Nuo rugsėjo per pietus moksleiviai gaus mėsos, bent kartą per savaitę žuvies, o trečdalį pietų patiekalo turės sudaryti daržovės.
Sriubos nuo šiol bus tiekiama vos pusė stiklinės. Taip siekiama nešvaistyti maisto. Taip pat siūloma pietums tiekti tik antrą patiekalą, o sriubą siūlyti tik papildomo maitinimo metu.
Valgyklose apriboti ir bulvių patiekalai. Mat krakmolo turintys produktai apsunkina virškinimo sistemą. Be to, nukenčia maisto įvairovė.
Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tačiau retai ir be spirgučių padažo.
Valgiaraščio pokyčiai
Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas, nebūtų draudžiamų maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais, per dideliu cukraus kiekiu.
Negalima vaikams dėti saldainių, šokolado, pieno produktų ar konditerinių gaminių su glaistu, rūkytų mėsos ar žuvies gaminių, traškučių, kramtomosios gumos.
Valgyklose neliks ir saldintų kompotų, saldintos arbatos, sulčių. Šis reikalavimas priimtas siekiant sumažinti cukraus suvartojimą. Išvardintus gėrimus pakeis – vanduo arba nesaldinta arbata.
Rekomenduojama vaikams kasdien patiekti šviežių daržovių ir vaisių.
Įstatymas numato pirmenybę šviežiai, nešaldytai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Tačiau mokyklose ir darželiuose išlieka virti mėsos gaminiai.
Maistas turės būti gaminamas troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų. Neliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai nuo šiol bus draudžiami.
Vaikai mokyklose ir darželiuose nevalgys nei rūkytos dešros, nei rūkytos žuvies. Nuo vaikų stalo pranyks cukruoti vaisiai, o auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai turės būti keičiami tamsiais – be sulfitų. Neliks glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių. Nebus galima tiekti ir valgomųjų ledų.
Kas kontroliuos?
Šie pokyčiai neramina moksleivių tėvus. Šie nuogąstauja, kad vaikai pietums pasirinks išties nesveikus produktus iš artimiausių prekybos centrų.
„Kalbant apie maitinimą – mokyklose išties bloga situacija. Ne tik dėl įvairių kepsnių, kepinių, virtų ar keptų riebaluose, bet kai kuriose mokyklose vis dar veikia maisto aparatai. Tad pokyčių išties reikia.
Tačiau nerimą kelia tai, kad neįsivaizduojame kokiu būdu vyks naujojo meniu kontrolė. Juk kiekviena valgykla yra vis kito savininko, kito maisto tiekėjo, tad kas juos sukontroliuos? Kaip jie tas naujoves pateiks ir kaip jie spės pasiruošti iki rugsėjo?
Dar kas neramina, kad vyresnių klasių moksleiviai bėgs į šalia esančias parduotuves ir pirks picas, kebabus. Tad vėl klausimas – kas sukontroliuos juos? Juk vienos ugdymo įstaigos nebus pajėgios. Čia svarbiausias bus pačių vaikų sąmoningumas kalbant apie sveikos mitybos svarbą.
Manome, kad šie pokyčiai nedžiugins mokselivių. Pavyzdžiui, mūsų organizacija sulaukdavo pastebėjimų, kad valgyklose nuolat trūksta kepsnių, Kijevo kotletų, nes juos vaikai itin mėgo. Valgyklos net nespėdavo jų prigaminti.
Dabar šių patiekalų nebebus, tad tikrai neramina tai, kad jie masiškai bėgs į parduotuves pirkti picų ir kitų nesveikų užkandžių“, - sakė Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė.
Sulaukė skundų
Moteris prisiminė, jog kai uostamiesčio darželiuose buvo keičiamas valgiaraštis, ir iš jo drastiškai dingo cukrus, druska bei kiti vaikams įprasti ir pamėgti patiekalai, ugdymo įstaigos sulaukė didžiulės tėvų pasipiktinimo bangos. Esą mažamečiai visą dieną darželyje būna alkani.
„Tie pokyčiai, kurie planuojami visoje Lietuvoje, Klaipėdos darželiuose jau yra įdiegti ir sėkmingai vyksta. Tačiau pradžioje buvo įvairiausių niuansų. Perėjimas sulaukė visokių nuomonių: ir tėvų pasipiktinimo, ir vaikai mažiau valgė, ir maisto buvo labai daug išmetama“, - prisimena A. Zarambienė.
Tuo tarpu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas mano, kad mitybą mokyklose koreguoti būtina. Tačiau tai daryti reikėtų ne tik keičiant valgiaraštį, bet ir ugdomuoju būdu.
Leisti nuspręsti patiems
„Kol mokyklose įgyvendinsime naujoves – laukia daug įvairiausio ugdomojo darbo. Juk su maitinimu šeimose yra įvairiausių situacijų. O ar šeimose yra sveiki mitybos įgūdžiai – lieka klaustukas. Juk vaikas nevalgo tam tikrų daržovių iš principo, ne dėl to, kad yra alergiškas joms.
Aš manau, kad kontroliuoti galime mėginti, bet tuomet pradeda veikti kiti teisės aktai. Apie asmenybės laisvę, pasirinkimą, apie asmens duomenų apsaugą.
Visada buvau šalininkas tų dalykų, kad visa tai, kas reikalinga būtų daroma savanoriškai. Jei turėjome klaidingą, žalingą elgesį pradžioje, tarkim nesveikai maitinasi mokinys, vartoja ne tuos produktus, kurie turi tam tikro žalingo poveikio, tai aš siūlyčiau keisti tuos dalykus per ugdomąsias veiklas, ne per draudimus.
Per sveikos mitybos realizavimo principų įgyvendinimą, pateikiant aiškius pavyzdžius. Per atradimą, diskusijas.
Galima rašyti popieriuje, kad draudžiami tam tikri dalykai, maisto produktai, patiekalai, bet realiai mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir bet koks draudimas visuomet susilaukia pasipriešinimo.
Reikėtų diskutuoti ir, kad mokiniai savarankiškai priimtų sprendimą, kaip reikėtų elgtis: vienaip ar kitaip maitintis. Ir labai svarbu aptarti – kodėl“, - kalbėjo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas.
