Tačiau Briuselyje susirinkę Europos sąjungos šalių ministrai kartoja, kad tokiais sutapimais netiki ir ragina bendriją ne tik demonstruoti raumenis, bet ir įvesti papildomas sankcijas šešėliniam rusų laivynui, o esant reikalui – tikrinti ir laivus perimti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Laivas šiuo metu yra sulaikytas ir išmetęs inkarą stovi prie Švedijos krantų. Jį iškart sulaikė švedų pareigūnai, kai tik buvo pranešta apie dar vieną nutrauktą kabelį Baltijos jūroje, jungiantį Ventspilį ir Stokholmą.
„Užtrukome visą dieną, kad išsiaiškintume, kuris laivas yra atsakingas. Progresas yra, bet aš negaliu jo paaiškinti detaliai, nes tai įslaptinta informacija. Ten buvo keletas laivų, kurie bendradarbiavo, dar vienas laivas nebendradarbiavo“, – aiškino Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Braže.
50-ies metrų gylyje esantis kabelis jungia Švediją ir Latviją. Kabelis priklauso latvių radijo ir televizijos centrui. Tiesa, kabeliu naudojasi ir bendrovė „Bitė Lietuva“, tačiau ji informavo – paslaugos klientams dėl incidento nesutriko. Kabelis nutrauktas prie Gotlando salos.
Įdomi detalė, kad vienas iš laivo inkarų yra apgadintas – viena jo dalis nulaužta. Nors dar prieš gerą mėnesį šis laivas buvo užfiksuotas Kanadoje – tuo metu inkarai buvo tvarkingi. Tiesa, niekas oficialiai dar neskuba patvirtinti, kad būtent šis laivas nutraukė kabelį.
„Ypatingai svarbu, kad kuomet mes kažką priskiriame, pasakome viešai teiginius, kad tai būtų paremta įrodymais ir faktais“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
Išplaukė iš Rusijos
Laivas priklauso bulgarų įmonei, tačiau plaukioja su Maltos vėliava. Laivu gabenami birūs kroviniai, o prieš keletą dienų jis pajudėjo iš Rusijos Ust-Lugo uosto, netoli Sankt Peterburgo. Laivo įgulą sudaro 8 bulgarai ir 9 Mianmaro piliečiai.
„Laivas plaukė labai prastomis oro sąlygomis. Buvo stiprus pietvakarių vėjas, daugiau nei 25 metrų per sekundę greičio. Kuomet vėjas nurimo, įgula išėjo ant denio patikrinti, ar nebuvo padaryta žala. Tuomet jie pamatė, kad kairys inkaras nukritęs, kaip sakome jūrine kalba, ir vilkosi dugnu“, – teigė įmonės vadovas Aleksandr Kalchev.
Tiesa, šiuolaikiniuose laivuose elektroninė įranga įgulai rodo ir informaciją apie inkarų padėtį. Bet įmonės vadovas atmeta versiją, kad jo įgula galėjo specialiai gadinti kabelį.
„Gali būti, kad laivas sugadino kabelį. Bet mano nuomone – tikrai negalime kalbėti apie sabotažą, ar kokius nors mūsų įgulos veiksmus“, – pridūrė A. Kalchev.
„Aš netikiu sutapimais. Tokių atakų buvo jau per daug ir mes turime apsaugoti savo povandeninę infrastruktūrą, bet taip pat turime atsigręžti ir į skirtingas hibridines atakas mūsų teritorijose“, – kalbėjo Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.
Ir iš tiesų, tai jau 4 povandeninės infrastruktūros sugadinimas Baltijos jūroje per pusantrų metų. 2023-aisiais pažeistas dujotiekis ir ryšių kabelis tarp Suomijos ir Estijos. Pernai lapkritį pažeisti kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei Suomijos ir Vokietijos. Gruodį tarp Suomijos ir Estijos pažeista elektros jungtis ir keletas telekomunikacijų kabelių.
„Jų yra per daug, kad galėtume juos vadinti tiesiog sutapimais. Per vienerius metus jau buvo 4 tokie incidentai, ir mes turime pirmiausia juos išsamiai išanalizuoti ir išsiaiškinti, kurios šalies veikėjai yra už to“, – aiškino Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Sustiprintas budėjimas
Pastaruoju metu Baltijos jūroje sustiprintas budėjimas. Parengtyje visų šalių karinės jūrų pajėgos, be to, dislokuoti papildomi NATO sąjungininkų laivai. Tiesa, panašu, kad tai neatbaido rusų šešėlinio laivyno nuo sabotažų.
„Iš NATO pusės yra ne tik šis laivas, yra dvi užduočių grupės. Čia turime ir orlaivius. Mes susijungę su visais jūrų operacijų centrais šiame regione. Taip mes galime žinoti, kas vyksta jūroje. Kai žinome, kad vyksta kažkas, ko neturėtų būti, galime įsikišti“, – teigė NATO laivų junginio vadas Arjen S. Warnaar.
„Jeigu tie veiksmai vyksta Lietuvos ekonominių interesų zonoje, tai tokiais atvejais mes galime imtis tam tikrų veiksmų, bet jeigu tai tarptautiniuose vandenyse, čia jau reaguoti gali tiktai NATO ar panašios institucijos ir tarnybos“, – sakė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Vis tik Briuselyje šiandien susirinkę Europos sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pabrėžia, kad būtina turėti tvirto ir ryžtingo atsako algoritmą į tokius incidentus.
„Matome įvykius Baltijos jūroje, matome hibridinius veiksmus visoje Europoje, mes turime padidinti budrumą, turime diskutuoti, ką galime padaryti daugiau, kad to išvengtume“, – kalbėjo ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
„Pažeidei infrastruktūrą, galbūt ir netyčia, bet mes ateisime pas tave ir išsiaiškinsime, kas tenai buvo. Ir jeigu tu tai padarei tyčia, bus visos atsako priemonės. ES turi rodyti raumenį čia“, – sakė K. Budrys.
Nors po tokių incidentų pirmiausia akys krypsta į rusus ir jų hibridines atakas prieš vakarus, bet neseniai „Washington Post“ citavo anoniminius šaltinius iš amerikiečių žvalgybos, kurie sako, kai kuriais atvejais, kabeliai nutraukti netyčia. Rusų šešėlinis laivynas pasenęs, o įgulos nepakankamai profesionalios. Vakaruose skamba siūlymai platesne apimtimi sankcionuoti šį laivyną.
Viską pamatykite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
