Į teismą kreipėsi mamos netekusi Eglė, kuri prašė priteisti 1 770 eurų turtinę ir 50 tūkst. eurų neturtinę žalą. Ši sukrečianti istorija nutiko prieš 6 metus, tačiau tik dabar teismas priėmė sprendimą byloje.
Moteris pasakojo, kad jos mama 2018 m. sausio 16 d. Austrijoje slidinėdama susilaužė koją. Tą pačią dieną ligoninėje jai buvo sutvarstyta koja, paskirti vaistai.
Grįžus į Lietuvą, 2018 m. sausio 23 d. mama buvo operuota Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Chirurgas medicinos dokumentų išraše nurodė ambulatorinės priežiūros rekomendacijas:
,,Išimti siūlus 2018 m. vasario 5-ąją, neminti kaire koja 8 savaites. Tęsti gydymą dar Austrijoje paskirtais vaistais.“. Ligoninėje nebuvo išrašyti kiti vaistais, todėl po operacijos moteris toliau naudojo tuos, kurie buvo išrašyti dar Austrijoje.
Bet jų turėjo tik savaitei. Dieną prieš pasibaigiant vaistams, moters dukra paskambino į šeimos kliniką, kurioje buvo prisiregistravusi tiek mama, tiek visa jos šeima. Paskambinus šeimos gydytojai telefonu ir paprašius išrašyti receptą vaistams, ši paprašė persiųsti ligoninės išrašus.
Susipažinusi su dokumentais, gydytoja telefonu nurodė, kad vartoti minimų vaistų nebereikia. Po operacijos praėjus 7 dienoms, moteris vaistų nebevartojo, o vasario 20-ąją ją ištiko staigi mirtis.
Skaudėjo šoną
Kelios dienos prieš mirtį moteriai skaudėjo šoną ir buvo padidėjęs pulsas. Tačiau tuo metu nežinojo, kad nurodyti požymiai galėjo indikuoti mirtiną pavojų.
Paskambinus šeimos gydytojai ir nurodžius problemą dėl padidėjusio pulso, ji nurodė, kad į tai nereikia kreipti dėmesio ir kad mama tikriausiai susijaudino.
Mama savo dukrai pasakė, kad ji visiškai nesijaudina ir dėl to negalėjo padidėti pulsas. Gydytojai patikinus, kad padidėjęs pulsas nieko nereiškia, daugiau į gydytojus nesikreipė, kol mama tiesiog numirė šeimos narių ir draugų akivaizdoje.
Po mamos mirties susisiekus su gydytoja, pastaroji nurodė, kad ji negalėjo skirti Austrijoje išrašytų vaistų, nes ligoninės išraše nebuvo nurodyta, kiek laiko juos reikėtų naudoti.
Anot gydytojos, tik operaciją daręs chirurgas gali žinoti apie darytos operacijos sudėtingumą, todėl būtent jis turėjo tai nurodyti.
Jam nenurodžius, kiek laiko juos naudoti, ligonė turėjo juos naudoti tol, kol baigsis Austrijos medikų išrašyti vaistai.
Anot Eglės, medikai Lietuvoje akivaizdžiai netinkamai nustatė vaistų vartojimo trukmę. Ją gydę medikai neatsižvelgė į net kelis rizikos veiksnius ir nepaskyrė būtinų medikamentų.
Net ir kilus komplikacijoms ir padidėjus pulsui, gydytoja nesiaiškino, kodėl pakito pacientės būklė. Medikė dėl aplaidumo į tai nesigilino ir mamos sveikatos netyrė.
Anot jos, šeimos klinikos argumentai, kad pati pacientė nežinojo, kokius vaistus vartojo, nepašalina gydytojų atsakomybės. Pacientas nėra medikas ir jis neprivalo žinoti, kokius vaistus vartoja, jei jie yra paskirti medikų.
Anot Eglės, gydytoja jokių tyrimų, patvirtinančių vaistų naudojimo ar nutraukimo būtinybę neatliko, ir niekada nesiūlė jų atlikti. Jei, atsakovės teigimu, ji to negalėjo padaryti telefonu, tai tą galima buvo padaryti, kuomet pacientė atvyko išsiimti siūlų, likusių po kulkšnies operacijos.
Ieškovė teigė, kad jai padaryta 1 770 eurų turtinė žala, kuri buvo sumokėta už laidojimo paslaugas. Taip pat ji patyrė 50 tūkst. eurų neturtinę žalą, nes dėl netinkamo gydytojų pareigų atlikimo buvo pasikėsinta į paties artimiausio žmogaus – mamos gyvybę.
Ieškovės ir mamos santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirti, nuoširdūs ir artimi, ieškovė su mama kiekvieną dieną po kelis kartus bendraudavo ryšio priemonėmis, kartu keliaudavo.
Netekus šio pastovaus bendravimo ir kontakto su mama, ieškovė patyrė milžinišką moralinę žalą, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą – sutriko širdies ritmas, kilo kitų sveikatos problemų.
Klinika nepripažįsta kaltės
Atsakovė, šeimos klinika, atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pacientė atvyko pašalinti siūlų, likusių po 2018 m. sausio 23 d. jai atliktos operacijos.
Apsilankiusi ji pateikė minėtos gydymo įstaigos išduotus įrašus, iš kurių matyti, kad pacientė 2018 m. sausio 16 d. Austrijoje slidinėdama patyrė kairės kojos čiurnos traumą.
2018 m. sausio 20 d. pacientė grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į RVUL Skubios pagalbos skyrių, kur diagnozuotas kairės kojos kulkšnies lūžis.
Pacientės artimieji po jos traumos Austrijoje iš karto telefonu susisiekė su šeimos gydytoja ir teiravosi, kaip elgtis po traumos. Gydytoja rekomendavo nedelsiant kreiptis pas specialistus, kad šie įvertintų būklę, taikytų tinkamą gydymą.
Grįžusi iš Austrijos, pacientė kreipėsi ne į šeimos kliniką, o į RVUL, t. y. nuvyko 2018 m. sausio 20 d. ir 2018 m. sausio 23 d. buvo operuota. Po stacionarinio gydymo pacientė taip pat į kliniką nesikreipė, atvyko, kaip ir buvo rekomenduota pašalinti po operacijos likusių siūlų.
Atvykusi 2018 m. vasario 5 d. pacientė jokių nusiskundimų neturėjo. Ieškinyje nurodoma, kad pacientės dukra kelios dienos prieš mamos mirtį skambino šeimos gydytojai, sakydama, jog mamai skauda šoną ir yra padažnėjęs pulsas.
Gydytoja aptariamo pokalbio metu iš tiesų paaiškino, kad, atsižvelgiant į mamos amžių, sveikatos būklę, gali būti įvairių tokios savijautos priežasčių, tačiau jų nustatymui pacientei būtina nedelsiant atvykti apžiūrai.
Tačiau, anot klinikos atstovų, pati pacientė su šeimos gydytoja nekontaktavo ir į konsultaciją, bent į šeimos kliniką, neatvyko.
Taigi, pacientė į šeimos kliniką po jos patirtos traumos buvo atvykusi tik vieną kartą ir konkrečiai jos įvardytu tikslu – siūlių išėmimui, kas ir buvo atlikta.
Teismo sprendimas
Šią bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad motinos netekusios dukros ieškinį tenkinti iš dalies.
Nuspręsta priteisti iš atsakovės, šeimos klinikos, ieškovei 1 770 eurų turtinės ir 12 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 1 968 eurus siekusias bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.
