• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš televizijos ekranų su žiūrovais besisveikinanti žurnalistė, „TV pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva išsijungus kameroms skuba ne tik pas savo mylimą šeimą, bet ir į pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia – nuo mažiausių iki vyriausių.

Iš televizijos ekranų su žiūrovais besisveikinanti žurnalistė, „TV pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva išsijungus kameroms skuba ne tik pas savo mylimą šeimą, bet ir į pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia – nuo mažiausių iki vyriausių.

REKLAMA

R. Filejevos įkurtas labdaros ir paramos fondas „Gėrio trupinėlis“ nelieka abejingas atsidūrusiems bėdoje, be to, kasmet prieš rugsėjo pirmąją renka mokyklinį krepšelį vaikams, kuriems to reikia, per gražiausias žiemos šventes lanko senolius ir šeimas, kad jų šventinis stalas būtų gausesnis.

Visai netrukus, birželio pabaigoje, jau aštuntus metus iš eilės įvyks stovykla „Padovanok vaikui vasarą“ prie jūros, į kurią susirenka vaikai iš socialiai remtinų vaikų, kurie, kaip sako Rūta, gyvena neteisingoje aplinkoje ir susiduria su skurdu.

Į stovyklą susirinks rekordinis skaičius vaikų

Stovykla vyks jau devintąjį kartą – vienais metais buvo dvi stovyklautojų „pamainos“, tačiau galiausiai komanda liko prie idėjos visus vaikus sukviesti prie jūros kartu. Kalbėdama apie stovyklas, Rūta šypsosi, nes jei kas anksčiau būtų pasakęs, kad imsis organizuoti vasaros stovyklą vaikams, pati nė nebūtų patikėjusi.

REKLAMA
REKLAMA

„Man labai puikiai pasiteisino posakis „niekada nesakyk niekada“ arba „nespjauk į šulinį, iš kurio teks gerti“, nes kai man prieš aštuonerius metus užsiminė, kad reikėtų padaryti vaikų vasaros stovyklą, mano reakcija iš karto buvo, kad tikrai ne – labai myliu vaikus, bet žinau, kokia tai yra atsakomybė ir atrodė kad tai visiškai ne man.

REKLAMA

Apie tai užsiminęs žmogus, kuris tuo metu buvo „Gėrio trupinėlio“ savanoris, įkalbėjo, kad visgi pabandom – pažiūrėsime, pamatysime ir, jeigu viskas gerai, tęsime tradiciją. Man labai patiko, pagalvojau – kodėl gi man netęsti šios tradicijos?“ – kalbėjo R. Filejeva.

Išbandžius jėgas dar vienus, kitus metus tai jau tapo savotiška pareiga, nes ir socialiniai darbuotojai, ir gatvėje sutikti vaikai imdavo klausinėti, ar stovykla įvyks ir šiemet. „Jaučiausi įpareigota, bet jau trečius metus iš eilės jaučiu malonumą, labai laukiu stovyklų, nes anksčiau, turbūt, per daug jaudindavausi“, – šypteli Rūta.

REKLAMA
REKLAMA

Kasmet stovyklos dalyvių skaičius vis auga – fondo įkūrėja pasakoja, kad per aštuonerius metus stovyklavietėje, kurioje apsistoja, pastatyta daugiau namelių, tad ir norisi juos visus užpildyti.

Šiemet dalyvių skaičius bus rekordinis. Nors pirminis planas buvo, kad susirinks apie 40 vaikų, vėliau – apie 50, priešpaskutinę savaitę Rūta susipažino su šeima, kurioje auga devyni vaikai, kurių trys neseniai neteko mamos, todėl negalėjo jų nepakviesti. Sako, bent trumpas pabėgimas jiems padės užsimiršti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirminė stovyklos idėja buvo parodyti jūrą vaikams, kurie jos dar nėra matę, vis tik, tai kur kas daugiau: „Jūrą pasirinkome ne tik dėl to, kad kai kurie ją pamatytų pirmą kartą. Ne paslaptis, kad daugelius žmonių gali sau leisti išvykti prie jūros, išvykti netgi į kitą šalį ir visi grįžę į suolą – darželį, mokyklą – jie pasakoja, kur buvo.

