Tyrime įvardijama, kad netinkamą elgesį vaikystėje patyrę vaikai keturis kartus dažniau serga rimtomis psichinėmis ligomis, tokiomis kaip psichozės, šizofrenija ir bipoliais sutrikimais.
Jungtinėje Karalystėje buvo tirti bendrosios praktikos gydytojų įrašai apie 217 758 jaunesnių nei 18 metų pacientus, kurie patyrė ir buvo įtariami patyrę netinkamą elgesį vaikystėje. Ir palyginti su 423 410 pacientų įrašais, kurie to nebuvo patyrę. Netinkamas elgesys vaikystėje buvo apibrėžiamas kaip bet kokia fizinio, seksualinio ar emocinio išnaudojimo ir nepriežiūros forma.
Vaikų ir paauglių psichiatro, Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Dainiaus Pūro teigimu, šis tyrimas iš esmės tik papildo jau keletą metų pasirodančią seriją atradimų, kurie vis stipriau susieja neigiamas ankstyvos vaikystės patirtis su tolimesne vaiko raida.
„Kaupiasi vis daugiau įrodymų, kad tai, kas vyksta ankstyvoje vaikystėje, ypač smurto ir prievartos lygyje, nepraeina be pėdsakų. Ir čia kalbama apie poveikį ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai“, – konstatavo specialistas.
Pasak jo, dar prieš kelis dešimtmečius ši žinia aktyviai siųsta iš socialinių, psichologijos mokslų stovyklos.
„Seniai žinoma, kad sveikas kūdikio ir mamos prieraišumas turi daug įtakos asmens sveikatai ateityje. Tačiau visgi ne visi politikai rimtai priima socialinio mokslo atradimus. Dabar jau neuromokslininkų daromi tyrimai, kai yra tiriamos vaiko smegenys, tai, kas vyksta su neuronų jungtimis, t. y. sinapsėmis, leidžia pateikti visai kitus duomenis“, – kalbėjo profesorius.
D. Pūras pabrėžė, kad į kiekvieną stresinę situaciją mūsų smegenys ir kūnas išmoksta reaguoti ankstyvoje vaikystėje. Ir kaip sveikai tą pavyks padaryti priklauso būtent nuo to, kokioje aplinkoje vaikas augo.
„Viskas priklauso nuo to, ar vaikas, kūdikis auga sveikoje aplinkoje, ar yra atliepiama į jo emocinius poreikius. Jei jie yra ignoruojami ar juo labiau, jei yra smurtaujama, tai sukelia neigiamas pasekmes smegenyse, neuronų jungčių kiekiui ir kokybei. Tokioms neigiamoms patirtims kartojantis smegenys dar ankstyvoje vaikystėje išmoksta į kiekvieną stresą reaguoti nesveikai“, – aiškino psichiatras.
Paveikia ir fizinę raidą
Negana to, pabrėžė profesorius, taip pat yra įrodyta, kad tokios neigiamos patirtys ankstyvoje vaikystėje turi įtakos ir fizinei vaiko sveikatai.
„Neatsitiktinai dabar pasaulyje stebima lėtinių, neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių, diabeto ir kt.) epidemija. Tai yra savotiškas paradoksas. Jei anksčiau visi galvojo, kad biomedicinos stebuklai padarys žmones sveikesnius, bus galima pasitelkti vaistus, dabar gi viskas apsisuka – pirmu smuiku groti pradeda santykiai tarp žmonių, tėvų ir vaiko. Iš esmės nuo to, kiek tie santykiai bus sveiki, priklauso tiek fizinė, tiek emocinė žmogaus sveikata“, – kalbėjo D. Pūras.
Anot jo, tokie tyrimai skatina dar kartą itin rimtai pažiūrėti į smurtą šeimoje, įvairias jo formas, tačiau, specialisto manymu, čia reikia ne vienpusiško požiūrio, bet kartu nepamiršti ir padėti tėvams.
„Yra tų, kurie skuba piktintis žiaurumais, bet kokiu smurtu, tačiau kartu nestinga tokių, kurie į vaiko mušimą, rėkimą linkę žiūrėti per daug aplaidžiai. Reikia suvokti, kad egzistuoja ne tik fizinis, bet ir emocinis smurtas, nepriežiūra kaip smurto forma.
Nekalbu apie užsitęsusią diskusiją, kad neva į tai, ką daro tėvai šeimoje, negalima kištis. Ir dar kaip reikia kištis, tačiau nereikia ir pulti atiminėti vaikų. Lengviausia tėvus skirstyti į gerus ir blogus, tačiau protingose šalyse pirmiausia siekiama mokyti tėvus sveikai bendrauti su vaikais ar būsimais vaikais“, – aiškino vaikų psichiatras.
Jo teigimu, reikia ne skubėti kaltinti tėvus, bet duoti šansą jiems išmokti tinkamai elgtis su vaikais.
„Bet mes to neduodame ir kartais perlenkiame lazdą gąsdindami, kad atimsime vaikus ir panašiai. O išties gali atrodyti, kad valstybė neatlieka savo pareigų. Reikia ne tik atitinkamus įstatymus priimti, bet ir užpildyti juos turiniu, kad kiekvienas žmogus galėtų išmokti tinkamai elgtis su kitais, taip pat ir tėvams su vaikais“, – aiškino psichiatras.
Keičia požiūrį psichiatrijoje
Pašnekovo manymu, galbūt nereikėtų į vienkartinis epizodus žiūrėti labai rimtai, tačiau kai emocinis smurtas užsitęsia ir tampa lėtiniu dalyku, faktas, kad tai kad kelis kartus padidina psichikos sutrikimų tikimybę.
„Ir realiai tai apskritai yra ženklas mūsų psichiatrijai. Jei anksčiau galvota, kad tokiems sutrikimams kaip šizofrenijai daugiau turi įtakos genai, dabar vis daugiau grįžtama prie suvokimo, kad sunkioms psichikos ligoms atsirasti didelę neigiamą įtaką turi vaikystėje, netgi paauglystėje patirta prievarta.
Anksčiau studentai gi mokyti, kad šizofrenija – tai biologinis reiškinys. Deja, nors pasirodo vis daugiau tyrimų, tačiau sveikatos politikoje tai niekaip neatsispindi. Iš esmės mūsų sveikatos sistema yra pertekliniu būdu medikalizuota, tiek kalbant ir apie medikų rengimą, šie dalykai yra ignoruojami. Būtų gerai, kad pas mus ne tik būtų žinomi tokie atradimai, bet ir imamasi kokių veiksmų“, – savo nuomonę išdėstė D. Pūras.