Šių metų gegužės 28-ąją pasaulį išvydo jųdviejų trynukai: Emilija, Herkus ir Patricija. Nuo šios dienos tarptautinio verslo ir rinkodaros studentė tapo daugiavaike mama.
„Studijos tęsiasi, tačiau darbus bent kuriam laikui teks pamiršti. Buvau vizažistė, blakstienų priauginimo ir antakių korekcijos meistrė. Gaila, dabar tam laiko neturiu... Nepaisant to, mano vienas didžiausių pomėgių visą gyvenimą buvo vaikai... Tai dabar turiu jų net tris“, - nusijuokia pašnekovė.
24-erių metų Simona neslepia, kad šis gyvenimo periodas jai yra kupinas naujų potyrių, tačiau trynukų mama džiaugiasi, kad stresinėse situacijose ji visada gali kliautis mylinčiu ir dėmesingu vyru.
- Pradėkime apie viską nuo pradžių. Papasakokite, kaip susipažinote su savo vyru, kada įsižiebė romantiški jausmai ir kaip įvyko sužadėtuvės?
- Pirmą kartą susitikome dėka bendros draugės, bare. Susipažinome lygiai prieš trejus metus, tuo metu tapome tiesiog „Facebook“ draugais ir viskas tuom baigėsi. Po poros mėnesių vėl susitikome tame pačiame bare, per kitą draugę! Likimas, matyt. Iš pradžių tapome draugais, o tik tada pora.
Nesitikėjau, kad po metų draugystės man pasipirš... Buvome kelionėje Sicilijoje. Nuplaukėme į Favignanos salą, o ten jis netikėtai priklaupė stebuklingai gražioje vietoje ant uolos viršūnės su įspūdingo grožio jūros vaizdu.
- Su vyru susituokėte jau besilaukdama mažylių, ar į pasaulį besibeldžiantys vaikučiai paspartino jūsų vedybas?
- Kai vyras pasipiršo, buvo praėję jau devyni mėnesiai, kaip mes laukėme gandrų, bet jie dar nebuvo pasirodę... Po sužadėtuvių nusprendėme, kad dabar norime vaikų labiau už viską. O vestuvės visada gali palaukti, tačiau norėjau, kad vaikas gimtų bent jau civilinėje santuokoje, kad turėtumėme bendrą pavardę.
Vestuvės įvyko balandžio 1-ąją dieną, todėl visi juokavo, kad gal mes su vyru pokštaujame. Bet tai buvo nuostabi diena, džiugino labai geras oras, virš 20 laipsnių, kaip vasarą! Geriausias „susirašymas“ koks tik galėjo būti šeimos rate. Viskas pavyko tiesiog tobulai. Buvome ir esame labai laimingi.
- Kokia buvo jūsų ir vyro reakcija, sužinojus, kad laukiatės ne vieno, o net trijų kūdikių? Trynukai nėra dažnas reiškinys, ar neišsigandote, kad nesusitvarkysite?
- Tą kartą apžiūroje buvau viena, daktaras man tarė: „Man nelabai patinka, ką matau“. Tą akimirką išsigandau... Bet tada ekrane parodė: „Žiūrėk, pirmas, antras... ir va, trečias“. Aš nuoširdžiai netikėjau, nesitikėjau ir man visa tai atrodė kaip sapnas... Nedarėme mes dirbtinio apvaisinimo, todėl rezultatas labai nustebino. „Na, du tai du“, maniau, bet čia trys! Iš karto nulėkiau pas vyrą į darbą. Jam tai taip pat buvo didžiulė staigmena, todėl po šios žinios mes apsikabinome ir pradėjome juoktis, o aš dar ir verkti. Aš buvau šoke, o mano vyras mane labai palaikė ir džiaugėsi. Tiesą sakant, nuogąstavau, kad jie visi trys iki galo išgyvens, nes iki trečio nėštumo mėnesio dažnai nutinka įvairių komplikacijų ar pradeda kas nors nebesivystyti... Stengiausi nepriprasti prie šios minties, tačiau organizmas viską atlaikė, o vaikai labai norėjo ateiti į šį pasaulį ir viskas buvo gerai!
Ir ko gi čia bijoti, juk abu labai norėjome vaikų, visą gyvenimą jų norėjau trijų... Tik nemaniau, kad gausis taip gerai ir viskas vienu kartu. O dabar pasvajoju ir apie ketvirtą vaiką kada nors.
- Ar prisimenate, kokius pojūčius jutote nėštumo laikotarpiu?
- Iki tryliktos nėštumo savaitės kankino labai stipri toksikozė, todėl beveik nuolat buvau ligoninėje su lašelinėmis. Vyras lankė, vežiojo pirmyn ir atgal į ligoninę, iš ligoninės... Ech, dabar prisimenant net šiurpas nupurto, kaip man buvo blogai, kaip aš nevalgiau porą mėnesių... Ir dėl to trečiąjį nėštumo mėnesį buvau numetusi 10 kilogramų. Svėriau 47 kilogramus ir tikrai neatrodžiau nėščia.
- Socialinėje erdvėje nevengiate dalintis savo nėštumo ir vaikų nuotraukomis, patirtimi ir kita mamoms aktualia kasdienybe – ar tokiu būdu norėjote užmegzti ryšį su kitomis moterimis, pasidalinti juntama laime?
- Pilvuko nuotraukomis pradėjau dalintis tik tada, kai mano visi vaikai gimė ir žinojau, kad jiems yra viskas gerai. Buvau tokios nuomonės, kad nereikia užbėgti įvykiams už akių. O laime dalintis visada noriu ir tai darysiu!
- Nėštumo laikotarpiu įsiamžinote profesionalioje fotosesijoje, tačiau tai nebuvo daugeliui įprastos jautrios nuotraukos – kadruose jūs spindėjote moteriškumu, seksualumu. Kokią žinutę simbolizuoja šios jūsų fotografijos?
- Man visos įprastos fotosesijos su batukais ant pilvo, žiūrėjimu per langą, lyg svajotum, piešinukais ir kitos jautrios akimirkos niekada nepatiko ir nepatinka. Aš nemanau, kad būdama nėščia moteris turi „subobėti“ ir tapti iškart „mamiška“. Juk turiu vyrą, kuriam irgi norėjau ir noriu būti graži, seksuali ir moteriška, bet ne „bobiška“. Juolab, kad man tik 24-eri metai, spėsiu aš dar tų romantiškų ir jautrių fotografijų turėti.
O žinutė paprasta, kad ir nėščia moteris gali spindėti moteriškumu, seksualumu ir pasitikėjimu savimi. Kad ir koks mano nėštumas buvo sunkus, aš labai stengiausi būti graži – visų pirma sau, ir vyrui.
- Kada į pasaulį pasibeldė trynukai?
- Pasibeldė gegužės 28-ąją dieną, lygiai dviem mėnesiais anksčiau, nei turėjo gimti. Tai nebuvo staigmena, žinojau, kad jie bus neišnešioti, tam ruošemės ir laukėme tų savo neišnešiotukų.
- Ar nejautėte baimės dėl gimdymo?
- Nėra ko ten nuogąstauti, viskas juk natūralu ir labai greitai praeina. Tiesą pasakius, net nelabai mąsčiau aš apie tai, nemačiau prasmės. Baisu buvo tik kai prasidėjo sąrėmiai. Viskas vyko labai greitai, man darė skubų cezario pjūvį, tada buvo baisu, kad visus tik spėtų ištraukti.
- Savo trynukams suteikėte Emilijos, Herkaus ir Patricijos vardus. Ar buvo lengva nuspręsti?
- Vaikų vardus žinojome dar prieš jiems gimstant. Tereikėjo atėjus į reanimaciją nuspręsti, kuriai mergaitei kokį vardą duoti. Kol kas tikrai nesuklydome.
- Galbūt pamenate, kokios buvo pirmosios dienos ir savaitės, kuomet gimė jūsų vaikai? Kaip viską suspėjote?