REKLAMA

Man labai gera, kad tie vaikai, kurie pabus su manimi prie jūros, galės dalintis nuotraukomis, įspūdžiais ir galės sakyti, kad turėjo nuostabias keturias dienas prie jūros nuostabioje kompanijoje.“

Jauniausiam stovyklos dalyviui – vos 3 mėnesiai

Į stovyklavietę sugūžėja įvairaus amžiaus vaikais. Pavyzdžiui, šiemet jauniausiam stovyklautojui bus vos treji mėnesiai, vyriausiajam – 17 metų. R. Filejeva pabrėžia, kad niekada nė neturėjo minties rengti dvi stovyklas: vieną mažesniesiems, kitą jau paaugliams.

REKLAMA

„Džiaugiuosi, kad vaikai dažniausiai randa bendrą kalbą, vieni kitais rūpinasi, kartu žaidžia ir amžiaus skirtumo būdami kartu tikrai nejaučiame. Gal tai ir yra pasisekimo paslaptis, nes jeigu tai būtų tik paaugliai, patys suprantate, kad tai būtų iššūkiais, o būdami su mažesniais jie jaučia atsakomybę už savo elgesį, o mažesniesiems smagu, kad gali lygiuotis į didesnius“, - kalbėjo pašnekovė.

Kai kurie vaikai į stovyklą sugrįžta ne pirmus metus, vis tik, jų procentas nėra didelis – dažniausiai tai stovykloje dar nesilankę vaikai. Ir atvyksta jie ne vieni. Kai kuriuos (nors ir retai) atlydi mamos, daug dažniau – socialiniai darbuotojai, kad nebūtų įmesti į visiškai nepažįstamą vietą vieni.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rūta pasakoja, kad vaikams šalia turint pažįstamą žmogų, daug lengviau pritapti, nors pirmoji diena daugeliui būna nelengva. Moteris šypsosi pati puikiai žinanti, ką reiškia nenorėti būti stovykloje – vaikystėje, paauglystėje to nemėgdavo ir pati.

Tačiau kiekvienais, kad ir kas benutiktų, visas dienas su vaikais kartu leidžia ir ji pati, kurdama betarpišką ryšį:

„Beveik visi vaikai atvažiuoja nusiteikę, kad visko gali būti, kad bus negerai ir tai matosi iš jų veidų, kai jie lipa iš autobuso, kaip įsikurdinėja. Jiems yra baisu, jie nepažįsta kitų, viskas svetima ir dažniausiai pirmą dieną jaučiasi lengva įtampa, kol visi susipažįsta, ateina vakaras, pritemsta, susikuriame laužą.

REKLAMA

Yra buvę įvairiausių iššūkių – yra buvę paauglių, kurie priešinosi, sakė, kad neis mankštos daryti, nesuprato, ko juos čia atvežė, bet galiu pasakyti, kad tam ir yra stovykla – kad mes turėtume rezultatą. Aš labai myliu savo veiklą ir man svarbus kiekvienas, kuris atvyksta. Jeigu aš matau, kad vaikui liūdna, jis jaučiasi negerai, skiriu jam maksimaliai daug dėmesio.“

REKLAMA

Vaikams atiduoda visą širdį

Stovyklos dienotvarkė būna sudėliota nuo A iki Z, rytai prasideda mankšta, dienos bėga kupinos veiklų, susitikimų su žinomais Lietuvos žmonėmis, kurie negailėdami laiko ir jėgų savanoriškai atvyksta pabendrauti su vaikais, o Rūtos dienos stovykloje baigiasi tik tada, kai pati įsitikina, kad visi savo nameliuose jau guli lovoje.

