyje ja niekas niekada nesivadovautų.
Kol kas, žinant - prisipažinkim, ranką pridėję ant širdies, - jog baudžiauninko mentalitetas tautoje dar nėra galutinai išsivadėjęs, nėra garantijų, jog ši maksima nėra naudojama.
Žiniasklaida praneša skirtingai
Norėčiau atkreipti dėmesį į keistus reiškinius - žiburiuojančius, sklendžiančius NSO - kurie neretai stebimi mūsų viešosios erdvės padangėje. Čia kalbėsiu apie kelis praėjusią savaitę pasirodžiusius pranešimus. „URM generalinis inspektorius ketina pradėti tyrimą dėl pareiškimą LRT tarybai pasirašiusių ambasadorių“, skelbė agentūros BNS išplatintas pranešimas. Jame kalbama apie tai, kad užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas „ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos“. Kitą dieną panašią informaciją pateikė ir „Lietuvos rytas“. Cituojame: „P.Zapolskas vakar „Lietuvos rytui“ sakė, kad dėl to nedelsiant bus pradėtas tarnybinis patikrinimas. Visi ambasadoriai turės paaiškinti savo politikavimo motyvus. „Tai, kad šie diplomatai užsiima politikavimu, man buvo naujiena. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą diplomatai politine veikla gali užsiimti tik po darbo“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius“.
Tuo tarpu praėjus kelioms dienoms nuo minėtų pranešimų generalinis inspektorius Petras Zapolskas portalui „Balsas.lt“ kalbėjo, kad minėtas tyrimas nebus pradėtas. Pasak generalinio inspektoriaus, tyrimo net nebuvo ketinta pradėti, o agentūros BNS ir „Lietuvos ryto“ žurnalistai klaidingai perteikę jo mintis.
Apsirikimas ar signalas?
Rodos, tuo ši istorija baigėsi, tačiau, tiesą sakant, nemalonus prieskonis po šių žiniasklaidos ir pareigūno gūžynių liko. Pareigūno vietoje šitaip neteisingai suprastas būčiau skubėjęs kiek įmanoma garsiau paneigti klaidą, ir visų pirma per tas žiniasklaidos priemones, kuriose ji įsivėlė. Juk čia ne šiaip koks liapsusas. Viena vertus, čia kalbama apie didelį atgarsį visuomenėje sukėlusį įvykį, apie aktualią visuomenės pilietiškumo sampratą, kurios tradicijos dar tik pradeda formuotis. Kitas dalykas, tokiu pareiškimu metamas šešėlis keturiems itin nusipelniusiems Lietuvai žmonėms, diplomatams, tarp kurių signatarai, buvę ministrai. Tai susiję ir su jų, ir su visos ministerijos įvaizdžiu, prestižu, todėl pateikti visuomenei teisingą informaciją turėtų būti ne tik atskiro pareigūno, tačiau ir visų ministerijos tarnybų garbės reikalas. Jeigu to nebuvo, manyčiau, padaryta klaida. Kita vertus, yra tikimybė, kad žurnalistai visai ir nesuklydo.
Minėtame BNS pranešime galima įžvelgti nenuoseklumų. Viena vertus, generalinis inspektorius žada pradėti tyrimą, kita vertus, kalba apie tai, kad dar reikia sulaukti ministerijos vadovybės nurodymo jį pradėti. Jeigu vertinsim tik šio pranešimo tekstą, jis atrodo keistokai. Kokia teise neįgaliotas ministerijos vadovybės pareigūnas meta šešėlį keturiems savo kolegoms? Dabar jau aišku, kad toks ministro Petro Vaitiekūno nurodymas niekada nebuvo duotas.
Ar klydo žiniasklaida, ar pareigūnas, ši istorija vis vien didesnė, nei paprastas apsirikimas ar nesusikalbėjimas. Ji atskleidžia, kad kažkam ne prie širdies diplomatų išreikšta pilietinė pozicija. Šitas vadinamas nesusipratimas, kad ir koks jo šaltinis būtų, iš tikrųjų yra labai aiškus signalas visam diplomatų korpusui, taip pat ir platesniam pareigūnų ratui, kad tokia pilietinė pozicija, nors formaliai prie jos prikibti negalima, yra nepageidaujama. Gintė Damušytė, Algirdas Saudargas, Gediminas Šerkšnys ir Česlovas Stankevičius yra patyrę ir savo vertę žinantys žmonės, tad šį incidentą, matyt, nurašys, kaip dabar ir skelbiama, į apmaudaus nesusipratimo kategoriją. Tačiau yra ir jaunesnių norinčių daryti karjerą pareigūnų, kurie galbūt apsispręs, kad tokiais atvejais rizikuoti neverta. Čia nekalbama apie konkretų nutikimą - nežinome, kas nutiks rytoj ar poryt, kas su kuo jungsis ir prieš ką. Bet moralas toks: atskleisti savo aktyvią pilietinę poziciją, sirgti dėl savo šalies nenaudinga ir nereikalinga.
