Portalas tv3.lt domėjosi, kokios nuotaikos vyrauja šalyje, kai ukrainiečiams virš galvos kybo Damoklo kardas. Pasirodo, didžioji dalis gyventojų nekelia sąmyšio, tačiau ruošiasi stoti į kovą su Rusijos pajėgomis, jeigu to prireiks.
Kijevas sujudo po aštrių ambasadoriaus žodžių apie NATO
Visgi ne viskas Ukrainoje taip ramu. Štai šeštadienį Kijeve vyko masinė protesto akcija – keletas tūkstančių ukrainiečių susibūrė, demonstruodami vienybę prieš Rusijos keliamą grėsmę, pranešė „The Guardian“.
Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Makarova pastebi, kad gyventojus įaudrino neatsargūs Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vadymo Prystaikos pasisakymai.
„Buvo didelė demonstracija palaikymo, solidarumo šeštadienį su opozicija, visomis visuomeninėmis organizacijomis, kadangi nelabai geras buvo komentaras Anglijoje esančio ambasadoriaus Prystaikos. Visuomenė iš karto sureagavo, nes tai buvo peržengtos raudonos linijos, kurių visuomenė niekada neatsisakys“, – teigė D. Makarova.
Primenama, kad V. Prystaika interviu „BBC Radio 5 Live“ pareiškė, kad Kijevas galėtų atsisakyti stojimo į NATO, jei tai padėtų išvengti didžiulio karo su Rusija. Tuo pat metu ambasadorius pripažino, kad jo žodžiai gali kirstis su Ukrainos Konstitucijos nuostatomis.
„Aš dabar iš dalies einu prieš pagrindinį mūsų įstatymą. Tačiau sakydamas tai turiu galvoje, kad esame lankstūs ir bandome rasti geriausią išeitį. Jei mums tektų padaryti kažkokių rimtų nuolaidų, toks dalykas galimas. Neginčijamai“, – sakė diplomatas.
Šiuos ambasadoriaus žodžius paneigė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komanda, teigdama, kad integracija į NATO ir Europos Sąjungą yra Ukrainos prioritetas.
Sparčiai pildosi gynybos batalionai
Taip pat gausėja Ukrainos gynybos pajėgų būriai – į juos noriai jungiasi net Ukrainos lietuviai, pasakojo D. Makarova.
„Daug kas stoja į teritorinės gynybos batalionus. Jų yra kiekviename mieste, rajone. Ne tik ukrainiečiai eina – yra žinių, kad mūsų lietuviai, kurie nuolat gyvena Ukrainoje, irgi yra įstoję į tokius gynybos dalinius. Žmonės nesiruošia panikuoti, žmonės ruošiasi kariauti. Jeigu ką, gins savo tėvynę, savo namus“, – sakė pašnekovė.
Charkovo lietuvių draugijos narys Mindaugas Jankauskas pritarė, kad gyventojai labai aktyviai buriasi į savanorių dalinius.
„Žmonės patys ateina į komisariatą, mokosi, ką daryti, jeigu Putinas ateis. Rodo ginklą, kaip su juo elgtis. Moko jaunimą, visus moko. Žmonės nieko čia nebijo. Rusija gąsdina, kad užeis į Charkovą, bet kas toliau bus? Aišku, kad niekas čia neleis to Putino“, – įsitikinęs pašnekovas.
Šie Ukrainos teritorinės gynybos daliniai pradėti burti po Naujųjų Metų, šiuo metu vyksta mokymai.
Tuo tarpu Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) sekmadienį paskelbė, kad lietuviams nerekomenduojama vykti į Ukrainą, o ten esantiems būtina kuo greičiau grįžti. D. Makarova pastebi, kad Lietuvos piliečių registracija vyksta jau beveik mėnesį.
