Kodėl Austė ryžosi į „Instagram“ kelti neretušuotas ir šmaikščias savo nuotraukas, kaip jai pavyko suburti tokią minią gerbėjų ir kaip ji reaguoja į piktus komentarus? Apie visą tai mes kalbamės su pačia Auste.
Auste, visiems „Instagram" prisistatai slapyvardžiu – Austė Faina. Galbūt galėtum papasakoti apie tikrąją Austę?
Aš nesu nei mokslininkė, nei gydytoja, nei filosofė, o paprasčiausiai vienuoliktokė Austė iš Panevėžio, kuriai neseniai suėjo 18 metų. Esu paprastas žmogus – turiu nedaug, keletą draugų, bet galiu didžiuotis, jog jie yra tikri, o vienas iš jų yra mano brolis.
Nors jam tik septyneri, bet mes labai gerai sutariame, tarp mūsų yra labai stiprus ryšys. Kartu mėgstame virti dešreles, žiūrėti filmus, erzinti mūsų šunį, kuriam jau yra 15 metų. Žinoma, kartais su broliu ir pasipykstame. Mes normalūs.
Dauguma tavo amžiaus merginų siekia pagyrų dėl savo išvaizdos ir kuo daugiau „like" paspaudimų. Kodėl tu sugalvojai kelti savo nuotraukas priešingai – neretušuotas, o neretai keliančias ir šypseną?
Pamaniau, jog „Instagram“ neprivalo būti ta vieta, kurioje viskas yra gražu, suderinta ir netikra. Taip pat prieš kiekvieną nuotrauką tingiu atrodyti gražiai. Aš nesureikšminu išvaizdos, man pagyrimas „tu graži“ lygus komentarui „tu baisi“. Žinoma, tai nereiškia, kad aš nemėgstu pagyrų,bet tikrai ne dėl išvaizdos, o dėl atliktų gerų darbų, kai to užsitarnauju. Man tai – didelė motyvacija.
Pamenu, labai pykau ant mamos, kai ji savo paskyroje pasidalino straipsniu apie mane. Jai pasakiau, kad geriau pasidalintų, jog iš matematikos gavau dešimt ( nors taip yra nutikę lygiai vieną kartą).
„Instagram" paskyroje turi 24 tūkstančius sekėjų. Per kiek laiko surinkai tokį būrį gerbėjų?
„Instagram“ paskyrą turiu apie keturis metus, tad toks skaičius sekėjų susibūrė tvarkingai, nebuvo jokio didelio lūžio. Žinoma, toks dėmesys man patinka, jeigu būtų atvirkščiai – nekelčiau nuotraukų ir vaizdo įrašų. Tačiau kartais pagalvoju, galbūt aš nepelnytai užimu kito talentingo žmogaus vietą? Man neramu, kad visai to nenorėdama galiu tapti tuščia, dėmesio trokštančia asmenybe. O tokių Lietuvoje yra iš tiesų nemažai. Esu perspėjusi savo draugus, kad jei jie pastebės, jog pradedu maivytis ar girtis – iš karto paimtų mano telefoną ir ištrintų mano paskyrą.
Ne paslaptis, kad turint tiek daug gerbėjų, dažnai yra gaunama ir daug kritikos. Kaip stengiesi atsiriboti nuo jų ir neišsaugoti jų žodžių savo viduje?
Žinoma, piktų komentarų yra, bet ne tiek jau ir daug. Aš juos perskaitau, kai turiu ką pasakyti – atsakau. Kartą nepažįstamas vaikinas pavadino mane „spuoge“, o aš atsakiau, kad tokius kaip jis mėgstu tais spuogais apšaudyti. Tuo viskas ir pasibaigė. Man patinka „palaikinti“ tokių piktų žmonių nuotraukas. Tuomet jie labai pasimeta, nes tikisi, kad aš juos pulsiu atgal. Nekeliu dramų dėl to, nes aiškiai suvokiu, kad tokių žmonių buvo ir bus. Savyje išsaugau tik žmonių komentarus, kuriuos gerbiu.
Turi tikrai išskirtinį humoro jausmą. Ar tai paveldėjai iš savo tėvų, kitų giminių, ar priešingai – šeimoje esi ta vienintelė, mėgstanti juokauti?
Mano humoras nėra išskirtinis, galbūt net banalus – visi tokį turime. Šeimoje mes mėgstame pajuokauti, bet juk dauguma šeimų bent retkarčiais pasijuokia.
Ar Austė Faina tokia pati yra ir tikrovėje? Galbūt tavo „Instagram“ sukurtas įvaizdis nieko bendro neturi su tikrove?
Tikrovėje esu kuklesnė ir daugiau savikritiška, neprisistatinėju „Aš Austė ir aš faina“. Elgiuosi su kiekvienu žmogumi taip, kaip jis su manimi, derinuosi ir man tai pavyksta savaime. Nesu susikūrusi kokio nors įvaizdžio, kurį bijau paminti. Nors dažnai „Instagram“ ir keliu neretušuotas nuotraukas, tačiau yra ir tokių, kuriose esu su makiažu. Svarbiausia jaustis patogiai ir tvirtai.
Idealų įvaizdį kuriančios merginos dažnai susilaukia vaikinų laiškų. Tu viską darai priešingai, bet juk sakoma, kad kiekvieną vaikiną galima pakerėti humoro jausmu. Smalsu, ar susilauki vaikinų dėmesio ir laiškų, ar vis dėlto lietuviams reikia tobulo „Instagram“ profilio?
Kaip juokingai skamba.. Aš jau įsivaizduoju pirmą mūsų pasimatymą. Susitinku su vaikinu ir pasakau jam kokį nors visiškai nejuokingą seną juokelį. Pavyzdžiui dabar ėmiau ir sukūriau – tavo raumenys tokie dideli, kad kai apsivelki rausvus marškinėlius, atrodai kaip pieniška dešrelė (juokiasi).
O jei atvirai, esu gavusi keletą žinučių, bet provokuojančių žinučių ar nemalonaus dėmesio tikrai nesusilaukiu. Nepateikiu savęs kaip prekės. Mano močiutė per gimtadienį palinkėjo sutikti savo antrąją pusę, tai jai tikrai būtų šokas tokiu atveju.
Auste, esi dar moksleivė. Ką norėtum veikti po mokyklos, kokioje srityje save įsivaizduoji?
Visai norėčiau po mokyklos Brazilijoje pardavinėti kokosus, bet tai tas pats, kas pasakyčiau, jog noriu tapti kosmonaute – visai nerealistiška. Iš tiesų yra keletas vizijų, kuriose save matau, bet nesu jokiu būdu dar link to pajudėjusi.