Šie susibūrimai kiekvieną vasarą neįvyktų be tvirto branduolio – savanorių ir rėmėjų, kurie prisideda ir finansiškai, ir dovanodami nemokamas pramogas susirinkusiesiems, ir atiduodami savo laiką, o svarbiausia – širdį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš sakau, kad, greičiausiai, tai gali daryti tik žmonės, turintys pašaukimą. Man tai daryti malonu, gera ir jeigu ten nuvažiuosi be širdies, nieko ir nesigaus, o vaikai tai, patikėkit manimi, jaučia.

Man didžiausias įvertinimas buvo pernai, kada vyko apdovanojimų, medalių, diplomų teikimo ceremonija ir vaikai valandą laiko sėdėjo visiškai ramūs. Pabandykite mokykloje sutramdyti vaikus valandai! O jie savanoriškai buvo ramūs, jiems buvo įdomu, ką mes kalbame.

REKLAMA

Reiškia, jie jaučia, kad visi tie, kurie atvažiuoja, viską daro su širdimi“, - su šypsena pasakojo Rūta ir pridūrė, kad iš vaikų net yra sulaukusi klausimo, ar gali ten pasilikti iki kitos stovyklos, o tai dar kartą parodo, kad jiems ten gera.

Atsisveikina su ašaromis akyse

Atėjus dienai atsisveikinti ir keliauti namo, ne vieno akyse pasirodo ašaros – anot Rūtos, tai yra pats nuostabiausias įvertinimas bei paskatinimas nesustoti:

REKLAMA

„Ir socialiniai darbuotojai, ir savanoriai, ir vaikai paskutinę dieną būna be nuotakos, niekas nenori namo, į autobusus sėda su ašaromis akyse. Mes visi liūdime, verkiame, nes tampame tarsi didelė graži šeima, o atsisveikinimas vainikuoja tai, ką nuveikėme.

Jeigu jie liūdi, verkia, reiškia, jiems buvo gerai, mes viską padarėme teisingai ir jeigu socialiniai darbuotojai išvažiuodami sako, kad jaučiasi privilegijuoti, kad buvo pakviesti čia ir jiems buvo be galo smagu, tai yra geriausias apdovanojimas tiek man, tiek mano savanoriams.“

REKLAMA
REKLAMA

Moteris jau skaičiuoja paskutines keliolika dienų iki stovyklos, tad paklausta, kokiomis nuotaikomis jos laukia, nusijuokia – kaip mama visada labiausiai jaudinasi, kad visiems užtektų maisto, bet svarbiausia, kad visi būtų saugūs ir susibūrimas prabėgtų sklandžiai. Ji pasidžiaugia, kad praėjusiais metais už stovyklą Mišias laikė kunigas Algirdas Toliatas, o šiemet vienuolės paprašė sukalbėti maldą, kad tik visi būtų saugūs.

„Svarbiausia, kad mes visi ten būtume saugūs, kad nieko nenutiktų, o visa kita mes ten, vietoje, susikursime. Ką turime – to užtenka, kas mus aplanko – džiaugiamės, kas mus remia ir atveža mums pramogas – tiems esame be galo dėkingi.

Ką turime – tuo džiaugiamės, o svarbiausias dalykas šioje stovykloje yra dėmesys ir galimybė įkvėpti vaikus gyvenimui, svajonėms, tikėjimui ir galbūt teisingesniam požiūriui į gyvenimą nei jie mato savo kasdienybėje“, - sakė R. Filejeva.

Prisidėti prie fondo veiklos ir padovanoti vaikams vasarą galima žemiau nurodytais rekvizitais:

Gavėjas: Paramos ir labdaros fondas „Gėrio trupinėlis“; Bankas: Swedbank; Banko kodas 73000; SWIFT kodas HABALT22; Banko sąskaita LT837300010145919639.

SEB banko sąskaita: LT577044060008196348. Paskyroje: Stovyklai. paypal.me/GerioTrupinelis

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų