Per dvejus metus iš 100 mln. litų nuostolio dugno įmonė pakilo iki šiokio tokio, bet pelno. Tai Lietuvos pašto generalinės vadovės Linos Minderienės ir jos komandos įgyvendintų naujovių nuopelnas. Pati vadovė kukliai šypsosi ir žada, kad šie pokyčiai – toli gražu ne vieninteliai.
Su L. Minderiene kalbamės Lietuvos pašto centrinėje būstinėje, Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje. Daugiaaukštis pastatas, neslepia vadovė, šiandien netenkina įmonės reikmių, tad netrukus Lietuvos paštas persikels į vieną iš sostinės verslo centrų.
L. Minderienė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Panašūs pokyčiai laukia didžiosios dalies pašto skyrių. „Stengiamės kurti geresnes darbo vietas ir savo darbuotojams, – pasakojo bendrovės vadovė. – Kol kas negalime sau leisti atnaujinti visų patalpų, tačiau jau beveik visi pašto skyriai kompiuterizuoti.“ Ji pridūrė, kad dalis pašto skyrių bus perkelti iš pasenusių, per brangių modernizuoti patalpų į naujas. Tai nedidelė dalis L. Minderienės užsibrėžtų darbų.
„Titanikas“ skendo
Prieš porą metų generalinės vadovės kėdę užėmusi L. Minderienė pasakojo radusi įmonę nugyventą ir turinčią daugybę nuostolių. „Buvo aišku: jeigu nieko nedarysime, įmonė bankrutuos, – pasakojo „Lietuvos pašto“ vadovė. – Nes „Titanikas“ skendo, tik dar nebuvo pasiekęs dugno. Tai buvo pasenusi įmonė su pasenusiu požiūriu į darbą, žmonės dirbo nemotyvuotai, o apie tokius dalykus, kaip klientų aptarnavimas ar tai, kad jie turi mokytis parduoti paslaugas, net nebuvo galvojama.“
L. Minderienė neslėpė: pasiekti lūžio tašką, pakeisti darbuotojų mąstymą buvo sunku. „Turėjome arba išnykti iš rinkos ir pasakyti, kad Lietuvos pašto nebėra, arba keistis. Juk įmonė nėra vienintelė, veikia daug bendrovių, kurios galėtų nunešti žmogui laiškus, nesvarbu, kad lėčiau, ir nesvarbu, kad ne kasdien. Mums pavyko pasikeisti“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, atsirado ir tokių, kurie pokyčius vertino neigiamai ir išėjo iš darbo. „Išėjo ta kritinė masė žmonių, kurie kelis ar keliasdešimt metų gaudavo algas už tai, kad ateidavo į darbą ir ten pabūdavo, – sarkastiškai kalbėjo L. Minderienė. – Jie nusprendė, kad už algą nedirbs, juk alga mokama ne už tai.“ Likusiųjų darbuotojų laukė mokymai ir seminarai, kurie, panašu, jau davė vaisių. „Įvedėme ir motyvavimo sistemą laiškininkams – už gerus rezultatus jiems mokami priedai prie algos, – sakė bendrovės vadovė. – Iš pradžių į tai buvo žiūrima nepatikliai, tačiau kai pradėjome mokėti priedus, žmonės suprato, kad jeigu stengsis – užsidirbs, ir jų iniciatyvos matomos.“
Išgelbėjo paslaugų plėtra
„Pasižiūri į skaičius ir matai, kad neišgyveni iš to, ką uždirbi“, – pasakojo L. Minderienė prisimindama savo vadovavimo įmonei pradžią. Dėl šios priežasties „Lietuvos paštas“ ėmė teikti ne tik prenumeratos ir pašto pristatymo paslaugas, bet ir daugybę kitų. Šiandien bendrovė teikia įvairias finansines paslaugas, siunčia siuntas, priima mokesčius ir t. t.
