Policija skaičiuoja kartais augantį keliskart išaugusį eismo įvykių su paspirtukininkais skaičių. Seimo nariai teikia iniciatyvą, kuria pagaliau įstatyme apibrėžtų elektrinius paspirtukus ir jų reguliavimą.
Vilnietė Deimantė paspirtuku atvyksta į darbą. Kaip tik šiuo metu – atšilus orams – įsibėgėja elektrinių paspirtukų sezonas. Pati moteris sako važiuojanti saugiu greičiu, dar ir šalmą dėvi.
„Ir žmonės turi praleisti paspirtukininkus, ir paspirtukininkai turi stebėti aplinką, jeigu žmogus nemato, negirdi, kad atvažiuoji, sulėtinti arba sustoti“, – sako vilnietė Deimantė.
Tačiau sostinės gyventojai pastebi: pasitaiko ir neatsargių paspirtukininkų, kurie kelia aplinkiniams baimę ir pavojų. Kai kurie kategoriški – paspirtukus išvis reikia uždrausti:
„Ne vieną kartą. Pora tokių jau rimtesnių, tai tiesiog vos spėjau mašiną sustabdyt, nes išnėrė labai greitai važiuodamas. Nes jeigu pėstysis išeina, tai jisai bent lėtai juda, paspirtukas gali išlėkt ir tu nematai nieko prieš tai, kas buvo.“
„Laukiu nesulaukiu, kada jų neliks. Nes žmogui, kuris vaikšto šaligatviu, yra pavojinga.“
Dviese važiuoti paspirtuku negalima, tačiau – įmanoma. O kelių policijos tarnybos duomenimis, nuo eismo įvykių su elektriniais paspirtukais skaičius auga kartais. 2019-aisiais tokių buvo daugiau nei 60, o praėjusiais metais – jau per 200.
„Dažniausiai turbūt būna susidūrimai su pėsčiaisiais, kada nepasidalinama šaligatviais, kadangi elektriniams paspirtukams leidžiama važiuoti tam tikrais atvejais ir šaligatviais. Na, ir mūsų organizuotos policinės priemonės vakarais, praeitą sezoną – vasaros laikotarpiu ir rudenį – parodė, kad nevengia elektrinių paspirtukų vairuotojai, derinti alkoholį ir elektrinio paspirtuko vairavimą“, – komentuoja kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
Dažniausios traumos važiuojant paspirtuku
Praėjusiais metais sužeistų žmonių, važiavusių su paspirtukais, skaičius vien sostinėje viršija tūkstantį. Šiomis dienomis medikai vėl sulaukia pacientų, kuriuos sužalojo elektriniai paspirtukai. Specialistai vardija, kokios dažniausiai traumos laukia paspirtukininkų.
„Dilbiai, kuo remiasi, jeigu krenta, čiurnos, jeigu pasuka koją. Dalis, aišku, yra traumų, kurios lieka skubiosios pagalbos skyriuje – sumušimai, jeigu pasuka ir tiktai patempia raiščius čiurnos sąnario ir panašiai“, – pasakoja ortopedė traumatologė Evelina Kondrasevičienė.
Gali baigtis ir liūdniau. Medikai prisimena pavyzdžius, kai pacientai patiria rimtų smegenų traumų, netenka dantų ar nusikerta nosį. Kritinės būklės atvejų praėjusiais metais medikai skaičiavo daugiau nei dešimtį.
„Jeigu turime veido kaulo lūžimus, minkštųjų audinių defektus, kažkurios dalies trauminę amputaciją, reikalingas stacionarinis gydymas, rekonstrukcinis chirurginis gydymas. Retai, bet nutinka taip, kad mes turim hipovolemijas – kad mums reikia atstatyti skysčio tūrį“, – aiškina veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius.
Šiuo metu nėra aiškių taisyklių, kaip ir kur galima važiuoti elektriniu paspirtuku. Seimo nariai siūlo įteisinti paspirtuko apibrėžimą ir draudimą paspirtuku važiuoti jaunesniems nei 14 metų asmenims, viršyti 20 kilometrų per valandą greitį, taip pat įvesti privalomą šalmų dėvėjimą. Panašus reguliavimas dalyje Europos valstybių jau yra.
„Buvo Susisiekimo ministerijos inicijuota diskusija. Deja, ta diskusija ir baigėsi diskusija. Labai tikėjomės, kad bus pradėti rengti kažkokie projektai – jokių ženklų apie tai nėra“, – teigia Seimo pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas.
Dėl iniciatyvos reglamentuoti važiavimą paspirtukais Seimas turėtų balsuoti dar šioje – pavasario – sesijoje. Jeigu parlamentarai pritars, pataisos įsigalios nuo liepos.
