Iš mokesčių mokėtojų dotuojami vežėjai įsitikinę – jie turi siekti pelno, dėl to ir didina bilietų kainas. Tiesa, keleiviai sako, kad dabar keliauti autobusu kartais net yra pigiau nei traukiniu.
Vilniaus geležinkelio stotyje traukinio namo, į Švenčionėlius, laukia Irena. Ji dirba sostinėje, todėl kasdieniam važiavimui perka nuolatinį bilietą. Jau maždaug pusmetį jis moteriai kainuoja kur kas brangiau.
„Kažkur apie 30–40 eurų pabrango bilietas. Taip. Buvo 102, dabar 146. – Oho, tai reikšmingas padidėjimas. – Na, taip, aišku pora mėnesių kažkaip brango po biškį – tai 12, tai dar 10 eurų, o paskui va toks...“, – kalba Švenčionėlių gyventoja Irena.
Kita pašnekovė iš Vilniaus laukia traukinio į Panerius. Vienai kelionei dar skaičiuoti reikia dar ne eurus, o centus, bet kainos pokytis – tikrai nedžiugina: „Nupirkau už 60 (centų), o dabar už 90. – Ir kaip į tą brangimą reaguojat? – Oi... Oi...“
Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ įmonė „LTG Link“ bilietų kainas paskutinį kartą didino prieš pusmetį. Tiesa, kiek išsilaikys dabartinės bilietų kainos kol kas neaišku.
„Mes stebime makroekonominius rodiklius, kasdien peržiūrime. Jeigu bus toks poreikis, tada ir reaguosime“, – teigia „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Bendrovės vadovas vardija priežastis, dėl ko kainos kilo ir dar galėtų didėti.
„Kuras, yra elektros kaina – elektriniai traukiniai, kurie važiuoja, tas pats darbo užmokestis, atsarginės dalys traukiniams, kurias perkame“, – aiškina L. Baužys.
Bendrovės vadovo teigimu, bilietų kainos ilgą laiką nebuvo peržiūrėtos. Tačiau pažvelgę į senus dažniausių traukinių nuo Vilniaus iki Šiaulių bilietus ir jų kainas nuo 2020 metų, pamatysime, kad kasmet jos didėjo po 15 procentų. Nuo paskutinio branginimo neišgelbėjo net po pandemijos pagaliau atsigavę keleivių srautai.
„Pandemijos metu, kai per dieną keliaudavo tūkstantis, du tūkstančiai keleivių. Šiuo metu traukinius kelionėms renkasi 13–13,5 tūkstančio keleivių per dieną“, – kalba L. Baužys.
Dar vienas pavyzdys: traukinio nuo Vilniaus iki Kauno bilietas 2021 metais dar kainavęs maždaug 5–6 eurus, dabar kainuoja 8–9. Dar įdomiau tai, kad kelionės traukiniu kaina kai kuriuo metu susilygino su kelionės autobusu kaina, nors įprastai traukiniais keliauti visada būdavo pigiau.
„Mes esame akcinė bendrovė, ne valstybės įmonė. Ir kiekviena akcinė bendrovė turi veikti efektyviai, skaidriai ir suprantamai. Ypač jeigu dalis veiklos finansuojama iš valstybės, tai valstybės lėšas turi naudoti efektyviai“, – tikina L. Baužys.
Paskutiniais duomenimis, daugiau nei pusės „LTG Link“ pajamų šaltinis yra valstybės subsidija. Praėjusių metų pabaigoje kai kurias savivaldybes bendrovė gąsdino, kad uždarys nuostolingus maršrutus, jeigu savivaldybės jų neapmokės.
„Maršrutai tie, kurie komerciškai ir ekonomiškai nenaudingi, kas ir vyksta visose Europos Sąjungos šalyse, dalis yra finansuojami, subsidijuojami. Kita dalis yra dengiama keleivių bilietais, keleivių pajamomis“, – sako L. Baužys.
Tiesa, dar pavasarį bendrovė nutraukė ir lojalumo kortelių galiojimą. O tokios kortelės suteikdavo papildomų nuolaidų net tiems, kurie jau gaudavo bilietus su lengvata. Bendrovė žadėjo specialius pasiūlymus turėjusiems korteles, bet jų taip ir nepateikė. Būdama viena keleivių vežėja traukiniais ir spręsdama pelno klausimus, bendrovė Konkurencijos tarybai neužkliūva. Nors taryba dabar rūpinasi, kad vyktų konkurencija autobusų vežėjų rinkoje.
„Šiuo metu yra vienas paslaugos teikėjas. Teisine prasme, gali būti ir daugiau, bet faktine prasme jų nėra, tai yra faktinė monopolija“, – tvirtina Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas.
Bet konkurencija esą neribojama. Pavyzdžiui, „LTG Link“ kainas turi derinti su Energetikos reguliavimo taryba. O ir bet koks vežėjas, jei tik norėtų, galėtų keleivius Lietuvoje vežioti traukiniais, tik kad tų norinčių neatsiranda.
„Keleivių pervežimo geležinkeliais verslas nėra labai paprastas ir paprastai labai retai yra pelningas. Tai galėtų nestebinti, kodėl netsiranda privačių vežėjų. Bet valstybė galėtų laikas nuo laiko jų ieškoti“, – sako Š. Keserauskas.
Bet Susisiekimo ministerija naujų vežėjų, kurie gal ir pigiau keleivius vežiotų, neieško ir jau su „LTG Link“ pasirašė keleivių vežimo sutartį iki 2032 metų.
