Politikai jau porą dienų stumdosi aiškindami, ką Lietuva nori pirkti ir kodėl, o gynybos ekspertai sako, kad logiškiausia Lietuvai pirkti tankus iš tų šalių, su kuriomis turime glaudžiausią gynybinį santykį: JAV ir Vokietijos. O ir tankų būtinai reikia, jei norime turėti diviziją. O ją turėti Lietuva nori.
Iki 2030 metų Lietuva nori turėti suformuotą diviziją, neatsiejama to dalis – tankai. Lietuvos kariuomenės vadas žiniasklaidai yra sakęs, kad divizijoje galėtų būti apie 50 ar vos daugiau tankų. Būtų sudarytas tankų batalionas.
Gegužės mėnesį vykusiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje buvo nutarta, kad Lietuvai tikrai reikia divizijos. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tada sakė, kad Lietuvoje ji kuriama įvertinus ir Rusijos planus regione.
„Divizijos sukūrimas būtų svarbus bendroje NATO karinių pajėgų hierarchijoje, kalba eitų ir apie divizijos sunkinimą, tankų vieneto sukūrimą iki bataliono dydžio. Dalis įsigyjamos ginkluotės jau dabar priskiriama divizijos lygmens priemonėms: HIMARS, prancūziškos savaeigės ratinės haubicos „Caesar“, pėstininku kovos mašinos „Vilkas“, bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai“, – prieš kelis mėnesius kalbėjo ministras.
Pasak ministro, dabar vykstančiame kare Ukrainoje pagrindinis manevro vienetas yra būtent divizija, todėl jos kūrimas Lietuvoje užtikrins geresnę sąveiką su NATO ir gynybos planų realizavimą.
Informacija, kurios neturėjo būti?
Tiesa, nors žinota iš anksto, kad Lietuvai reiks tankų, šią savaitę paskelbus apie ketinimų protokolo pasirašymą su Vokietija dėl galimo tankų pirkimo, kilo sujudimas. Komunikacijos krizė, o tiksliau, politikų nesusikalbėjimas ir nesutarimas, ką galima ir ko nereiktų transliuoti į viešumą, per kelias dienas nusirito tarsi sniego gniūžtė.
Šią savaitę Lietuvai planuojant pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys aiškino, kad šis pasirašymas nėra įpareigojantis.
„Įėjimas į, sakykime, tam tikrą artimesnį ryšį grupėje valstybių, ir čia eina kalba apie ketinimų protokolo pasirašymą, dar nėra įsipareigojimas jau įsigyti, nes dar tiktai prasidėtų tada pokalbiai, kokios tai galėtų būti sąlygos, kainos, kitas dalyvavimas ir panašiai“, – „Žinių radijo“ eteryje antradienį kalbėjo prezidento patarėjas.
Jis taip pat pridūrė, kad „tai bus vienas didžiausių ne tik kariuomenės, bet ir apskritai Lietuvos įsigijimų. Kalbama apie 2 mlrd. eurų – įskaitant ne tik tanko kainą, bet ir amuniciją, logistiką, aprūpinimą. Tai yra didelis pirkinys“.
Kalbos apie tankų kainas ir tai, iš kur norime pirkti prasidėjo pirmadienį, kai Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio viešai pasakė, kad ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo su šios šalies gamintojais Lietuva planuoja pasirašyti dar šią savaitę.
„Artimiausiu metu, šią savaitę, pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais“, – žurnalistams sakė ministras, patikinęs, kad „jei žinote, kiek gamina leopardų kitose šalyse, tai pasidalinkit“, – paklaustas apie tai, kokie variantai svarstomi, sakė A. Anušauskas.
Paklaustas, kodėl pasirinktas vokiečių gamintojas, ministras sakė nedetalizuosiantis to.
Tiesa, jo žodžius apie tai, kad jau nutarta, ką Lietuva pirks suskubo paneigti K. Budrys.
„Sprendimų, kad yra vienas ar kitas modelis pasirinktas, nebuvo. Dėl to ir komunikacija buvo, kad mes esame procese vertinimo“, – pažymėjo patarėjas.
Kodėl šis, o ne kitas tankas?
