Šių kraupių nusikaltimų problematikai aptarti, Kauno apygardos teisme vyko konferencija „Užverbuoti nusikaltimams: prekybos žmonėmis nusikaltimų darymui aukų identifikavimas ir iššūkiai teikiant pagalbą“.
Konferencijos metu dėmesys skirtas būtent atvejams, kuomet asmenys buvo verbuojami nusikalstamoms veikoms daryti – jų išnaudotojai juos verčia užsiimti kišenvagystėmis, vagystėmis, prekyba narkotikais ir kita veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu išnaudojančių asmenų pasipelnymu.
Konstitucinio teismo teisėjas, bei kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės GRETA narys Aurelijus Gutauskas teigė, jog nors prekyba žmonėmis neretai vadinama sunkiu nusikaltimu, tiksliau būtų vadinti šią nusikaltimo formą modernia vergija, mat auka tapęs žmogus praranda savo laisvę ir bet kokias žmogaus teises – su juo elgiamasi kaip su daiktu, juo prekiaujama, asmuo verčiamas prieš savo valią dirbti.
Kalbėdamas apie bendrą Lietuvos ir Europos patirtį, teisėjas sakė, jog užverbuotoms aukoms padarius nusikaltimus, ir pačios aukos neretai laikomos nusikaltėliais. Taip aukos gali nukentėti du kartus – nuo pačių išnaudotojų veiksmų ir nuo baudžiamosios sistemos, kuri ne visuomet sugeba atskirti, kuomet nusikaltimas buvo padarytas laisva valia, o kuomet asmuo buvo užverbuotas.
Lietuvoje už prekybą žmonėmis baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso 147 str. (Prekyba žmonėmis) ir 157 str. (vaiko pirkimas arba pardavimas) – už šiuos nusikaltimus gresia laisvės atėmimo bausmės nuo dvejų iki dešimties metų, ir nuo trejų iki dvylikos metų.
Abiejuose straipsniuose numatoma 3 dalis, pagal kurią nuo šių nusikaltimų nukentėjęs asmuo, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo tiesiogiai priverstas padaryti.
Vis dėlto, A. Gutausko teigimu, įstatymas nenumato, už kokias veikas teismas gali atleisti nuo bausmės, o už kokias ne. Tad aukos ne visuomet pasitiki policija ir kitomis institucijomis.
„Bendra praktika rodo, jog policija atmeta bet kokias galimybes laikyti narkotikų mulus aukomis. Aukos nesugeba savęs įvardinti aukomis, tai rodo nepasitikėjimą institucijomis. Tuo naudojasi ir prekeiviai žmonėmis – kalba, kad pareigūnai yra korumpuoti, jais negalima pasitikėti“, – kalbėjo A. Gutauskas.
Kasmet pradedami keli nauji tyrimai
Konferencijoje dalyvavusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė sako, jog kasmet pradedami ikiteisminiai tyrimai, kuomet aukos buvo verbuojamos atlikti nusikalstamas veikas. 2018 ir 2019 m. buvo pradėti septyni tokie tyrimai, 2020 m. – keturi, 2021 m. – treji, 2022 m. – dveji.
Nors bendra tendencija yra mažėjanti, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė konferencijos metu prasitarė, jog KOPŽI mažėjimo tendencijų nepastebi.
Anot G. Večerinskienės, 5 apygardose yra po vieną specializuotą prokurorą, užsiimantį prekybos žmonėmis bylomis. Prokurorės teigimu, daugelis šių bylų nagrinėjamos itin ilgai – tai lemia sudėtinga 147 BK straipsnio dispozicija.
Prokurorams reikia pateikti itin daug įrodymų, kad nusikaltėliai būtų nuteisti – padarytą veiką (pirkimas arba kitoks įgijimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje ir t.t), veikos padarymo būdą (pasinaudojimas priklausomumu, pasinaudojimas pažeidžiamumu, apgaulė), tikslą išnaudoti (priverstiniam darbui, prostitucijai, nusikalstamoms veikoms daryti ir t.t). Tad nuo pirmos instancijos teismo sprendimo, iki bausmės paskyrimo, gali praeiti ir 6 metai laiko.
Be to, prekyba žmonėmis užsiimantys nusikaltėliai neretai susilaukia gana nedidelių bausmių. Praktika rodo, jog dažniausiai jiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės nuo trejų iki penkerių metų. Tokia praktika tikrai nepadeda įtikinti nukentėjusiųjų duoti parodymus – jie žino, jog jų skriaudikai į laisvę galės išeiti vos po kelerių metų.
Nemokamai apgyvendino, o vėliau reikalavo dirbti
Prokurorė G. Večerinskienė pateikė ir kelių išnagrinėtų prekybos žmonėmis bylų pavyzdžius. Tiesa, prokurorė pabrėžė, jog nors bylos pradėtos nagrinėti Kaune, beveik visais atvejais, nusikaltimai vykdomi tarptautiniu mastu.
Pirmuoju atveju, 2015 m. pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuomet 4 asmenys veikdami organizuoto nusikalstamumo grupuotėje, pasinaudodami 5 nukentėjusiųjų asmenų priklausomumu ir pažeidžiamumu, panaudodami apgaulę ir grasinimus, verbavo ir gabeno šiuos asmenis į Jungtinę Karalystę, tikslu išnaudoti juos priverstiniam darbui ir nusikalstamų veikų vykdymui. Vėliau nusikaltėliai išnaudojo aukos šiems tikslams. Nusikalstama gauja aukas išnaudojo 2012-2015 m. laikotarpiu.
G. Večerinskienė pasakojo, jog iš pradžių buvo žinoma tik apie vieną nukentėjusį asmenį – iš pradžių jis vengė duoti parodymus. Vis dėlto, aukai galiausiai sutikus duoti parodymus paaiškėjo, jog nukentėjusių asmenų yra kur kas daugiau.
