Sveiko gyvenimo propaganda, pastaruosius 10-15 metų plačiai apėmusi pasaulinę informacinę erdvę, padėjo daugeliui produktų ir kosmetikos gamintojų be ypatingų pastangų padidinti savo pelnus. „Padeda skrandžiui“, „Stiprina kraujagysles“, „Stiprina imunitetą“ – panašius lozungus galime pamatyti ant daugelio pačių įvairiausių produktų mūsų parduotuvėse. Kaip rodo praktika, vartotojas su džiaugsmu pasiruošęs pirkti bet ką – nuo jogurto iki ypatingos rūšies makaronų – jei tai jam žada padėti sulieknėti, sustiprinti sveikatą, pagerinti veido spalvą ir pan.
Deja, toli gražu ne visi marketingo specialistų pažadai atitinką realų efektą. Štai sąrašas labiausiai reklamuojamų produktų ir paslaugų, kurių nauda mums, palyginus su jų galutine kaina –menka ar net abejotina.
Sojos produktai
Pradžiai verta žinoti, kad maistui tinkami ir naudingi yra tik fermentuoti, t.y. nukenksminti, sojos produktai. Kaip teigia šaltiniai, sojos pienas ir „mėsa“ – nefermentuoti sojos produktai. Jie sudėtingo proceso metu pagaminami, sunaudojant išspaudas, kurios lieka spaudžiant sojų aliejų. Tada, kad būtų išgautas sojos panašumas į pieno ar mėsos produktus pridedama cheminių maisto priedų.
Iš pradžių rinkoje sojos pienas, sūris (tofu) ir net sojos „mėsa“ atsirado, kaip produktai, specialiai skirti netoleruojantiems laktozės žmonėms ir vegetarams. Tai yra tiems, kas dėl vienų ar kitų priežasčių negali vartoti jų natūralių analogų. Tačiau laikui bėgant daugelis ėmė žiūrėti į produktus iš sojos, kaip į dietinius, ir ypač imta vertinti sojų pieną, kuris, kaip tvirtina kai kurie gydytojai, įsisavinamas organizme geriau nei karvės pienas.
Bet štai, kur šuo pakastas. Viena pusė – netyla kalbos ir ginčai dėl to, kad sojos pienas pagamintas iš genetiškai modifikuotos sojos, todėl kokios nuo to galimos pasekmės organizmui – net tiksliai nežinoma. Kita, dažniausiai sojos pienas kaloringesnis, nei natūralus vidutinio riebumo pienas, nes beveik visi gamintojai į jį prideda cukraus. Todėl jokio „dietinio“ efekto jis neturi (greičiau, priešingai), ir sulieknėti nuo jo gali nebent jūsų piniginė. Palyginimui, litras 3,2% riebumo karvės pieno kainuoja nuo 2,8 iki 3,50 Lt, o kaina litro sojos pieno svyruoja nuo 7 iki 9 Lt. Beje, naujai reklamuojamame sojos piene yra net 15 proc. cukraus.
Šviežiai spaustos sultys ir mažo kaloringumo gazuoti gėrimai
Šviežiai spaustų sulčių stiklinė jums kainuos tris kartus brangiau nei įprastų, be to vitaminų kiekis jose visai neproporcingas galutinei kainai. Maža to, kaip ir sultyse pakeliuose, taip ir šviežiai spaustose yra nemažai cukraus, todėl savo kaloringumu jos atitinka (o kartais net pranoksta) įprastus gazuotus gėrimus, o kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti alergiją ir virškinimo problemas. Todėl tokiu produktu piktnaudžiauti nereiktų – geriau tiesiog valgyti pačius vaisius.
O dėl mažai kaloringų gėrimų, statistika, kurią pateikia Forbes.com, sako, kad amerikiečiai ir europiečiai tokiems gėrimams išleidžia per metus apie 300 dolerių (apie 808 Lt). Medikai tvirtina, kad šie gėrimai yra kenksmingi, nepriklausomai nuo to, ar yra juose cukrus ar ne. Esmė tame, kad tyrimų duomenimis dirbtiniai saldikliai, kurie įeina į taip vadinamų dietinių gėrimų sudėtį, sukelia kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje šuolius. O tai, kaip bebūtų paradoksalu, savo ruožtu skatina... nutukimą.
Vanduo buteliuose
Idėja išpilstyti vandenį į buteliukus ir jį parduoti kelis šimtus kartų brangiau nei kainuoja vanduo iš čiaupo, laikoma vienu gudriausių visų laikų rinkodaros triukų. Taip teigia Elizabeth Royte, knygos „Buteliukų manija: kaip vanduo tapo parduodamas ir kodėl mes jį perkame“ autorė. Amerikos Aplinkos apsaugos tarnybos duomenimis buteliuose parduodamo vandens industrija vien JAV teritorijoje per metus uždirba apie 4 milijardus dolerių (apie 10,8 milijardų Lt). Vidutiniškai kiekvienas amerikietis vandeniui plastike per metu išleidžia iki 200 dolerių (540 Lt).
