Štai Irena (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas – aut. past.) skundėsi, kad net jei dantis tikrindamas gydytojas ir pasako, kas vaikų dantims ne taip, tai lieka žodžiais.
„Jei neatsimeni – tavo problemos. Užsirašyti taisymui – po kelių mėnesių arba privačiai. Jei šeima turi nedideles pajamas, galimybė tinkamai taisyti vaikų dantis sumažėja labai smarkiai. O priminti dėl to – niekas neprimins iki kito patikrinimo ar dantų skausmo. Nei apylinkės, nei vaikų gydytojai šios informacijos neturi“, – pasakojo ji.
Kita moteris tvirtino, kad darželio pažymai parašą iš dantisto gavo, nors vaikas net neišsižiojo: „Gydytoja net nebandė pakalbinti ar padrąsinti trimetės.“
Skambina pavojaus varpais
Odontologų rūmų Tarybos narė, Profilaktikos programų koordinavimo komisijos pirmininkė Rasa Račienė pabrėžė, kad atvejus, jei pažyma išrašoma neapžiūrėjus vaiko, reikėtų laikyti nonsensu.
„Būtų labai gėda sužinoti, kad tokių dalykų pasitaiko, taip neturėtų būti. Šio patikrinimo esmė – kad bent kartą per metus vaikas būtų apžiūrėtas odontologų. Vaiko burnos būklė turėtų būti atlikta adekvačiai ir išsamiai: apžiūrėta, diagnozuotos problemos, jos pateiktos tėvams. Pažymoje turi atsirasti ėduonies pažeistų dantų, plombų skaičius, įvertintas sąkandis. Neskyrus tam tinkamo laiko, šito nepavyks padaryti. Nei Odontologų rūmai, nei kas kitas negali sukontroliuoti, kaip bus užpildyta pažyma, tačiau kiekvieno sąžinės reikalas, kad tikrinimas būtų atliktas taip, kaip privaloma“, – sakė R. Račienė.
O dabartinė situacija dėl vaikų burnos būklės išties turėtų kelti susirūpinimą, mat net 80 procentų mokyklinio amžiaus vaikų turi karieso pažeistus dantis!
Odontologai nepaliauja kartoti: pirmas žingsnis geresnės vaikų dantų sveikatos link – tinkama profilaktika. Vis dėlto valstybė, panašu, to nemato prioritetu. Lyginant odontologų gaunamą apmokėjimą už profilaktinio patikrinimą ir protezavimą ryškėja stulbinami skirtumai: nuo kelių dešimčių iki daugiau nei tūkstančio eurų.
„Realybė tokia, kad pagal šiandienį apmokėjimą gydytojui odontologui, norinčiam užsidirbti daugiau pinigų ir išgyventi, labiau apsimoka protezuoti vaiko dantis. Taip, silantavimui skiriamas papildomas finansavimas. Bet dantų sveikata nesusiveda vien į silantų uždėjimą. Tai – labai maža dalis, prie ko gali prisidėti valstybė. Juo labiau kad primygtinai siūlomi silantai nebūtini visiems“, – kalbėjo ji.
Tėvai kratosi atsakomybės
Odontologė pabrėžė – be geros higienos, gero mechaninio dantų išvalymo, vien dirbtinės medžiagos uždėjimas ant danties neišgelbės.
„Viskas prasideda nuo šepetėlio, teisingo jo panaudojimo, tačiau tėvai neretai linkę užkrauti šį darbą vaikams, ko jie iš esmės negali padaryti. Šepetėlis ir pasakymas išsivalyti dantis, priešingai nei galvoja kai kurie tėvai, dar neužtikrina burnos profilaktikos. Iki 8-erių metų amžiaus vaikai kokybiškai patys išsivalyti dantų negali“, – akcentavo R. Račienė.
Esant tokiam tėvų aplaidumui specialistai nebesistebi jau į pirmą klasę su sugedusiais dantimis ateinančiais vaikais. Nors kalbėdama apie mažesnius augančius vaikus specialistė tikino pastebinti teigiamas tendencijas, vis dėlto jau penktus metus vykdoma privaloma patikra pas odontologą rodo, kad dauguma tėvų apie vaikų būklę sužino tik po šio patikrinimo.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2018 m. visoms odontologinėms paslaugoms apmokėti buvo išleista apie 73 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. Pirminei odontologinei asmens sveikatos priežiūrai (bazinis mokėjimas už prirašytus gyventojus) išleista 38,6 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų.
Iš jų 8,3 mln. eurų – vaikų pirminei odontologinei sveikatos priežiūrai. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugoms skirta 590 tūkst. eurų; dantų protezavimo (bendrai) paslaugoms – 25,3 mln. eurų; moksleivių paruošimui mokyklai – 390 tūkst. eurų.
