• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su rimtu iššūkiu – žmonių regėjimo silpnėjimu, kuris kasmet tik didėja. Statistika ir kasdieniai pastebėjimai rodo, kad regėjimo problemos, ypač tarp jaunų žmonių, tampa vis dažnesnės.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su rimtu iššūkiu – žmonių regėjimo silpnėjimu, kuris kasmet tik didėja. Statistika ir kasdieniai pastebėjimai rodo, kad regėjimo problemos, ypač tarp jaunų žmonių, tampa vis dažnesnės.

REKLAMA

Apie tai prabilo ir specialistai. Klinikos „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šukė dalinosi, kad tendencija, jog blogėja žmonių rega, yra matoma praėjus ilgesniam laiko tarpui, tai nenutiko staiga.

„Nemanau, kad taip kažkaip pasikeitė per kelis metus (žmonių regos prastėjimas), sakykim, kad šitas pokytis yra labiau ilgam periode, gal dvidešimt-trisdešimt metų atgal tikrai mažiau žmonių turėjo šią problemą“, – sakė ji.

Akių nuovargis – ne tik genetinis

Pasak gydytojos regos suprastėjimas yra pastebimas visame pasaulyje. Ji įvardijo, kas lemia trumparegystę ir nuo ko akys pavargsta.

REKLAMA
REKLAMA

„Trumparegystės didėjimas, procentaliai, pastebimas ne tik Lietuvoje, o visame pasaulyje, tai tiesa.

Ypatingai nedidelio laipsnio biopsijos dažnos, jas nulemia ne genetika, ligos, o akių nuovargis (dar jaunam žmogui). Tiesiai šviesiai, tai nuo ekranų atsiranda tas didelis akių nuovargis, kurį kelia mėlyna ekranų šviesa, didelis kontrastingumas.

REKLAMA

Kai tamsoje žiūrime į šviesą, akys gerokai greičiau pavargsta“, – komentavo E. Šukė.

Toliaregystė – natūralus žmogaus senėjimo požymis

Kaip teigė E. Šukė, toliaregystė – natūralus žmogaus senėjimo požymis ir mes visi tokiais turėsime būti.

„Absoliučiai visi žmonės turi tapti toliaregiais. Tai ne visada yra liga, nebent ji yra nustatoma jauname amžiuje.

Jeigu lygint va tokį jauną ir suaugusį amžiaus žmogų, tai trumparegystė yra gerokai dažnesnė“, – dėstė E. Šukė.

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertė paminėjo, ko reikia imtis

Yra daug visiems žinomų prevencinių būdų, kaip kovoti su akių silpnėjimu. Anot E. Šukės, reikia apsaugoti akis nuo ekranų šviesos, naudoti naują techniką ir atlikti paprastus akių pratimus.

„Visų pirma, reikia saugoti akis nuo tos kenksmingos ekranų šviesos, ką iš tikrųjų padeda padaryti akiniai be dioptrijų, be korekcijos, tiesiog su tomis plėvelėmis ant akinių.

Kuo naujesnis, geresnis monitorius turi daugiau apsauginių mechanizmų įdėtų į monitorius, tuo geriau. Nauja technika dažnokai mažiau žeidžia akis, negu sena technika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pilna patarimų, kad nuo 5 iki 10 minučių kiekvieną valandą reikia atitraukti akis nuo ekrano ir jas nukreipti tolyn. Judės visi akių raumenys vienodai, kad akis visapusiškai veiktų“, – patarė specialistė.

Statistika kalba už save

Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenis, Lietuvoje 2019–2021 m. kas trečias suaugęs asmuo pranešė apie regėjimo problemas.

Jaunimo tarpe šis rodiklis yra dar didesnis – apie 40% 15–24 metų amžiaus žmonių susiduria su regėjimo sutrikimais. Akivaizdu, kad regėjimo silpnėjimas daro daugiau žalos, nei galvojama.

REKLAMA

Įtaką padarė pandemija

Optometrijos centro medicinos mokslų daktarė, akių gydytoja Jolanta Bendorienė pastebėjo, kad po karantininio laikotarpio vaikų akys suprastėjo. Ji paaiškina, kas sutrikdo vaikų regą ir kaip tai nutinka.

„Vaikų rega prastėja po „kovido“ tragiškai. Tam įtaką daro telefonai ir planšetės.

Kai į mažą ekraną žmogus žiūri, prisikiša prietaisus iš arti ir tada vaizdas sufokusuojamas akyje. Kuo mažesnis ekranas, tuo vaikas iš arčiau žiūri, vaizdas kitaip sufokusuojamas, negu turėtų būti normaliai, akis pradeda augti didesnė

REKLAMA

Iš principo trumparegystė yra, kai akis auga daug greičiau, negu jai priklausytų pagal amžių (normaliai).

Tam įtaką daro smulkus žiūrėjimus: didelis įsitraukimas į telefonus, nes, pavyzdžiui, knyga nusibosta, o nuo telefonų, jei pradedi žaisti, tai po to ir neatsitrauki porą valandų. Čia tokia kaip psichologinė priklausomybė“, – įvardijo J. Bendorienė.

Jei akis pablogėjo, ji nepagerės

Pasak specialistės J. Bendorienės, akis nesutrumpėja atgal ir jei jau pablogėjo, tai jau nepagerės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu pradėjo rega prastėti, atgal grąžint nieko negalima, tik galima padėti pamažinti trumparegystę, kad nebūtų blogiau, tam yra visokių profilaktikos priemonių.

„Šiais laikais turim daug priemonių, aišku, tėvai į šį procesą turi įsitraukti. Su trumparegyste sėkmės 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, o kita 50 proc. nuo gydymo ir genetikos.

Seniausias gydymo būdas pasaulyje – tropino lęšiukai, kurie stabdo trumparegystę. Penkeri metai kaip dirbame su kontaktiniais lęšiais, o dabar turime gydomuosius akių lęšius.

REKLAMA

Sudėtinga optika padaryta, kad tie akiniai kaip paprasti akiniai, bet jie kitaip sufokusuoja vaizdą ir panaikiną signalus akiai augti toliau“, – sakė gydytoja.

Tėvų įsitraukimas – be galo svarbus

Vieną iš pagrindinių apsisaugojimo priemonių nuo regos pablogėjimo gydytoja įvardijo tėvų įsitraukimą.

„Jeigu tėvai nieko nedaro, tai kiekvienais metais prisideda po vieną ar net pusantros dioptrijos.

Tų priemonių turime daug, bet tėvai turi suprasti ir padėti. Nes jei ir toliau leis naudoti telefonais, tai nieko gero nebus“, – pabrėžė akių gydytoja J. Bendorienė.

Oi tu Dievuliuk.. Jau labai, labai ponai pavėlavot su patarimais. Nuo 1994 metų reikėjo rėkte rėkti, kai pasirodė telefonai, kompai ir sėdom VISI prie jų. Tada krūtų telefonų nebuvo, o dabar - visi žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, "sėdi" juose. Net mažyliai, net seneliai.. Tai dabartinių mažų ir jaunų žmonių koks regėjimas bus!?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų