Ekonomistai tuojau pat galėtų suskaičiuoti, kad dovana per vieną akimirką nuvertėjo 99 litais. Žinant, kad kas trečias europietis per Kalėdas gauna jam nepatinkančių dovanų, dovanų nuvertėjimas net ir visos Lietuvos mastu pasiektų milžinišką sumą. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kalėdinių dovanų nuvertėjimas kasmet pasiekia net 14 mlrd. JAV dolerių (37,3 mlrd. litų).
„Galite išleisti 50 dolerių daiktams, kurių norite, ir jie jums bus verti 50 dolerių ar netgi daugiau. Tačiau galite išleisti 50 dolerių dovanai, kuri tam, kuriam ją įteiksite, bus neverta nieko. Taip nutiks, nes per menkai jį pažįstate ir nežinote, ko šis gali norėti“, – dovanų nuvertėjimo reiškinį aiškina knygos „Skrudžonomika: kodėl neturėtumėte pirkti šventinių dovanų“ autorius Joelas Waldfogelis.
Smulkmenos – rizikingos
Tiesa, ne vienus metus kalėdinę karštligę gesina iniciatyvos „Nepirk nieko Kalėdoms“ organizatoriai, nepirkti skatinantys ir šiemet. Be to, tam tikrą brandą rodo ir pati visuomenė, vis dažniau besirenkanti rankų darbo, prasmingas ar praktiškas dovanas.
„Dovanas perkame tik iš vietinių gamintojų, bet dažniausiai darome patys, nes parduotuvių prekės greitai lūžta, jų didelės kainos. Be to, manau, dovanojant reikia įdėti daugiau šilumos, o dovana turi būti praktiška“, – priežastis, kodėl nepasiduoda masinei dovanų pirkimo karštligei, aiškino Vilniuje studijuojanti Augustė Gaidytė.
Anot jos, apėmus dideliam norui sveikinti kiekvieną, pirkti niekučius –rizikinga. „Padovanojęs matai, kad žmogus tokius pat kelis turi. Geriau jau padovanoti kelis kilogramus mandarinų – šventiška ir sveika“, – teigė A. Gaidytė.
Išeitis – valgomos dovanos
Kita „Ekonomika.lt“ pašnekovė Aistė Šeibokaitė rankų darbo dovanas artimiesiems gamina kartu su sese. „Iš pradžių, kol buvome mažos, neturėjome jokių piniginių įplaukų, todėl padaryti dovanas buvo tiesiog pigiau. Be to, įteikti jas reiškė žymiai daugiau – asmeninį dėmesį“, – pasakojo mergina ir pridūrė, kad pastaruosius metus buvo labiau linkusi dovanoti valgomas dovanas.
„Stengiuosi labiau atsižvelgti į praktinę dovanų paskirtį ir nedovanoti to, ko žmogus negalėtų panaudoti. Pastebėjau, kad jei nežinai, ką dovanoti, maistas tampa viena geresnių dovanų – ypač pagamintas savomis rankomis, – aiškino A. Šeibokaitė. – Nesu visiškai nusiteikusi prieš pirktines dovanas, bet prekybos centrai tampa paskutine vieta, kur lankausi, prioritetas – mažų verslų, draugų, ar jaunų dizainerių kurti daiktai.“
Mergina teigia, kad visus metus stengiasi įsiklausyti į artimųjų norus, bet tikrai nesiplėšo siekdama dovanomis apdalyti visų pažįstamų: „Tai būtų prakeiksmas ir Kalėdų dvasios žudymas – dovanų pirkimas taptų konvejeriu be jokio asmeninio ryšio tiek su dovanos gavėju, tiek su dovana.“
Dovanoti su čekiu
JAV ekonomistas J. Waldfogelis savo knygoje teigia, kad dovanos suteikia vidutiniškai 20 proc. mažiau pasitenkinimo nei pinigai, kuriuos išleidžiate sau: „Žmonėms, kuriuos puikiai pažįstate, dovanokite dovanas ir toliau, bet kitais atvejais geriau dukart pagalvokite ir nešvaistykite pinigų.“
Būtent švaistymo šventiniu laikotarpiu išvengti itin sunku, nes 75 proc. lietuvių išlaidomis šventėms pradeda rūpintis tik gruodį. „Įsivaizduokite, jei trečdalis europiečių nepatenkinti gautomis dovanomis, pinigai, skirti joms, buvo išleisti veltui, nes gavėjams dovanų vertė beveik lygi nuliui“, – savaitraščiui aiškino „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Anot jos, ekonomistai Kalėdas vadina vienu neefektyviausiu būdų paskirstyti prekes ir paslaugas tarp vartotojų. „Tai, kad žmonės yra nusivylę ir nepatenkinti dovanomis, rodo, kad nors ir išleidžiama daug pinigų, jie panaudojami neefektyviai, – pabrėžė O. Bložienė. – Lietuvos gyventojų dovanų lūkesčiai neatitinka to, ką jie norėtų dovanoti patys.“
Asmeninių finansų instituto vadovė žmonėms, norintiems per Kalėdas būti efektyvesniems, patarė žvilgtelėti į tuos, kurie gauna didesnes pajamas. „Jie sako, kad dovanos tik artimiausiems šeimos nariams – taip pataikyti dovanas yra paprasčiausia. Atsisakoma smulkmenų, didinančių biudžeto išlaidas ir neturinčių jokios vertės žmogui. Be to, dovanodami daiktą turėtumėte pridėti pirkimo kvitą, kad žmogus galėtų pasikeisti, jeigu nenori, ar sugrąžinti. Tai – ne įžeidimas, o laisvė pasirinkti“, – tikino O. Bložienė.