Be to, kaip parodė daugybė testų, tokio vandens kokybė niekuo nesiskiria nuo vandens iš vandentiekio, praleisto per patį paprasčiausią naminį filtrą. O ir mūsų bendrovė „Vilniaus vandenys“ teigia, kad 90 proc. jų tiekiamo vandens yra geros kokybės. Verta žinoti, kad Amerikoje ši mada jau po truputi praeina ir žmonės pilstosi vandenį į termosus ar sportininko buteliukus, tačiau mes, kaip visada perėmę vakarietiškas madas, jų keisti neskubame. O ir mūsų fasuoto vandens gamintojai stengiasi įrodyti, kad Lietuvoje geriamasis vanduo iš čiaupo būtų yra negeriamas.
Taigi jei manote, kad vanduo buteliukuose yra sveikesnis ir jį perkate dėl to, tai verta žinoti, kad tokiai prielaidai pagrįsti įrodymų nėra. O jei manote, kad jis yra skanesnis, greičiausiai esate reklamos aukos. Jau nekalbant apie tai, kad plastikas – vienas didžiausių gamtos teršėjų ir jo suirimo laikas net nėra žinomas, mokslininkai įspėja, kad plastikinių buteliukų sudėtyje esantis cheminiai junginiai, patekę į žmogaus organizmą gali sutrikdyti natūralias hormonų funkcijas.
Javainių (miusli) batonėliai
Įvairiausių pavidalų ir formų javainių, arba pusryčių mišinių, kurių sudėtyje dažniausiai būna nevirtų avižų dribsnių, sumaišytų su įvairiais kitais produktais: kviečių bei kukurūzų dribsniais, šviežiais ar džiovintais vaisiais, riešutais, saulėgrąžomis, šokoladu, mada, atėjusi iš kitų Europos šalių labiausiai paplito tarp kontorų darbuotojų. Nei iš šio nei iš to, miusli batonėliai imti laikyti idealiu maistu tiems, kieno gyvenimo būdas sėdimas. Ir štai bėda: pagal savo kaloringumą ir sudėtį dauguma tokių batonėlių niekuo nesiskiria nuo įprastų šokoladukų. Juose taip pat daug cukraus, trans-riebalų (ypač pavojingų širdžiai ir kraujagyslėms), o maistinių medžiagų, ko gero, tik šiek tiek daugiau, nei tame pačiame šokolade su neskaldytais riešutais. Ir kainuoja jie, pvz., 40 gr. – 1.09 Lt. Tačiau toks pat, tik perpus mažesnis, bet pagražintas žodeliu „fitness“, jums jau atsieis 1,89 Lt.
Amerikoje dabar kita mada: lengva Holivudo žvaigždžių ranka „palaiminti“ proteininiai batonėliai. Dietologai sako, kad tai tokia pati reklamos pasekmė, kaip ir su javainiais. Vėl gi – daug cukraus, trans-riebalų bei ne pagal dydį (gali būti apie 50g) didelė kaina (nuo 5 Lt. iki 11 Lt), o pagal baltymus, esančius sudėtyje gali atitikti, pvz., 2 kiaušinius (0,80 Lt-1 L t)
Jogurtai su bakterijomis
Na, apie tai rašyta jau nekartą, tačiau ir kefyre, ir jogurte tikrai yra naudingų bakterijų, nors jos gyvena ir kituose nepasterizuotuose rūgštaus pieno produktuose. Priklausomai nuo galiojimo laiko, tų bakterijų lieka vis mažiau. Ir todėl visai nesvarbu, kiek kainavo jūsų pirktas jogurtas – 2 Lt už 300g ar 5 Lt. Taigi pirkdami kreipkite dėmesį ne į mitines „bakterijų savybes“, o jį tai, kiek produkte yra cukraus, dažiklių ir dirbtinių aromato stipriklių. Neretai natūralus – tai yra neturintis šių priedų – jogurtas kainuoja pigiau, nei aplipdytas reklaminiais ženkliukais ir tuo patrauklesnis patikliam pirkėjui.
Maisto papildai ir vitaminai
Vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas organizme – žinoma, nėra ryšių su visuomene atstovų prasimanymas, o reali ir paplitusi problema. Bet spręsti ją brangiai kainuojančių (o maisto papildai ir vitaminai dažniausiai kainuoja nemažai) pagalba verta tik, jei tai rekomenduoja gydytojas arba pastebimi rimti simptomai. Kaip sako JAV dietologė Elizabeth Somer, knygos „Vadovas apie vitaminus ir mineralus“ autorė, daugumoje atvejų vitaminų trūkumą galima papildyti, šiek tiek pakoregavus savo mitybą ir daugiau būnant gryname ore. Pinigus verta leisti nebent kalciui, magniui ir vitaminui C (askorbo rūgščiai).
„Gydomoji“ kosmetika
Atjauninantys, keliantys, atgaivinantys odą, maitinantys ir kitokie „stebuklingi“ kremai ir gaivikliai gali kainuoti nuo 60 iki 600 lt., priklausomai nuo sudėties, apimties ir gamintojo. Specialistų nuomone, daugelį kosmetikos parduotuvių vitrinose stovinčių preparatų gali sėkmingai pakeisti vaistinėse parduodami gerokai pigesni tepalai. Be to, vizitas pas dermatologą atneš daugiau naudos ir kainuos pigiau.