„Daug kur esame alternatyva miestuose veikiantiems bankams, kurjerių bendrovėms, nes galime teikti tas pačias paslaugas, – tvirtino pašnekovė. – Turėdami tiek daug darbuotojų, tinklą, galime nunešti, nuvežti nuo durų iki durų.“ Ji neneigė, kad daugelis šiandien Lietuvos pašto siūlomų paslaugų galėjo būti gerokai anksčiau nei prieš dvejus metus. „Kai bendraujame su kitų šalių paštais, matome, kad jie jau dešimtį metų teikia tai, ką mes – porą“, – palygino vadovė. Kodėl naujos paslaugos nebuvo pradėtos anksčiau, ji nesvarsto. „Dabar mes esame konkurencingi ir galime daug ką pasiūlyti pigiau. Džiugu, kad paštas žmogui nesiūlo brangiausios kainos“, – džiaugėsi L. Minderienė.
Monopolis ar ne?
Lietuvos pašto vadovė neneigė, kad įmonė šalies periferijoje yra, galima sakyti, monopolininkė. „Ten išlaidos pristatant laikraščius ir laiškus – labai didelės. Privatūs verslininkai ten neina, nes 10 kilometrų jiems nešti ar vežti laišką neapsimoka, tad kaimuose šių paslaugų teikimas natūraliai buvo paliktas mums. Ir mes jas teikiame“, – sakė moteris.
Kitokia padėtis susiklostė miestuose, kuriuose įsikūrusi ir sėkmingai veikia ne viena kurjerių, pašto pristatymo, prenumeratos platinimo paslaugas teikianti kompanija. „Privačios įmonės nėra įsipareigojusios teikti paslaugas visoje Lietuvoje. Tačiau šiandien Lietuvos paštas yra stiprus konkurentas ir miestuose, ne tik kaimuose, – tvirtino L. Minderienė. – Mūsų konkurentai daugelį metų ramiai vykdė savo veiklą ir manė, kad Lietuvos pašto nebėra, tačiau šiandien pagerinus paslaugų kokybę ir sudėliojus procesus tinkamai galima pasiūlyti savo paslaugas pigiau. Esame didelė įmonė, dideli žaidėjai – natūralu, kad konkurentai širsta.“
Kelių tiesimas
Ne visos paslaugos įmonei teikia pelną. Pavyzdžiui, laikraščius pristatyti žmonėms, ypač kaimuose, vis dar nuostolinga. „Galbūt greičiau galėjome pasiekti tą rezultatą – baigti metus pelningai, nenuostolingai, tačiau prenumeratą platinti kaime kasmet Lietuvos paštui reiškia maždaug 15 mln. litų nuostolio, – pasakojo L. Minderienė. – Gerai, kad nuo praėjusių metų ši įmonės teikiama paslauga pripažinta socialine ir sukurtas kompensavimo mechanizmas. Valstybė nustato, kad kaimo žmogus turi gauti laikraštį, tad nešti jį jam tas pats, kas kloti bėgius ar tiesti kelius.“
Valstybinė ar privati
Vadovauti valstybinei įmonei, pasak L. Minderienės, nėra lengva. „Manoma, kad valstybinėms įmonėms Lietuvoje yra padedama ir skiriamos dotacijos, tačiau taip nėra. Lietuvos paštas nuo 2004 metų iš valstybės negavo nė lito“, – tvirtino įmonės vadovė. Jos nuomone, kai įmonei vadovauja privatus asmuo, jis orientuojasi į kuo geresnius veiklos rezultatus ir pelną, tačiau kai įmonės akcininkė yra valstybė, reikia ne tik gerai dirbti, bet ir susidoroti su daugybe apribojimų bei trukdžių.
