Pasak šiuo metu mero pareigas einančių politikų, nors sistema gal ir netobula, nauja tvarka teisinga bei ilgai laukta. Tiesioginiai merų rinkimai dabartinių merų neišgąsdino, tačiau svarstyti, ar įgiję tokią teisę žmonės juos perrinks, nedrįsta.
A. Zuokas: pagaliau
Vilniaus meras Artūras Zuokas sako, kad pagaliau Lietuvos žmonės po daugiau nei dešimties metų skirtingų politinių partijų pažadų galės rinkti miesto vadovą tiesiogiai. Tai nėra Konstitucinė pataisa ir nėra pakeitimų dėl Mero instituto galių, bet tiesioginiai Mero rinkimai suteiks Merui stabilumą ir laisvumą – jis mažiau priklausys nuo tų pačių politikų, nuo politinių partijų lyderių, vadovų, interesų grupių.
Anot sostinės mero, tai yra labai svarbu, nes meras galės priimti ryžtingesnius ir drąsesnius sprendimus ir jam nereikės daryti kompromisų kokybės sąskaita, kas dažnai neišvengiama dabartinėje politinėje aplinkoje. „Manau, kad tai yra žingsnis į priekį, o po dar vienos kadencijos, kai pamatysime, kaip sistema veikia, galbūt Seimas ryšis ir patobulins bei suteiks Merui realių galių, kurių reikalauja visuomenė. Šiandien visuomenė iš Mero reikalauja labai daug, nors jeigu pažiūrėsime į įstatymus, daugeliu atveju Meras nėra už tai atsakingas arba jis neturi tiems procesams jokios įtakos“, - sakė A. Zuokas.
V. Grubliauskas: žmonės gali nusivilti
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, kad tiesioginiams bet kokio pareigūno rinkimams pritaria visada. Anot, tik pats priėjimas prie sprendimo galbūt buvo pasirinktas ne visai teisingai, nes keičiant Konstituciją, procesas būtų užtrukęs trumpiau.
„Pasirinktas kelias buvo trumpiausias, bet ar einant juo bus prieita prie gero ir teisingo rezultato, parodys pats gyvenimas ir pirmieji tiesiogiai išrinkti merai“, - balsas.lt sakė uostamiesčio meras. Jo manymu, naujieji merai taps „eksperimentiniais“, kurie ir patirs naujos tvarkos pliusus ir minusus ir reikia tik tikėtis, kad tiesioginiai merų rinkimai pateisint tiek rinkėjų, tiek politikų lūkesčius.
Paklaustas, ar nebijo, jog gavę laisvę, klaipėdiečiai jo neperrinks, V. Grubliauskas nuo atsakymo išsisuko. „Kalbant įstatymų kontekste, pirmiausia reikėtų gerai išsianalizuoti visus pakeitimus ir poįstatyminius aktus, kurių dar nėra. Kita vertus, jei mero galios instrumentai bus nepakankami, žmonės gali būti nusivylę pačia sistema. Norėtųsi, kad pirmas blynas būtų neprisvilęs, nes svilėsiai gali diskredituoti ir pačią idėją“, - sakė V. Grubliauskas.
Rinksime kaip Seimo narius
Už tiesioginius mero rinkimus balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo trys, susilaikė 23 parlamentarai. Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą, tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.
Socialdemokratų inicijuoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai įteisino tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Pagal naują įstatymo redakciją, savivaldybės tarybos nariai bus renkami daugiamandatėje, o meras, kuris kartu būtų ir savivaldybės tarybos narys, - vienmandatėje apygardoje.
Tiek daugiamandatė, tiek vienmandatė apygarda apima visą savivaldybę. Meras vienmandatėje apygardoje bus renkamas analogiškai kaip Seimo narys – pirmajame ture būtų išrenkamas, jei už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jei pirmą kartą balsuojant nė vienas iš kandidatų į merus nesurinktų daugumos, po dviejų savaičių būtų rengiamas antras turas, kuriuose rungtųsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu būtų laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau balsų.
