Reportaže matomi tušti namai ir išdužę trobų langai mūsų kaimuose nieko nebestebina. Nepaisant politikų garsių lozungų sustabdyti emigraciją, tuštėjimas Lietuvos regionuose tęsiasi nemažėjančiu greičiu. Ką tik pasibaigusių metų duomenys rodo, kad Lietuvos regionai toliau tuštėja. Dauguma vyresnių gyventojų tiesiog miršta, o jaunimas išsivažinėja – kas į Lietuvos didmiesčius, kas į užsienį.
„Žmonės juose neturi darbo. Neturi darbo, tai didžioji dalis, tikriausiai, jaunų žmonių emigruoja. Galbūt emigruoja arba išvyksta į Lietuvos didmiesčius. Likusi dalis galbūt pasirenka nelabai socialų gyvenimo būdą. Tai, aišku, kita problema“, – sako VU docentas Rolandas Tučas.
Daugybė savivaldybių per pastaruosius penkerius metus prarado jau daugiau kaip dešimtadalį savo gyventojų. Labiausiai tuštėja ir miršta pasienio bei buvę žemdirbystės rajonai vidurio Lietuvoje. Ir, pasak tyrimą atlikusio mokslininko, šansai, kad šiuose miesteliuose bei jų rajonuose gyventojų daugės, labai menki.
Pas mus gyventojai mažėja pagrinde ne dėl emigracijos, o dėl mirštamumo. Dabar mirtingumas šiek tiek mažesnis, apie 300, o gimstamumas 100–120 atskirais metais“, – teigia Ignalinos r. meras Henrikas Šiaudinis.
„Jauniems žmonės, grįžusiems, yra sunku gauti darbą, įsidarbinti, nėra darbo vietų. Jie pasirenka didžiuosius miestus. Gaila, iš dalies ir užsienį“, – prideda Skuodo r. meras Petras Pušinskas.
„Gyventojai yra vyresnio amžiaus. Jei dauguma gyventojų vyresnio amžiaus, mažiau jaunų žmonių, reiškia mažiau reprodukcinės kartos atstovų, gimusių vaikų skaičius, gimstamumo rodikliai žemesni. Aišku, iš periferinių savivaldybių žmonės dažniausiai emigruoja“, – komentuoja VU docentas.
Pastaraisiais metais gyventojų augimu gali džiaugtis vos keletas didmiesčių ir pajūrio kurortų. O kad laidotuvėse tenka dalyvauti dažniau nei krikštynose, vieni tuštėjančių miestelių vadovai kaltina vyriausybę nesirūpinant regionais, kiti gi ragina tiesiog susitaikyti su realybe ir nemėtyti į balą pinigų.
Verslo analitikai konstatuoja, kad Lietuvos regionai investuotojus sudomintų tik iki minimumo sumažinę biurokratines kliūtis.
„Kas pritraukia įmones, kompanijas į šalis, yra rinkos dydis ir plėtra. Rinkos dydžio mes neturime, esame mažiau nei 3 mln. Rinkos plėtros irgi neturime, nes mūsų mažėja. Šiek tiek kompensuoja didesni atlyginimai ir augantis pragyvenimas“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Tuo metu demografai nemato priežasčių ir požymių, kad artimiausiais metais Lietuvos tuštėjimas sustotų. Pensinio amžiaus žmonių vis daugiau, o jaunimui čia likti paskatų nedaug – skirtumas tarp lietuviškų ir vakarietiškų atlyginimų tebėra didžiulis.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