„Gauni įpareigojimus ir negali to nedaryti, – aiškino moteris. – Valstybės įmonėms galioja daugybė suvaržymų, kurie, jei sistema veiktų kaip reikia, būtų geri. Tačiau šiandien sistema veikia iškreiptai ir valstybinėms įmonėms vadovauti sunku.“
Koją kiša viešieji pirkimai
Vienas didžiausių suvaržymų, šiandien mažinantis Lietuvos pašto konkurencingumą, yra viešųjų pirkimų sistema, kuri turėtų užtikrinti valstybinių įmonių veiklos skaidrumą. „Pavyzdžiui, privatūs verslininkai gali reikiamus baldus nusipirkti per mėnesį, o mums reikia skelbti konkursą ir padaryti tai per penkis, – stebėjosi tvarka L. Minderienė. – Arba jeigu randame klientą, kuris norėtų gauti mūsų paslaugas jau kitą savaitę, vėl privalome skelbti konkursą. Savaime aišku, kad per penkis mėnesius klientas susiras kitą įmonę.“ Pasak jos, valstybinės įmonės niekuomet nebus tokios konkurencingos ir lygiavertės partnerės privačiam verslui, kai vieni galės iš karto leistis į derybas ir vykdyti veiklą po savaitės ar mėnesio, o kiti privalės organizuoti konkursus, gaišti laiką ir prarasti būsimus klientus bei partnerius. „Man rodos, visos valstybės valdomos įmonės susiduria su tokia problema. Pokyčių čia tikrai reikia“, – tikino ji.
Pelnyti pasitikėjimą
Apie įmonės planus L. Minderienė gali kalbėti ilgai. Niekada neplanavusi tapti didelės įmonės vadove šiandien moteris ryžtingai keičia Lietuvos pašto veiklos strategiją, kuria naują įmonės veidą ir bando atrasti sėkmingiausios veiklos receptą. „Visada maniau, kad dirbsiu su finansais, nes esu baigusi ekonomikos mokslus. Kai reikėjo apsispręsti, ar noriu užimti šią poziciją, tai reikėjo padaryti labai greitai. Tačiau visada yra žmonių, kurie linkę rizikuoti“, – šypsodamasi pasakojo generalinė direktorė.
Apie planuojamą ateitį L. Minderienė pasakojo daug ir noriai. Galbūt greta tradicinės Lietuvos pašto geltonos spalvos ateityje atsiras raudona spalva, žyminti kurjerių paslaugas, mėlyna, skirta finansinėms paslaugoms. Galvojama ir apie bendradarbiavimą su bankais, apie specialią Lietuvos pašto banko kortelę, kuria naudotis galėtų dabartiniai pensininkai, į paštą ateinantys atsiimti pensijų: „Manau, per antrą šių metų pusmetį daugelis dalykų paaiškės.“
Tačiau labiausiai L. Minderienė norėtų, kad šalies žmonės pasitikėtų Lietuvos paštu ir teikiamomis jo paslaugomis. „Kad būtų taip, kaip Austrijoje, kur močiutė anūkui pinigus siunčia tik nacionaliniu paštu, nes už jo yra ir saugumą garantuoja valstybė, – sakė pašnekovė. – Tikėjimo, kad nacionalinis reiškia gerą, Lietuvoje labai trūksta. Bet, manau, gerinant paslaugų kokybę galima pelnyti pasitikėjimą.“
CV: Lina Minderienė
Vilniaus universitete įgijo ekonomistės kvalifikaciją
Dirbo AB VST Finansų tarnybos direktore, ėjo valdybos narės pareigas
Nuo 2009 m. dirbo Lietuvos pašto finansų direktore
Nuo 2010 m. lapkričio eina Lietuvos pašto generalinės direktorės pareigas
FAKTAI: Lietuvos paštas
AB Lietuvos pašto istorija skaičiuojama nuo 1918 m.
1991 m. pašto ryšiai buvo atskirti nuo elektros ryšių, įsteigtos valstybės įmonės Lietuvos paštas ir „Lietuvos telekomas“
2006 m. bendrovė reorganizuota į akcinę bendrovę Lietuvos paštą
Lietuvos paštas turi daugiau nei 700 skyrių Lietuvoje, dirba daugiau nei 5 tūkst. darbuotojų
2012 m. Lietuvos paštas pirmą kartą istorijoje akcininkams išmokėjo 589 tūkst. litų dividendų
