Vilnietė Rūta augina dvi mažametes dukras. Vos trijų mėnesių mažylė kaip tik važiuoja šiame vežimėlyje, vyresnėlė eina greta. O moteriai į ranką įsikibęs mažylis – jos brolis. 26-erių metų Rūta kartu su vyru šiuo metu nuomojasi vos vieno kambario butą Žirmūnų daugiabutyje. Sako, pragyventi sunku, už nuomą kas mėnesį moka po 100 eurų ir jau svajoja kraustytis į priemiesčius, kur ne tik oras švaresnis, net ir išgyventi būtų pigiau.
Čia gyvena ir kitos jaunos šeimos. Tačiau jos kraustytis bent artimiausiu metu neketina. Sako, kad butus čia išgalėjo nusipirkti tik su bankų paskolomis.
Specialistų atliktas tarptautinis tyrimas rodo, kad lietuvių atlyginimai yra tokie maži, kad apie nuosavus namus dauguma gali pradėti galvoti tik sulaukę trisdešimties ir daugiau, kai įgis darbo patirties ir sulauks didesnės algos. Nors latvius vidutine alga ir lenkiame, gerokai atsiliekame nuo estų, o už suomius mūsų darbingiausia karta uždirba net triskart mažiau.
Maži atlyginimai ir sunkiai įperkamas būstas lemia, kad lietuviai atidėlioja ir šeimos kūrimą bei yra priversti ilgai gyventi tėvų namuose. Tik įgiję finansinę nepriklausomybę lietuviai ryžtasi atitrūkti nuo tėvų. Savarankiškai gyventi, palyginti su vakariečiais, pradedame vėliau. Čia atsiliekame ir nuo estų bei latvių.
Neišgalėdami iš lietuviško atlyginimo susikurti patogaus gyvenimo sau ir savo šeimai, dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai lietuviai ir toliau emigruoja.
Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje gimę asmenys sociologų dar yra vadinami Y karta. Vyresnieji, jau atšventę ar artėjantys prie keturiasdešimtmečio, laikomi atsakingais, itin kruopščiai skaičiuojančiais savo išlaidas ir pajamas, daugumą jų jau slegia būsto paskolos ir pareigos šeimai. Tuo metu jaunesniems, dar išlaikomiems tėvų, telieka džiaugtis jiems būdinga savybe – drąsa viską keisti... net ir emigruojant.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
