Kęstutis Navickas – geriausias visų laikų Lietuvos badmintonininkas, o pabaigęs savo profesionalaus sportininko karjerą jis ėmėsi treniruoti kitus ir dabar fiksuoja puikius rezultatus. Jau daugiau nei dvejus metus kaunietis gyvena Prancūzijos sostinėje, kur užima šios šalies badmintono rinktinės vyrų vienetų kategorijos vyr. trenerio pareigas.
Visai neseniai K. Navickas buvo įvertintas ir visos Europos mastu, kai buvo nominuotas tapti geriausiu Senojo žemyno badmintono treneriu.
Visgi intensyviai Paryžiaus olimpiadai su savo auklėtiniais besiruošiantis K. Navickas savo pastangas lieja ne tik svetur. Lietuvoje jo vardo akademija šiuo metu augina ir, tikėtina, būsimus Lietuvos atstovus olimpiadoje, kurių nebuvo jau nuo 2012 m., kai Londone pasirodė Akvilė Stapušaitytė.
Su naujienų portalu tv3.lt bendravęs treneris plačiai papasakojo apie Lietuvos badmintono situaciją, savo sėkmę treniruojant ir paspėliojo, kaip turėtų atrodyti taip laukiama olimpiada.
Savos šalies nepamiršta
Jau kelerius metus meilės miestu vadinamame Paryžiuje gyvenantis K. Navickas atviras – šalis ir miestas tikrai yra specifiniai, tačiau jam tokia kultūra vis labiau limpa prie širdies.
„Mano visos patirtys prieš tai, kaip žaidėjo ir kaip trenerio, lėmė, kad buvo labai paprastas šitas žingsnis (keltis į Prancūziją – aut. past.).
Kai kurie labai mėgsta Prancūziją, kai kurie labai nemėgsta Paryžiaus, o aš iš tų, kurie labai mėgsta tiek Prancūziją, tiek Paryžių ir vis labiau mėgstu, nes vis labiau pažįstu kultūrą ir kokia turtinga ji yra“, – pasakojo jis.
Apie savo patirtį užsienyje treneris užsiminė ne veltui. Jis jau nuo 19 metų maišė pasaulį, kad galėtų gauti kuo geresnes sąlygas tobulėti sau, pirma kaip sportininkui, o vėliau – ir kaip treneriui.
„Man Lietuvoje labai patinka, bet gyventi ne tiek ir pratęs. Aš mėgstu madą, mėgstu maistą, mėgstu kavą, todėl Prancūzija man labai tinka“, – šyptelėjo pašnekovas.
Nepaisant to, kad jau kurį laiką gyvena užsienyje, K. Navickas gimtajai Lietuvai atiduoda daug savo širdies ir jėgų. Kaune jau kurį laiką sėkmingai veikia „Navickas Badminton Academy“, kur būrys trenerių deda pastangas, kad šis sportas mūsų šalyje būtų įrašytas tarp populiariausių.
„Visada sakau, kad mano, kaip trenerio, ambicijos yra Prancūzijoje, bet mano širdis yra Lietuvoje. Aš labai daug širdies atiduodu ir džiaugiuosi, kad mūsų komanda Lietuvoje ir vieninga, ir profesionali, ir tiki mano iškeltais tikslais.
Esame augimo etape, turime talentų, dirbame kartu su federacija ir Lietuvos badmintonas kyla. Nuo talento iki tų pačių olimpinių žaidynių yra labai ilgas, sunkus ir pastovus darbas daug metų, o mes tą darbą dabar ir dirbame“, – džiaugėsi pašnekovas.
Žingsniai buvo dedami atgal
Nors treneris džiaugėsi, kad badmintonas Lietuvoje dabar yra geroje situacijoje, tačiau tuo pačiu prisiminė, kad padėtis ne taip jau seniai buvo nekokia:
„Lietuvoje badmintonas išgyvena augimo periodą. Kai aš pabaigiau karjerą, daug metų buvo grįžimas atgal. Dabar nuo tų pirmų žingsnių iki olimpinių žaidynių turime ne tik žaidėjus, bet ir sistemą auginti“, – sakė K. Navickas.
„Sąlygos yra pavydėtinos pagal tai, kokias aš turėjau, kai aš augau, – tęsė jis. – Todėl aš ir išvykau į užsienį, nes su treneriu nusprendėme, kad man geresnės sąlygos bus tobulėti užsienyje.
Po karjeros mano viso gyvenimo vizija yra suteikti geriausias sąlygas jaunimui tobulėti, kurių neturėjau aš pats. Mes sėkmingai tuo keliu einame, Kaune turime didžiausią Lietuvoje specializuotą badmintono areną, turime 10 kortų ir tarptautines sąlygas. Aš kartais net sakau, kad geresnės sąlygos nei čia, Prancūzijoje. Norėtųsi, kad tų salių būtų daugiau, bet tuo pačiu tos sąlygos yra stipriai pagerėjusios.“
Bene pavydėtinas sąlygas turinti ir šūkiu „Nuo pirmų žingsnių iki olimpinių žaidynių“ besivadovaujanti K. Navicko akademija jau kurį laiką turi aiškų tikslą – 2028 m. olimpiadoje turėti ir Lietuvos atstovą.
