Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas pulkininkas Valentinas Novikovas viliasi, kad Šengeno programai įgyvendinti skirtas lėšas Lietuvos pasieniečiai turėtų panaudoti laiku ir jų neteks grąžinti Europos Sąjungai (ES), ketvirtadienį rašo "Vakarų ekspresas".
Tačiau kaip vieną iš probleminių objektų jis įvardino uosto užkardos statybą Klaipėdos uoste.
Šengeno priemonėms įgyvendinti skirtos lėšos turi būti panaudotos iki šių metų rugsėjo 30 d. Pulkininko V. Novikovo teigimu, VSAT šiuo metu turi apie 30 sutarčių, kurios dar įgyvendinamos. Iš jų probleminės - dvi: mokyklos Medininkuose ir uosto užkardos Klaipėdoje statyba. Mokyklai skirta per 64 mln. Lt, šiandien prie šio objekto dirba apie 300 žmonių. Norėta, kad konkursą laimėjusi AB "Klaipėdos hidrotechnika" sparčiau pastatytų uosto užkardą, kuriai skirta 7,5 mln. Lt.
Ir Briuselis vėlavo
Uosto užkarda statoma Naikupės ir Žalgirio gatvės sankryžoje. Pastarajame objekte jau daug inžinerinių darbų padaryta, tačiau kol kas tėra pastatyti tik 2 pastato aukštai, tad jis, ko gero, bus baigtas tik spalio pirmomis dienomis. V. Novikovas nemano, kad dėl to vieno objekto kiltų didelių problemų ir tiki, kad Valstybinės komisijos nurodyti trūkumai bus pašalinti per dvi savaites. Be to, galutinis mokėjimų terminas - paskutinė šių metų gruodžio diena.
"Mes patys pasiskyrėme datą - rugsėjo 30 d. Situacija visose į Šengeno erdvę stojančiose Rytų bloko valstybėse panaši - ir Estijoje, ir Latvijoje. Nors pats Briuselis metais pavėlavo skirdamas lėšas, tačiau panaudojimo terminai nukelti nebuvo", - dienraščiui sakė pulkininkas.
Kad taip įstrigsime su nelemtąja uosto užkarda, nesitikėjome. Rangovas nejaučia atsakomybės, nors jį įpareigoja sutartiniai įsipareigojimai. Konkursas Klaipėdoje buvo skelbtas kartu ir projektuoti, ir statyti. Nenormalu, jeigu 9 mėnesius ir stato, ir projektuoja. Manėme, kad tempas bus spartesnis.
Rangovas žadėjo dirbti dviem pamainomis, mesti visas jėgas. Daugiau pažadų nei rezultatų. Jeigu neturėjo jėgų įvykdyti tokį projektą, nereikėjo eiti į konkursą.
"Klaipėdos hidrotechnikos" statybininkai gal ir geri, tačiau jie nerado bendros kalbos su projektuotojais, pastarieji derindami projektą - su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos savivaldybe. Žemę jau seniai buvome gavę, problemų dėl to nekilo. Tai vertinčiau kaip rangovo nerangumą.
"Problema" - leidimų gavimas
AB "Klaipėdos hidrotechnika" direktorius gamybai Gintautas Jocius teigė, jog šiuo metu statoma sparčiu tempu. Du pagrindinio pastato aukštai pastatyti per tris savaites. Problemų sudarė projektavimo darbai ir statybos bei žemės darbų leidimų gavimas. Tam sugaišta daugiausia laiko.
Buvo nurodytas nerealiai trumpas terminas: per 9 mėnesius parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą. Tad statyboms kaip ir nebeliko laiko.
Dabar stengiamasi baigti objektą numatytu laiku. . Reikia iškelti tinklus. Elektros tinklų iškėlimą organizuoja VST. Ji stengiasi kuo greičiau tuos darbus atlikti. Deja, šios procedūros užima daug laiko. "Sutartinius įsipareigojus mes įvykdysime, nes jie ir rugsėjo 30 d. data - skirtingi dalykai. Sutartiniai įsipareigojimai - statybos trukmė 9 mėnesiai, kitas įsipareigojimas - pabaigti darbus iki rugsėjo 30 d.", teigia G. Jocius.
Kiti objektai
VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė šiemet Klaipėdos krašte iki rugsėjo pabaigos turėtų įgyvendinti Šengeno programos lėšomis finansuojamus projektus, kurių vertė - per 80 mln. Lt. Be minėtos uosto užkardos, neįgyvendintų projektų čia likę trys.
Pasieniečių krantinės Kopgalyje rekonstrukcijos pirmo etapo darbai, kurių vertė - 11,2 mln. Lt, Karklės atraminio punkto, kurio vertė 10,5 mln. Lt, statyba sparčiai eina į pabaigą.
Radiolokacinę teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistemą diegia konkursą laimėjusi Izraelio kompanija "Elbit Systems Ltd". Projekto vertė - 33,3 mln. Lt. Pasak pulkininko V. Novikovo, nors dėl šio projekto teko nemažai pasikankinti, dabar jis įgyvendinamas labai sparčiai ir gerai. Vienas bokštas jau pastatytas Juodkrantėje, artimiausiomis dienomis bokštus buvo ruošiamasi statyti Nemirsetoje ir Šventojoje.