Dovanos – ne svarbiausia
Finansų specialistė pabrėžė ir tai, kad orientuotis vien į dovanų pirkimą šiuo laikotarpiu neverta. Puikia išeitimi gali tapti valgomos ar geriamos dovanos. „Rankų darbo dovanos turi didelę moralinę vertę vien dėl to, kiek žmogus įdėjo pastangų ir laiko“, – pridūrė ji.
Tokios nuomonės laikosi ir Julija Petrošiūtė, pasakojusi, kad šiemet Kalėdoms kartu su artimaisiais sutarusi pasidovanoti ramų buvimą kartu. „Jau senokai šventes sutinkame be dovanų, tiesiog būdami kartu. O šiemet sutarėme simboliškai įteikti po vieną dovanėlę, pageidautina – rankų darbo“, – pasakojo ji. Mergina pridūrė, kad kasmet su visa šeima nuvyksta į šventinį renginį – operą, koncertą, spektaklį. Klausyti norų
Kaip didžiausią pavojų piniginei O. Bložienė įvardija paskutinės minutės pirkinius, kai žmogus pasiduoda Kalėdų karštligei.
„Žmogus lyg ir žino, ką norėtų pirkti, bet atėjęs į prekybos centrą pasiduoda paskutinės minutės impulsui. Šitaip ne tik nuklystama nuo užsibrėžto plano, bet ir gerokai viršijamas suplanuotas biudžetas, – sakė specialistė. – Žinoma, blogai ir tai, kad nefiksuojama, ko aplinkiniai, artimieji norėtų ar ko jiems labiausiai reikia.“
O. Bložienė tvirtino, kad jeigu bent prieš pusmetį iki švenčių būtų pradėta įsiklausyti į artimiausių šeimynykščių norus, tai padėtų daug geriau suplanuoti šventinį biudžetą.
Žmonės – ne robotai
Kiek kitokios nuomonės laikosi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jis teigė, kad ekonomistai paprastai daro dvi klaidas: „Pirma klaida manyti, kad žmonės yra robotai ir kiekvieną sekundę viską skaičiuoja ir vertina pinigais.
O antra klaida – paaiškėjus, kad žmonės nesielgia kaip robotai, dėl to stebėtis.“ Anot jo, vertinant dovanų vertę ir naudą reikėtų nepamiršti ne tik dovanos gavėjo, bet ir dovanotojo. „Dovanodamas žmogus jaučiasi gerai ir tai didžiulis šios dovanos vertės elementas, – pabrėžė Ž. Šilėnas. – Daiktų vertė yra subjektyvi, dovanų irgi, du skirtingi žmonės negali vertinti to paties daikto vienodai. Jeigu 30 proc. europiečių nepatenkinti dovanomis, spėju, kad 30 proc. žmonių yra šiaip nepatenkinti gyvenimu, nesvarbu, ką jiems dovanosi.“
Anot specialisto, emocijos ir racionalumas perkant dovanas yra itin susiję. „Jeigu perku puodelį dovanų ir manau, kad tam žmogui patiks, elgiuosi racionaliai – net jei nepataikysiu, nes gali būti, kad tam žmogui puodeliai nepatinka, – aiškino jis. – Emocingi žmonės vis tiek elgiasi racionaliai, nereikia painioti racionalumo su robotiškumu.“
Ž. Šilėno nuomone, norint sutaupyti šventiniu laikotarpiu pirmiausia reikėtų įsivertinti finansus, bet ekspertas nebuvo linkęs griežtai barti tų, kurie neatsilaikys blizgučiams prekybos centrų lentynose: „Gal žmogus tikrai jaučiasi taip gerai dovanodamas dovanas, kad jam visai nesvarbu, jog nesusimokės už mašinos remontą, o dovanojimas jam vertingesnis nei remontas.“
Nuomonės:
Joelas Waldfogelis, knygos „Skrudžonomika: kodėl neturėtumėte dovanoti šventinių dovanų“ autorius:
Žmonėms, kuriuos puikiai pažįstate ir turite priežasčių sveikinti, teikite dovanas ir toliau – tai puiku. Tačiau jeigu abejojate – pagalvokite dukart, kad neišnyktų dovanų vertė.
Dr. Gintaras Chomentauskas, Žmogaus studijų centro vadovas:
Dovanos vertingos ne kaina, o dėl išreiškiamo santykio tarp žmonių. Nenuostabu, kad ilgai prisimename nuoširdaus laiško žodžius, bet lengvai pamirštame, kas dovanojo brangų, bet beprasmį krištolinį angeliuką. Panašių dovanų – pilni stalčiai. Nei išmesti, nei laikyti, nei padovanoti kitam.
Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė:
Reikėtų žiūrėti, ką daro gaunantys didesnes pajamas žmonės – jie dovanoti rengiasi tik artimiesiems, atsisako įvairiausių smulkmenų, didinančių biudžeto išlaidas. Be to, prie dovanos reikėtų pridėti ir čekį, kad žmogus galėtų nepatinkančią ar netinkančią dovaną pasikeisti.
FAKTAI: Kalėdinės dovanos
75 proc. lietuvių šventinių išlaidų biudžetu pradeda rūpintis tik gruodį
Daugiausiai – 35,2 proc. viso šventinio biudžeto – lietuviai išleidžia maistui ir nealkoholiniams gėrimams
35,2 proc. lietuvių dovanoms rengiasi išleisti iki 100 litų
28 proc. lietuvių per Kalėdas rengiasi taupyti ir sveikinti tik artimuosius
47,5 proc. europiečio dovanų biudžeto skiriama vaikų dovanoms