„Blogiausiu atveju Brisbane 2032 m., bet tikslas yra 2028 m. Mes norime patekti moterų vienete ir link to tikslo sėkmingai einame, – džiaugėsi pašnekovas. – „Navickas Badminton Academy“ tą procesą jau pradėjome seniai, prieš 3-4 metus, su ta vizija vis kilti reitinge, vis gerinti lygį tam, kad galėtume patekti į Los Andželą.
Mes sėkmingai tuo keliu einame akademijoje, Samanta Golubickaitė merginų vienete žaidė jau Europos žaidynėse, prieš kelias savaites pateko į Europos čempionatą ir kyla reitinge. Šiuo metu ji yra 180-a ir mes pagrįstai tikimės būti Los Andžele.“
Visgi patekimas į žaidynes žalios varnelės neuždėtų. K. Navickas jau žiūri ir toliau bei tikisi, kad Lietuvos atstovui didžiausiame sporto renginyje pavyktų ir pakovoti.
„Turėti olimpietį yra pirmas tikslas, o kitas tikslas yra, kad tose olimpinėse kažką pasiektume. Mes neapsiribojame viena žaidėja ar žaidėju, kuriame sistemą, iš kurios išaugtų vis nauji žaidėjai, kurie turėtų galimybę patekti į olimpines žaidynes“, – ryžtingai kalbėjo treneris.
Žvelgia į sportininko vidines savybes
Nors, žinoma, bet kokiame sporte reikalingos tam tikros fizinės savybės, K. Navickui svarbiausia ne tai.
„Talentas yra greitis, ištvermė, fiziškumas – fizinės savybės. Bet aš pats labai daug dėmesio kreipiu į psichologines savybes, kitaip sakant, į treniruotumą, kaip greitai vaikas tobulėja.
Labiau žiūriu, kaip vaikas nori išlošti, kokia jo reakcija į pralaimėjimus ir laimėjimus, kaip jis reaguoja stresinėse situacijose, kaip greitai mokosi ir pritaiko dalykus žaidime, kaip klauso trenerio ir kaip pagarbiai bendrauja…
Jeigu fizinės savybės tinkamos, tai daug dėmesio skiriu į asmenybinius dalykus. Ilgalaikėje karjeroje fizinio talento neužtenka, o jį palaiko psichologinė stiprybė“, – aiškino jis.
Būtent dėl to treneris savo auklėtinius ir kelyje sutiktus kitus badmintonininkus skirsto ne pagal pasiekimus, o atkreipia dėmesį į daugybę dalykų.
„Akademijoje turime atvejį, kai du broliai 10 ir 12 metų atvažiavo iš Vilniaus į Kauną gyventi, kad siektų savo svajonių badmintone. Čia yra didžiausias talentas, mano nuomone, priimti tokius bekompromisius sprendimus jauname amžiuje, kad taptum kuo geresniu badmintone.
Šiuo momentu aš treniruoju 19-metį, kuris laiminėja prieš TOP-16 žaidėjus pasaulyje. Jo pasiryžimas kiekvieną dieną būti geriausiu irgi yra labai įsimintinas ir aš tai vertinu.
Ne vien nuo lygio priklauso tai, ką aš vertinu. Aš vertinu charakterį žmogaus, pasirinkimus būti kiek įmanoma geriausiu. Ar jis bus geriausias, ar ne, priklauso nuo labai daug veiksnių“, – pridūrė K. Navickas.
Minėdamas sportininko pasirinkimus pašnekovas pridūrė, kad nepaisant gerų sąlygų, noro tobulėti ar gerų charakterio savybių jaunimas turėtų pradėti į badmintoną žiūrėti kitaip:
„Tikslas yra kurti badmintono kultūrą Lietuvoje, kad vaikai, jaunimas, tėvai pastebėtų badmintoną kaip profesiją, kad negalvotų apie tai, kaip apie laisvalaikio praleidimą. Tai irgi mūsų akademijos tikslas – rodyti ir edukuoti žmones apie profesionalų badmintoną.“
Treniravimu mėgaujasi labiau
Kaip jau minėta, Europos badmintono asociacija šiemet nominavo K. Navicką tapti geriausiu žemyno treneriu. Nors toks įvertinimas lietuvį maloniai nustebino, tačiau apie tokius apdovanojimus jis turi savą nuomonę.
„Buvo malonus siurprizas, bet iš esmės aš nepritariu tai nominacijai geriausio trenerio. Aš manau, kad geriausio trenerio tiesiog nėra ir juo neįmanoma būti. Tu gali būti geriausias treneris vienam ar kitam žaidėjui, komandai, bet vadintis geriausiu treneriu visai nepritariu.
Treneris visada turi tobulėti ir prisitaikyti prie naujų iššūkių, žaidėjų, asmenybių, kultūrų. Kai kuriose kultūrose su žaidėju esi geriausias treneris, bet tai nebūtinai gali būti su kitu žaidėju.
