Necenzūruoti kriminalai, bulvarinės laidos, gyvenimo būdą diktuojančios trumpalaikės „įžymybės“ griauna ar kuria visuomenės moralę? „Lietuviškos televizijos tik žaloja asmenybes, nieko naudingo nesuteikia“, – teigia Nomeda Marčėnaitė, labiau už savo meninę veiklą žinoma dalyvavimu TV gyvenime. Tai – tik vienas priekaištų „ketvirtajai valdžiai“.
Televizijos turinys – tik visuomenės atspindys?
Balsas.lt kalbinta N. Marčėnaitė, vienos komercinės televizijos projekto „Išsipildymo akcija“ globėja, tikina nepamenanti, kada paskutinį kartą žiūrėjo lietuviškus televizijos kanalus. Vietoj jų renkasi užsienietiškus „BBC“, „CNN“, kuriuose „ne tiek daug smurto, pigios reklamos, bulvaro, bėdų ir kito beverčio turinio“.
Gal neverta mėtyti kritikos strėlių į televizijos vartus? Gal per žydruosius ekranus matome tik objektyvų, neiškreiptą tautos atspindį? Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius Žygintas Pečiulis pritaria, jog televizija gal ir nekalta – transliuoja tai, kas vyksta kas dieną aplink mus: „Publicistinėse laidose rodomi valdžios ar pareigūnų nuskriausti žmonės, prokurorų ir teisėjų klaidos, sveikatos apsaugos sistemos bėdos. Pagaliau, labdaros akcijos taip pat prikišamai rodo, kad valstybės nesusitvarko su socialinėmis problemomis.“
Tačiau Žurnalistikos instituto direktorius pripažįsta, jog ketvirtąja valdžia vadinama žinisklaida, kartu ir televizija, per daug įnirtingai naudoja savo „valdžios priemones“: bandydama būti socialiai atsakinga ir atskaitinga, televizija dažnai peržengia ribas, kuomet „prasilenkiama su skoniu ir saiku“.
Ž. Pečiulis tikina, jog socialinė atsakomybė pastebima užklupus visą visuomenę liečiančioms nelaimėms, pavyzdžiui, Algirdo Mykolo Brazausko mirties ar kelias gyvybes nusinešusios audros atvejais.
„Šiek tiek pritildomas triukšmas ir televizijos trumpam sustabdo amžinų linksmybių maratoną. Tačiau tai išvirsta ir kitu šonu – rūpestingomis ir graudžiomis tampa net bulvarinės laidos“, – taip socialinę televizijų atsakomybę apibūdina žurnalistų kalvės direktorius.
Už žiūrovus svarbesni pinigai
„Lietuvos radijo ir televizijos“ generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sutiko, jog net ir nacionalinis transliuotojas turi paklusti rinkos taisyklėms - norint gyvuoti, neįmanoma atsisakyti pigaus bulvaro prieskonio.
„Televizija – didelė mašina, ryjanti didžiulius kiekius pinigų. Kanalai gyvena iš reklaminių lėšų, ir jų nebūtų, jei nepaklustum eilinio žiūrovo skoniui. Dėl to ir LRT neatsisako užsienio serialų, didesnį auditorijos kiekį sutraukiančių projektų“, – tikino direktorius.
Ž. Pečiulis taip pat sutinka, jog televizija – ne visuomenės vertybių kalvė ir „ne socialinės paramos organizacija, o informacijos ir pramogos šaltinis“.
Blizgantys šou, garsenybes pritraukiančios televizijos, galiausiai labdaros projektai,„pagimdyti“ iš reklamos gaunamų lėšų. Televizijoms tai – vienintelis pajamų šaltinis. Ypač ekonominės recesijos laikotarpiu, kuomet iki kartais akiplėšiškų dešimties minučių trunkanti reklaminė pertrauka tampa priežastimi gyvuoti pusvalandžio trukmės laidai.