- Tai pačios gražiausios akimirkos iki pat dabar. Pirmieji du mėnesiai buvo labai lengvi, nebuvo ką veikti, tiesą pasakius. Ir nebuvo ko ten nespėti. Po dviejų mėnesių pradėjo darytis sunkiau ir su laiku vis sunkėja. Bet nesisukundžiu, turiu auklę, mamą, vyrą, kitus šeimos narius, kurie padeda kai reikia. Ir į mokslus išleidžia, ir į grožio procedūras. Dar tokia rami, matyt, nebuvau niekada.
- Kaip šiandien auga jūsų mažyliai ir kiek jiems laiko? Ar nekankina bemiegės naktys?
- Augame puikiai, pagal raidą vejamės tikrąjį savo amžių, jau nedaug liko. Labai padėjo masažai, puikiai laiko galvytes, juokiasi, bando guguoti. Dabar jiems 2,5 mėnesio nuo to laiko, kai jie iš tiesų turėjo gimti. O gimė jau prieš 4,5 mėnesio.
Keltis naktį maitinti tenka, bet iš trijų vaikų du išmiega beveik visą naktį, bet yra trečioji, kuri neišmiega ir nori valgyti, todėl verkia ir pažadina kitus. Maitinu visus vienu metu, tad tenka ir naktį maitinti juos kartą.
- Tenka pastebėti, kad susilaukus vaikučių, jūsų profiliai socialiniuose tinkluose užsipildė jų nuotraukomis. Galbūt tokiu būdu norite pasidžiaugti laime su visais? Kiek anksčiau moterys savo kūdikius saugodavo nuo „piktos akies“ ir slėpdavo kiek įmanoma ilgiau – matyt, jūs neprietaringa mama?
- Žinoma, kad noriu pasidžiaugti laime! Jie yra nuostabūs! Labai gražūs, nerealūs ir tobuli mano vaikai. Niekada nesuprasiu mamų, kurios deda vaikų nuotraukas, bet uždeda ant veido kokį nors paveiksliuką ar širdelę. Pasityčiojimas iš vaiko... Tada iš vis geriau nedėti. Nužiūrėti gali ir kojas, ir rankas, ir plaukus... Kam jau ten tą veidą slėpti? Tikrai neprietaringa mama esu, norės, nužiūrės ir gatvėje, ir net draugai...
- Ar kartais savęs nelaikote „supermoterimi“? Galbūt turite patarimų kitoms mamoms, kaip neleisti įsilieti rutinai ir kaip nepamiršti savęs?
- Supermoteris esu vien dėl to, kad išnešiojau sveikus tris vaikus vienu metu. Nesijauskite aukomis, daugiau pozityvumo! Supraskite, kad kūdikystė ir vaikystė yra labai trumpi laikotarpiai. Jei norėjote vaikelio, tai ateina laikas ir „atidirbti“. Vėliau raškysite vaisius. O dabar teks tikrai padirbti mamos darbą. Ir tikrai, nuoširdžiai, nesuprantu, kaip mamos nieko nespėja su vienu vaiku? Paprašykite, kad išleistų į parduotuvę vyras ar mama, eikite susitvarkyti nagų ar nulėkite į masažą. Tai yra būtina. Jei neturite galimybės grožio procedūroms, eikite tiesiog viena pasivaikščioti. Pabūti su savimi labai svarbu!
- Esate jauna mama, ar kada galvojote, kad taip pasisuks jūsų gyvenimas?
- Visada žinojau, kad noriu susilaukti vaiko iki 25-erių metų. Dar žinojau, kad noriu trijų vaikų. Ir man labai pasisekė, nes nereikės, galbūt būti dar du kartus nėščiai, nereikės dar daug metų keltis naktimis, būti motinystės atostogose ir pan. Galų gale, jau po mėnesio svėriau mažiau nei prieš nėštumą, tad nereikės sukti gavos ir dėl figūros. Viską vienu kartu išgyveni ir ramu!
- Užsiminėte, kad ateityje galvojate apie dar vieną šeimos pagausėjimą, kada tam pasiryžtumėte?
- Manau, kad turėsime ateityje galbūt dar vieną pagranduką. Aš visai norėčiau, už kokių 7-10 metų. Vyras irgi nori sužinoti, ką reiškia auginti vieną vaiką.
