Jei šįmet niekas nepasigedo dvejus metus vykusio „LUX – šviesos festivalio“, vadinasi, jis netapo reikšmingesniu miesto įvykiu. O jis ir šįmet, kaip tebeskelbia per neapdairumą užsilikęs Kultūros sostinės puslapis, turėjo vykti lapkričio 28 – gruodžio 6 d.
Bet visos sumažintos Kultūros sostinės lėšos koncentruojamos į Naujų metų sutikimą su tokiu šviesos spektakliu, kuriuo galės grožėtis turistai iš kosmoso.
Bet aš būčiau visiškai patenkintas matydamas praeivį naktinėje Vilniaus gatvėje iš kokių penkių metrų atstumo. Jo veidą, o ne nuspėjamą siluetą ar pilką dėmę juodame fone (ar atvirkščiai). Bet kur tokį galiu pamatyti? Tik Gedimino prospekte. Jei reikėtų nusakyti, kokia Vilniaus vieta yra tamsiausia, iki pat Kalėdų eglutės uždegimo neabejodamas galėčiau pasakyti: Katedros aikštė. Ir dar 100 m už jos – Sereikiškių parkas, kuriame gali karaliauti vargo nematydami džekai skerdikai. Lygiai taip pat kiekvienas gali durti į savo rajoną ir bus teisus. Žinoma, su išlygomis: kadangi bet kuri valdžia mąsto primityviai ir dvipoliškai (jei ne Brazauskas, tai Landsbergis, jei ne kyšis, tai slaptosios tarnybos), tai ir čia miesto galvos mąstė panašiai tą patį: jei centras jau apšviestas, tai sutvarkykime pakraščius. Ir bent kiek patvarkė. Tik kažin ar kuris meras buvo nuklydęs nuo Gedimino prospekto du metrus į šalį ir be mašinos. Bet kadangi miestas būna revizuojamas tik iš malūnsparnio ir automobilio (kuris, žinia, paprastai įjungia žibintus ir kartais dar švyturėlius), tai viskas atrodo čia tvarkinga. Bet jei meras būtų priverstas pasivaikščioti po Naujamiestį (pavyzdžiui, 100 metrų Ševčenkos gatve nuo „Maksimos“ prekybos centro – o ir daug kur kitur), aptiktų, kad galingiausias ir vienintelis šviesos šaltinis dažnai būna tik naujai pastatyti šviesoforai.
Net aukštas policijos pareigūnas vienoje radijo laidoje yra teigęs, kad didžiausią efektą kovojant su nusikalstamumu Stokholmas, Oslas, Niujorkas ir kiti miestai pasiekė tinkamai apšvietę gatves. Miestai ne tik tapo saugesni. Jei tapo ir patrauklesni, o naktinis gyvenimas taip pat atgijo. Tad pasiteisinimai dėl daug kainuojančios elektros energijos iš tiesų yra niekiniai, nes niekas neskaičiavo, kiek šviesa atneša naudos kitais kanalais, nuo turistų iki pelno kavinėms. Pagaliau miestiečiai ima gerokai daugiau bendrauti tarpusavyje, išeiti į gatves, ir socialinė miesto gyvenimo pusė čia bene svarbiausia. Tačiau mūsų miesto valdžia nusprendžia verčiau „pasisamdyti“ 8 žibintus, t. y. keturis savivaldybės policijos automobilius. Jų efektas dar netyrinėtas, bet gal geriau to ir nereikia – būtų dar vienas lėšų švaistymas. Paprasčiau būtų atsakyti į klausimą, kur jaučiamės saugiau: apšviestoje gatvėje ar tamsioje, bet su policininkais ant kiekvieno kampo (jei tokių pasitaiko)? Tik stebina vienoje „Sostinės“ praeivių apklausoje pasisakę 5 vilniečiai, iš kurių trys teigė, kad Vilnius gerai apšviestas. Gal tie trys ir nebuvo nors kiek normaliau apšviestame vidutinio dydžio Europos mieste ir balanos gadynė nieko neregėjusiems jau yra šviesos apraiška. Bet valdininkas pasiskaito tokį tekstą ir daro išvadą, kad net trys penktadaliai vilniečių teigia, jog jie patenkinti gatvių apšvietimu.
„Tamsiu keliu jis ėjo namo...“, „Tamsoje jis buvo nematomas...“ – intensyviai teigia reklama. Gal tai ir kilni socialinė reklama, besirūpinanti mūsų gyvybėmis, bet tai labiau primena rūpestį išparduoti kuo daugiau atšvaitų. Nes tokia reklama teigia ir kitką: tamsa, neapšviestos gatvės yra savaime suprantama duotybė, kurios keisti nei valia, nei mūsų jėgoms, tai duota amžiams. O atšvaitai tampa savotišku aspirinu bet kuriai ligai, nes imtis susirgimo priežasčių – pernelyg sudėtinga. Todėl vietoje lėšų, skirtų tokiai reklamai sukurti ir nupirkti eterio laiką, pastatyti bent porą gatvės žibintų, – ne, tam per daug vargo ir reikalauja itin nestandartiškos mąstysenos.
Suprantu, kad Vilnius, kaip Europos kultūros sostinė, turi atverti metus didžiuliu „bum!“. Tai normalu, o jei kas piktinasi lėšų kiekiu, priminsiu Sūrskį su Mauzeriu apie fejerverkų naudą: bent matai, kur pinigai eina. Tačiau vienos nakties įspūdis niekaip nepakeis Vilniaus įvaizdžio čia besilankantiems, nekalbant apie čia gyvenančiųjų tamsias kasdienas. Šviesa, deja, taip pat yra įvaizdžio dalis, matuojama pirmiausia psichine jausena – tai reiškia ir jaukumą, ir saugumą, ir miesto svetingumą. Apleistos tamsios gatvės signalizuoja apie apleistą miestą, tinkantį trileriams filmuoti, ir niekas čia nepasiteisins nei miesto galvų mąstymu, nei visiškai veidmainiškai giedamu „ir šviesa, ir tiesa...“. Svečias grįš į namus ir pasakys: miestas tamsus, bet žmonės šilti ir šviesūs – jei nebus užsirovęs ant tamsių ir šaltų. Todėl jei savivaldybė norėtų kartu su VEKS-u skleisti iš tiesų geras žinias apie miestą kitų šalių (o pirmiausia – saviems) žmonėms ir paversti „LUX“ festivalį naudingu visiems, ji galėtų tiesiog bent kuriam laikui sutvarkyti apšvietimą ir parodyti nežinantiems, ką reiškia normali miesto šviesa ir kaip ji gali atsipirkti.
Tačiau to artimiausiu metu tikrai nesulauksime, nes berašant šį tekstą atėjo elektroninė žinutė, kuri yra kaip alibi nemąstantiems valdininkams ir miesto „ūkininkams“: „Dėl šiuo metu apėmusios pasaulį finansinės krizės šviesa tunelio gale bus išjungta taupymo sumetimais. Apie įjungimą informuosime atskirai. Nuoširdžiai jūsų – Dievas“.