Kaip televizija uždirbo iš labdaros
Labdaros projektai, tiesioginių transliacijų metu renkantys pinigus našlaičiams ar ligoniams, apie likimo nuskriaustuosius pasakojančios laidos, ieškančios „gelbėtojų“ – televizijų išsigelbėjimas, kuomet kalbama apie socialinę atsakomybę. Mėlyna dėžutė, dalijanti pinigus – yra nepatenkintų?
Sėkmingiausio ir didžiausio labdaros projekto „Išsipildymo akcija“ sumanytoja ir globėja Nomeda Marčėnaitė tikina, jog tokios akcijos taip pat kurtos paklūstant rinkos diktuojamoms taisyklėms.
„Kiekviena laida, projektas, filmas ar paprasta žinia yra prekė, kurią reikia parduoti. Tačiau net ir pataikaujant žiūrovui galima pritraukti pinigus labdarai. „Išsipildymo akcija“ – to pavyzdys“, – tikina moteris, savo karjeroje skaičiuojanti ne vieną pasirodymą televizijoje.
Moteris pripažįsta, jog dažnai tokios akcijos tampa pakankamai nuostolingos: dauguma savanoriškai dirba be atlygio ar sutinka pasirodyti už žymiai mažesnius nei įprasta honorarus. „Jei nebūtų tikinčių gražia idėja pagelbėti artimui, neatsirastų geros valios žmonių, būtų sprendžiama tik racionaliai atsižvelgiant į materialinius faktorius – nieko nesigautų“, – mano N. Marčėnaitė.
Komerciniai kanalai atsakingesni už nacionalinį?
Nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius A. Siaurusevičius tikina, jog LRT – alternatyva visoms kitoms televizijoms. „Galima palyginti programų tinklelius – pasidarys aišku, jog stengiamės išlaikyti socialiai atsakingos televizijos statusą. Nerodome daug ko, ką mėgsta rodyti kiti“, – tikina direktorius televizijos, kuri, pasak jo,vienintelė gali pasididžiuoti analitinių laidų gausa, šviečiamosiomis bei mokslinėmis programomis.
Tačiau Ž. Pečiulis nesutinka, jog valstybinė televizija efektyviausiai rūpinasi visuomenės moraline būkle – komercinės televizijos turi daugiau švietėjiško entuziazmo. „Visuomeninis kanalas yra įpareigotas informuoti apie valstybės gyvenimą, transliuoti laidas ne tik masinei auditorijai. Tačiau dažnai tai tik „paukščiukų dėliojimas“ – reikia atlikti pareigą, tačiau nesvarbu kaip“, – tikina akademikas, pridūręs, jog komercinės televizijos kur kas efektyviau ir patraukliau visuomenei pateikia svarbias visuomenines bei politines temas.
Komercinės televizijos kritikos nenusipelno
Kritiškai lietuviškos žinisklaidos atžvilgiu nusiteikusi N. Marčėnaitė vis dėlto pasidžiaugė, jog televizijose karts nuo karto pasirodo socialinių, prevencinių ar švietėjiškų akcijų bei projektų: „Tokie darbai kaip „Prieš karą keliuose“, „Prieš smurtą prieš vaikus“ labai džiugina. Suprantama, jog tokioms prevencinėms akcijoms itin sunku surasti lėšų, tačiau randama – taip ir toliau.“
Vienos komercinių televizijų – LNK – programų direktorius Arūnas Motiekaitis mano, jog komercinės televizijos turi paklusti kiekvieno žiūrovo skoniui, tad ir laidų pasiūla – nuo rimtų analitinių iki nerimtai bulvarinių egzistuoja.
„Nereikia peikti televizijų, jog jos rodo tik bulvarą. Netiesa, programų tinklelyje galima rasti įvairiausių laidų ir filmų kiekvieno žiūrovo poreikiams patenkinti. Ir ryškiausios socialinės atsakomybės išraiškų – paramos, labdaros akcijų – netrūksta. LNK šiuo metu kasmet apdovanoja nusipelniusius menui, mokslui, visuomenei, rūpinasi pagyvenusiais žmonėmis ar renka lėšas sergantiems vaikams“, – kritika nuspalvintą komercinę televiziją gynė LNK atstovas.