Aukos buvo viliojamos atvykti į Jungtinę Karalystę, būdavo apgyvendinamos tam tikroje vietoje, kol kas nemokamai. Vėliau nusikaltėliai pradėdavo reikalauti mokėti mokestį, o nukentėjusios aukos į Jungtinę Karalystę atvykdavo be jokių santaupų. Tad netrukus aukos įsiskolindavo, o iš jų engėjai pradėdavo reikalauti atlikti tam tikrus darbus, pasisavindami dalį jų uždirbtų pinigų. Maža to, nusikaltėliai reikalavo aukų vogti iš parduotuvių brangius daiktus – nešiojamus kompiuterius, kvepalus, papuošalus, juos perduoti išnaudotojams.
Nors byla buvo pradėta nagrinėti 2015 m., pirmosios instancijos teismas 4 asmenis kaltais pripažino tik 2018 m. – juos nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis nuo 3 m. 6 mėn. iki 5 metų. Tuomet byla keliavo per visų instancijų teismus – galiausiai, 2021 m. sausį, Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė atmesti nuteistųjų ir jų gynėjų skundus. Taigi, išnaudotojams buvo paliktos pirmos instancijos teismo pasiūlytos bausmės, o visas teisminis procesas truko 6 metus.
Šiuo atveju LAT netgi buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija – anot G. Večerinskienės tai rodo, jog panašios bylos retai pasiekia aukščiausiąjį teismą. Anot prokurorės, trumpiausią bausmę gavęs nusikaltėlis jau yra laisvėje – buvo paleistas lygtinai.
Išvežė į Vokietiją apiplėšimui atlikti, išsisuko nuo bausmės Lietuvoje
Kitas ne mažiau kraupus tyrimas buvo pradėtas 2014 m. 2 asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, nuo 2014 m. rugsėjo iki spalio mėn. pabaigos, verbavo nepilnametį vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką nusikalstamai veiklai vykdyti. Į Vokietiją išgabentas nepilnametis, kartu su kitais asmenimis, įvykdė apiplėšimą. Kaip teigė prokurorė, nepilnametis suprato, jog vykdys apiplėšimą, tačiau buvo užverbuotas.
Kaip pasakojo prokurorė G. Večerinskienė, šis asmuo buvo užverbuotas Kaune. Be jo, buvo išvežti ir kiti asmenys, tiesa pilnamečiai – nei vienas iš jų nemokėjo vokiečių kalbos.
Beje, nepilnametis įvykdė apiplėšimą, o tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad jo artimieji kreipėsi į Vokietijos policiją dėl nepilnamečio asmens dingimo – kaip vėliau paaiškėjo, apiplėšimo metu, asmeniui buvo vos 15-16 metų.
2014 m. pradėto teismo procesu metu, išnaudotojai bandė įrodyti, jog jie nežinojo apie nepilnamečio asmens amžių. Vis dėlto, to jiems padaryti nepavyko, mat kameros užfiksavo apiplėšimą. Teismas konstatavo, jog vien iš kamerų įrašų matoma, jog asmuo nepilnametis – vaizdo įrašuose jis atrodė kaip vaikas.
Po septynerių metų, 2021 m. balandį, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagal kurį du asmenys pripažinti kaltais, pagal BK 157 1 str., jiems paskirtos trijų metų laisvės atėmimo bausmės.
Vis dėlto, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi, panaikino žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir nutraukė baudžiamąją bylą šių dviejų asmenų atžvilgiu. Taip nuspręsta, mat byloje nustatytas non bis in idem principas, draudžiantis dvigubą baudimą už tą patį nusikaltimą. O toks sprendimas priimtas, nes išnaudotojai Vokietijoje patys atliko laisvės atėmimo bausmę už plėšimą.
Tokia teismo argumentacija neįtikina G. Večerinskienės – anot prokurorės, išnaudotųjų veiksmai nebuvo pilnai įvertinti. Prokurorė teigia, jog šiuo atveju teismas tinkamai įvertino tik veiksmus, atliktus pačio plėšimo metu – o juk prieš tai nusikaltėliai nepilnametį verbavo, gabeno į Vokietiją.
Siūlė gerai uždirbti, išnaudojo nusikaltimams vykdyti
Trečiu prokurorės pateiktu atveju, vienas nepilnametis, ir kitas pilnametystės sulaukęs asmuo, buvo verbuojami vykti į užsienį (Vokietiją) „gerai užsidirbti“. O iš tiesų, nusikaltėliai turėjo tikslą aukas išnaudoti nusikalstamų veikų vykdymui.
Ir šiuo atveju išnaudotojai veikė grupėje – trys asmenys, nuo 2015 m. rugpjūčio 15 iki tų pačių metų rugsėjo 3 d., veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudojo aukų pažeidžiamumu – vienos aukos nepilnametyste ir kitos aukos pažeidžiamumu, susijusiu su kitomis aplinkybėmis.
Šis tyrimas buvo pradėtas tuomet, kai vaiko teisių tarnyba Lietuvoje gavo pranešimą apie Vokietijoje sulaikytą nepilnametį. Tuomet nepilnametis buvo sugrąžintas į Lietuvą.
Prokurorės teigimu, nepilnametis vengė duoti parodymus, vėliau juos keitė. 2023 m. birželį bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas, 3 asmenis pripažino kaltais pagal BK 147 str. ir BK 157 str. 1 dalis – jie nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 3 m. 4 mėn. iki 6 metų. Šis nuosprendis kol kas nėra įsiteisėjęs – Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendį priims šių metų gegužės 27 dieną.