„Lietuvos piliečių registracija jau buvo paskelbta nuo sausio vidurio. Kvietė Lietuvos piliečius, kurie čia atvyko ar pastoviai gyvena konsulinei registracijai. Čia ne naujiena“, – minėjo Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Panikos ženklų nematyti
Apskritai ukrainiečiai ne pirmą sykį stoja akis į akį su karo grėsme. D. Makarova komentuoja, kad besitęsiantis karinis konfliktas Ukrainos Rytuose visuomenę jau užgrūdino, tad gyventojai nekelia sąmyšio.
„Gyventojai reaguoja gan ramiai, kadangi mes jau esame pripratę prie tokios situacijos. Karas vyksta jau 8 metai. Taip, daugiau kariuomenės surinkta, didesnis žvanginimas ginklais, bet pačios suirutės, panikos visuomenėje nėra“, – sako ji.
Panaši rimtis išlieka visoje Ukrainoje: tiek rytiniuose regionuose arčiau Rusijos sienos, tiek šalies sostinėje Kijeve. Pašnekovė pastebi, kad iš namų išvyksta nedaug ukrainiečių.
„Bendravau su mūsų regioninėmis bendruomenėmis Dniepre, Charkove, Zaporožėje: visas gyvenimas vyksta absoliučiai savo tėkmėje. Jokių nuogąstavimų, kad žmonės masiškai išvažiuotų – tokių nėra. Kai kas važiuoja į Vakarų Ukrainą poilsiauti, praleisti laiką, daugiau pabūti gamtoje, bet kažkokio masinio išvykimo nėra“, – teigė D. Makarova.
Kijeve esanti moteris pasakojo, kad sostinės gyvenimas teka įprasta vaga.
„Pas mus normaliai vyksta visas gyvenimas: transportas normaliai vaikšto, parduotuvės pilnos. Strateginiai produktai, kurie ilgesniam naudojimui, jie visi ant lentynų stovi. <...> Vakar vaikščiojau po Kijevą, žmonės vaikšto absoliučiai ramiai, jokios panikos nėra“, – minėjo ji.
Lietuvis iš Charkovo: „Nesutiksiu Putino su gėlėmis“
Beveik 3 dešimtmečius Charkove gyvenantis Mindaugas Jankauskas neabejojo, kad ukrainiečiai narsiai stos prieš Rusiją, jeigu tik prireiks. Jo teigimu, niekas iš Ukrainos nesprunka, nes gyventojai vertina savo gimtinę, šeimą ir namus.
„Netoli mūsų Rusija 60 kilometrų. Prie Rusijos žmonės čia priprato. Jie žino, kad Putinas nori užeiti į miestą, į Ukrainą. <...>
Baimės jokios, ažiotažo nėra. Žmonės niekur nebėga. Jie supranta, kad kur tu bėgsi, kur? Į kitą valstybę, o kas toliau? Man 58 metai, mano čia šeima, čia namai. Aš nesutiksiu Putino su gėlėmis, aš sutiksiu su ginklu“, – ryžtingai sakė jis.
Kai karas – „už tvoros“, propaganda sėja nerimą
Zaporožės srities lietuvių draugijos pirmininkė Regina Baltušytė-Falkevič pasakoja, kad gyvena itin arti karo zonos – fronto linija nuo Zaporožės nutolusi tik apie 200 km. Čia, Donecko ir Luhansko srityse, kariniai veiksmai vyksta nuo 2014 m.
„Ten viskas taip ir tęsiasi. Prie mūsų namų, prie tvoros karas eina jau kiek metų“, – apgailestavo pašnekovė.
R. Baltušytė-Falkevič akcentavo, kad šiomis dienomis situaciją ypač eskaluoja žiniasklaidos priemonės. Į plūstančią informaciją apie Rusijos grėsmę kai kurie ukrainiečiai reaguoja itin jautriai.
„Neramu, nes labai daug propagandos, labai daug isterijos visur. Į tai normalūs žmonės reaguoja normaliai, kam su psichika prasčiau – visai blogai. Ruošiasi važiuoti kažkur. Nežino kur, bet reikia važiuoti, reikia kažką daryti. Bet nėra nei kur važiuoti, nei kur bėgti. Norisi, kad protas nugalėtų visas emocijas ir visi politikai susitartų. Ir taip jau sunkiai mes čia gyvename, galėtume ramiau atsikvėpti“, – atviravo R. Baltušytė-Falkevič.