Krašto apsaugos ministras atsakydamas į kilusius klausimus antradienį savo socialinės medijos paskyroje paskelbė, kad svarstydama įsigyti tankus Lietuva rinkosi iš trijų modelių, gaminamų Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos įmonių.
„Lietuvos kariuomenė vertino vokiškus „Leopard“, amerikietiškus „Abrams“ ir korėjietiškus „Black Panther“ tankus“, – „Facebook“ paskyroje rašė ministras.
„Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo iškeltus operacinius reikalavimus geriausiai atitinka „Leopard“, o JAV ir Pietų Korėjos gamintojų tankai atitiko ne visus keliamus reikalavimus arba atitiko juos iš dalies“, – aiškino jis.
„Pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Atlikdama šią analizę, Lietuvos kariuomenė taip pat įvertino visas galimas grėsmes ir reikiamus pajėgumus toms grėsmėms atremti“, – nurodė A. Anušauskas.
Jo teigimu, „Leopard“ įvairios versijos yra paplitusios tarp 23 pasaulio šalių, iš jų – 14 yra NATO narės.
Anot ministro, „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai yra paprastesni ir greitesni nei kitų. Šie tankai kainuoja panašiai, tačiau „Leopard“ tankų išlaikymo išlaidos yra gerokai mažesnės.
Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas, todėl „Leopard“ būtų geriausiai suderinami su šiuo metu naudojama technika.
Prezidentas G. Nausėda trečiadienį sukritikavo krašto apsaugos ministrą dėl jo paskelbtos informacijos, susijusios su tankų pirkimu Lietuvos kariuomenei.
„Mes jau kalbame apie dalykus, kurie buvo paskleisti vakar ir padaryti ne visiškai korektiškai. Mes susitarėme Valstybės gynimo taryboje, kad laikomės nuostatos, kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne išėjus tuoj pat skelbti feisbuke“, – Šilalės rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Aš suprantu, kad galbūt kažkam atrodo labai svarbu pasidalinti šviežiausia informacija feisbuke, bet tai tikrai neturėtų būti pagrindinė nei ministro, nei kito valstybės pareigūno funkcija“, – pridūrė jis.
Anot prezidento, tokiais atvejais svarbu pagalvoti apie antrines pasekmes informacijai pasklidus viešai.
„Ir čia aš čia kalbu tiek apie mūsų draugus, tiek apie mūsų partnerius, tiek ir ypatingai apie mūsų nedraugus, kurie ištempę ausis klausosi šitos informacijos ir daro savo išvadas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kam Lietuvai reikalingi tankai?
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas sako, kad planuojant jungtinių ginkluotų pajėgų operacijas būtinai reikia tankų. Neįmanoma eiti į mūšį arba gintis be artilerijos, tam reikalingi tankai.
„Didesnės apimties operacijoms tai yra būtina. Taip tankai derinami su pėstininkais, artilerija, toliašaude artilerija ir kitais žvalgybos pajėgumais, o idealiu atveju ir oro pajėgumais. Tai jungtinis JAV ir NATO valstybių modelis. Taigi, kuriant diviziją to reiks. Mažesnėms pajėgoms to dar nereikia, kaip tarkime brigadai, bet divizijai tai būtina“, – sakė karo akademijos profesorius.
Anot jo, norint užtikrinti manevrą platesniame fronte tankai yra susiejami su kitais pajėgumais. G. Česnakas yra įsitikinęs, kad nieko geriau kol kas nėra sugalvota. Ir nors kalbama, kad tankai naudingi puolant, profesorius sako, kad jų reikia ir ginantis.
Strateginiu lygmeniu Lietuva tikrai nieko nepuls, ji ruošiasi tik gintis. Visgi atlikti manevrui, o tai yra ir atsitraukimo operacijos, įsitvirtinimo ir tada potencialiai perėjimas į kontrpuolimą, reikia tankų.
„Tai yra operacinio, taktinio lygmens dalis. Taip, tankai yra naudojami, kaip puolimo priemonė. Toks suvokimas ateina iš Antrojo pasaulinio karo, Persijos įlankos karų, bet jie yra naudojami ir gynybai. Tarkime esi priverstas atiduoti dalį teritorijos potencialiam okupantui, o kaip tu ją atsiimsi be kontrpuolimo? Ką šiandien matome ir Ukrainoje“, – kalbėjo profesorius G. Česnakas.
Pasak jo, techniniai skirtumai, žinoma, yra tarp visų gamintojų tankų. Ar tai būtų amerikietiškieji „Abrams“ ar vokiški, prancūziški, Izraelio gamybos ar dar kokie kiti.
„Visur yra tam tikri techniniai, technologiniai skirtumai. Bet mažoms valstybėms, tokioms, kaip Lietuva, ginkluotės įsigijimas, žinant, kad jis bus ilgalaikis, nes neturime resursų dažnai atnaujinti. <...> Tai turime gerai pagalvoti, ko mums reikia, paskaičiuoti, kiek kainuos juos išlaikyti, remontuoti, aptarnauti.
Reikia galvoti kelis dešimtmečius į priekį, kiek kainuos modernizavimas, atnaujinimas. Taip pat viskas yra susiję su geostrateginiais pasirinkimais. Jei mes įsigyjame ginkluotę iš tų partnerių, kuriuos norime matyti fiziškai čia, tai būtų JAV ir Vokietija, tai taip mes gauname politinį palankumą. Šią pamoka puikiai išmoko Saudų Arabija. Jie ginkluotę perka iš visų. Nelabai ją naudoja, bet visi juos mėgsta“, – kalbėjo profesorius.
Todėl, pasak jo, mes taip pat turime pasirinkti. O mūsų gynybos kryptys ir pagrindiniai partneriai, neskaitant Lenkijos, kuri yra kitokio tipo partnerė, yra JAV ar Vokietija.
„Aš ministro pranešime nemačiau ar buvo teiktas pasiūlymas britams, prancūzams. Bet kai mes turime tiek vokiečių priešakinių pajėgų ir dar turėsime jų daugiau, taip pat turime amerikiečių rotacines pajėgas, tai dėl suderinamumo lieka du realiausi variantai“, – kalbėjo G. Česnakas.
Anot profesoriaus, kalbant apie kainą, ką nors tiksliai pasakyti yra sunkoka. Nes neaišku ko buvo prašoma, kokia užklausa išsiųsta.
„Yra bazinis variantas, panašiai, kaip su automobiliais, bet jei nori priedų, šarvo, technologijų kokių nors papildomų, tai viskas papildomai ir kainuoja. Tada dar yra aptarnavimo, mokymo klausimai. Na, su vokiečiais gerai tas, kad jie mokymus pas save Vokietijoje daro, turi tankų poligonus, ten galima siųsti kariškius, kad šie mokytųsi. Taigi, yra įvairių klausimų. Bet dažniausiai, kas parodoma viešumoje, tai bazinis modelis, toks minimalus. Bet jei reikia kažko daugiau, tai viskas susisumuoja ir kaina gali padvigubėti. Panašiai, kaip su lėktuvais“, – sakė profesorius.
Jis svarstė, kad kilęs šaršalas dėl tankų pirkimo, pasvarstymai, kas geriau, kas pigiau ir kodėl iš vienos, o ne kitos vietos, gali reikšti, kad kai kurie politikai tiesiog pasijuto neįtraukti į procesą. Gali būti, kad prasideda ir rinkimų procesas.
„Kodėl tos diskusijos tapo viešos sunku pasakyti. Nes yra ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kur susirenka prezidento, ministerijos atstovai. Ten galima išsiaiškinti klausimus ir tik jei kažkas nepavyktų, „eiti į išorę“, – sakė jis, pabrėžęs, kad deja pas mus nėra ilgalaikių susitarimų, ką norime pasiekti. Viską darome tarsi priešokiui. Matyt todėl, pasak profesoriaus, kad mūsų politika vis dar yra pagrįsta individais.
Jeigu, neduo Dieve, ivyktu kazkoks incidentas su wanger gauja, manau, kad islystu visas Lietuvos daliniu pasiruosimo grozis. Paaisketu, kad ginklu nera, amunicijos nera, kariai nepasiruose..., juk viskas greiciausiai isvogta.