Rezultatus rodome tikrai gerus, bet aš jų irgi nesureikšminu, nes ir tie tikslai yra labai, labai aukšti. Tuo vienu žingsneliu pasidžiaugi, bet aš tai ir vertinu kaip vieną mažą žingsnelį link didelio tikslo“, – dėstė jis.
Nepaisant to, K. Navickui tobulėti kaip treneriui padeda ir jo didžiulis užsidegimas. Istorines aukštumas Lietuvoje kaip sportininkas pasiekęs kaunietis iškart baigęs savo karjerą nėrė tiesiai į treniravimo vandenis.
„Aš labai džiaugiuosi tuo, ką pasiekiau karjeroje, ir esu labai dėkingas daugeliui žmonių, kurie buvo mano karjeroje ir man padėjo tai pasiekti, bet visada sakau, kad esu geresnis treneris nei buvau žaidėjas.
Aš kai pabaigiau karjerą, iškart 100 proc. pasinėriau į treniravimą ir nesižvalgiau atgal. Kuo daugiau sužinau, tuo man tai daugiau patinka“, – šypsojosi jis.
Savo sukauptomis žiniomis K. Navickas nesibodi dalintis ir su augančia trenerių karta, kuri Lietuvos badmintono ateičiai yra labai svarbi.
„Aišku, tu gali turėti geriausias sąlygas, bet jei neturėsi trenerių, tai tos sąlygos bus bereikšmės. Mums trūksta trenerių, bet tuo pačiu tie treneriai, kurie yra, stengiasi ir tobulėti. Mano, kaip badmintono atstovo, tikslas yra tuos trenerius edukuoti, kad jie turėtų galimybes tobulėti.“
Jaunų sportininkų auginimu Lietuvoje užsiima ne tik K. Navickas, tačiau ir jo brolis dvynys Gediminas, kuris vadovauja Kauno „Žalgirio“ jaunimo akademijai.
„Jaunimo tobulėjimas visuose sportuose yra labai panašus. Kultūros, aukštų standartų kūrimas, psichologijos lavinimas, struktūros kaip sistemos ar platformos kūrimas jaunimui tobulėti yra labai panašus.
Mes su broliu kiekvieną kartą susitikę kalbame, kaip jis daro, kaip aš darau ir dažnai kalbamės apie jaunimo tobulėjimą. Tikrai, kad ir skirtingi sportai, turime labai daug bendrų temų“, – šyptelėjo pašnekovas.
Olimpiada su prancūzišku prieskoniu
Nors tada, kai K. Navickas atvyko darbuotis į Prancūziją, iki olimpinių žaidynių buvo likę dar daugiau nei dveji metai, lietuvis su savo auklėtiniais iškart pradėjo ruoštis šiam sporto renginiui. Nors treneris jau žino, kad Prancūzijos atstovai žaidynėse tikrai bus, tačiau pasiruošimas dar vyksta pilnu tempu.
„Mes esame vadinamų olimpinių metų pabaigoje, kai gegužės 1 d. užsidarys patekimo langas. Olimpinė atranka vyksta labai intensyviai.
Kaip pats skaičiavau, tai iš 12 savaičių 10 savaičių buvau turnyruose po visą pasaulį. Šiam momentui tas prioritetas yra žaisti turnyruose, rinkti olimpinius taškus ir mums tas sekasi gerai.
Mes vis tobulėjame, tame reitinge kylame ir prancūzai bus olimpinėse. Klausimas tik tas, kuris prancūzas ar prancūzė“, – dėstė pašnekovas.
2008 m. su Lietuvos delegacija į Pekino žaidynes vykęs lietuvis iki tol nesureiškino ir patekimo į olimpiadą, tačiau prisimindamas savo patirtį tvirtai teigia – tai turėtų būti kiekvieno sportininko svajonė.
„Jausmas yra toks, kad esi pačiame pasaulio ir dėmesio centre. Visos šviesos pasaulio yra į tave“, – nostalgiškai prisiminė badmintonininkas.
Paklaustas, kokių žaidynių tikisi iš dabar jau namais tapusio Paryžiaus, K. Navickas teigė, kad renginys ir reginys tikrai bus išskirtiniai.
„Tikiuosi daug kamščių pamatyti, – juokėsi lietuvis. – Iš tikrųjų bus žaidynės labai elegantiškos, su prancūzišku prieskoniu. Vien tik pradedant nuo atidarymo ceremonijos, kuris vyks ant Senos upės kranto, kur aš su dviračiu kiekvieną savaitę važinėju. Čia bus labai prancūziška ir įspūdinga atidarymo ceremonija su vaizdu į Seną ir Eifelio bokštą.“
„Jau buvau arenoje, kurioje vyks badmintono ir ne tik jo varžybos. Ji naujai pastatyta, labai graži ir elegantiška.
Žinant prancūzus, aš tikiuosi ir kažkiek chaoso, bet kartu visą tą chaosą nustelbs prancūziška elegancija ir svetingumas. Prancūzai turi labai savotišką svetingumą – vaišės, daug bendravimo, daug vyno“, – šypsodamasis užbaigė K. Navickas.