Moteris dalijosi prisiminimais dar iš 2014 m. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Tuo metu, sakė ji, buvo aukų, o dabar to pavyksta išvengti.
„Vienas mūsų draugijos narys, lietuvis vyras, kai prasidėjo karas, sakė: Tegu jauni nežūsta, o aš eisiu, pagyvenęs. Ir žuvo jis. O dabar iš artimųjų, pažįstamų, ačiū Dievui, apsaugoti buvome nuo šitų nelaimių“, – dalijosi Zaporožės lietuvių draugijos pirmininkė.
Ukraina matė ir karšto, ir šalto: kariauja jau 8 metus
Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Makarova tvirtino, kad užsienio žiniasklaida kiek sutirštino spalvas, prognozuodama Rusijos invaziją į Ukrainą. Ji teigė, kad tokia taktika būtų veiksmingesnė prieš 8 metus, o ne dabar.
„Gal daugiau reikėjo užsieniui ir Vakarų šalims reaguoti, kai prasidėjo tas karas 2014 metais. Faktiškai momentas praleistas, kada buvo galima žymiai greičiau ir lengviau sustabdyti Putiną“, – kalbėjo ji.
D. Makarova akcentavo, kad nuo 2014 m. įtampa prie Ukrainos ir Rusijos pasienio kilo ne vieną kartą, taigi, šis kartas niekuo neišskirtinis.
„Čia gal jau trečias ar ketvirtas dublis per tuos 8 metus, kai vyksta Rusijos kariniai mokymai prie mūsų pasienio. Ir praeitais metais buvo suaktyvėjimas, bet tada jų kariuomenės buvo žymiai daugiau“, – svarstė pašnekovė.
Kas bus toliau – sudėtinga prognozuoti, tačiau tai neturėtų pavirsti į rimtus susirėmimus, mano D. Makarova. Ji pažymėjo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai ypač nenuspėjami.
„Sunku nuspėti žmogaus, kuris truputėlį nesveiko proto, mąstymą. Įlįsti į karą su Ukraina ir galvoti, kaip iš jo išlįsti, yra sudėtingas klausimas. Kas jam gali šauti į galvą – niekas garantuoti negali.
Gali būti kažkokie veiksmai, kaip buvo Donecke, Donbase išlįsti. Gali pašaudyti, bet masinio greičiausiai nebus galima įvykdyti, nes vis dėlto kariuomenės kiekis yra per mažas masiniam puolimui. Ukrainiečių kariuomenė jau 8 metus kariaujanti, turi patirties. Jeigu nepasidavė 2014 m., kai buvo, liaudiškai tariant, basa, nuoga ir neapginkluota, tai negalvoju, kad šį sykį kažko daugiau jiems atiteks“, – apibendrino ji.
URM ragina tautiečius nevykti į Ukrainą
Dėl galimų susisiekimo oro keliu trikdžių Užsienio reikalų ministerija (URM) primygtinai ragina Lietuvos piliečius nevykti į Ukrainą, o šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius – nedelsiant išvykti iš šalies.
„Prašome išlikti budriems, sekti naujienas, informuoti artimuosius apie savo buvimo vietą ir vadovautis oficialiomis Ukrainos valdžios bei Lietuvos Vyriausybės rekomendacijomis“, – pranešė URM.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galioja rekomendacija nevykti ir į Baltarusiją.
URM teigimu, Ukrainoje esantys Lietuvos piliečiai turi nedelsiant užsiregistruoti ministerijos internetinėje svetainėje, kad prireikus būtų galima susisiekti dėl konsulinės pagalbos.
Lietuvos ambasada Ukrainoje ir toliau vykdo visas pagrindines funkcijas.
