Odą neigiamai veikia ne tik žvarbus vėjas, sniegas ar lietus, tačiau ir šildymas ar oro kondicionieriai, kurie šaltuoju sezonu veikia daug intensyviau. Pasak gydytojos, kuo šaltesnė žiema – tuo sausesnė oda. Nepriklausomai nuo to, koks odos tipas, aplinkos veiksniai ją dehidratuoja, todėl svarbu pasirūpinti tinkamu jos drėkinimu.
„Kitaip nei įprasta manyti, sakyčiau, kad drėkinimas turėtų būti intensyvesnis nei vasarą. Tarsi yra nerašyta taisyklė: vasarą – drėkinti, o žiemą – maitinti. Tai pavadinčiau mitu, nes žiemą drėkinti odą reikia, ir netgi dar intensyviau“, – pasakojo A. Dumbliauskienė.
Gydytoja dermatovenerologė patarė priemones rinktis atsižvelgiant į odos tipą. „Jeigu jūsų oda yra riebi, kemšasi, atsiranda spuogai, tačiau ji ir pleiskanoja tuo pačiu metu, jokiu būdu nereikėtų tepti sunkaus, maitinančio kremo. Nakčiai visuomet turėkite lengvos tekstūros drėkinantį kremą, o jeigu to nepakanka, po apačia tepkite drėkinantį serumą“, – patarė specialistė.
Vis dėlto sausai odai, daktarės teigimu, tiktų ir sunkesnis kremas: „Jeigu jūsų oda sausa ir jūs po prausimosi jaučiate, kad „traukia“ veidą, tai pirmiausia tepkite intensyvų drėkinantį serumą, o ant viršaus jau galite dėti sunkesnį kremą. Jis gali būti ne tik drėkinantis, bet ir maitinantis, tačiau po apačia vis tiek turėtų būti drėkinantis serumas“.
A. Dumbliauskienė pasakojo, kad ryte ypač svarbu atsižvelgti į tai, kada planuojate išvykti iš namų. Pasak jos, jei diena šalta, drėkinantį kremą tepti galite, tačiau nuo išėjimo į lauką turėtų praeiti maždaug 30 minučių.
Kremai nuo šalčio reikalingi ne tik žiemą
Ypač šaltomis dienomis paprastų kremų ne visada užtenka, todėl gydytoja rekomenduoja prisiminti šalčio kremus. Itin žema temperatūra bei stiprus vėjas gali padaryti didelės žalos veido odai, o kremą nuo šalčio plonu sluoksniu galite tepti ir ant makiažo.
„Šalčio kremas, be abejo, yra sunkus, sudėtyje jis turi vaškų, riebalų, todėl jis dažniausiai būna komedogeninis. Jis gali apsunkinti odą, bet, nepaisant to, mes turime saugoti ją nuo šalčio, jei oras yra šaltas ir lauke turime pabūti ilgiau“, – įspėjo daktarė.
A. Dumbliauskienė primena, kad kremą nuo šalčio turėtumėte naudoti ne tik žiemą, jeigu sportuojate kieme. „Jeigu jūs bėgiojate, sportuojate lauke, nepriklausomai nuo to ar ruduo, žiema, ar ankstyvas pavasaris, aš labai patarčiau tepti šalčio kremą. Ypač, jei oda yra jautri, kapiliarinė, ji labai stipriai nugarinama vėjo, lietaus ir kitokių fizinių gamtos dirgiklių. Sportas viską gerina, išskyrus veido odą, todėl reikia būti budriems“, – pasakojo gydytoja.
Apsauginės veido kaukės: ir gėris, ir blogis
Dėl koronaviruso pandemijos dėvimos kaukės, daktarės teigimu, turi ir savų pliusų. Pasak jos, kaukė veikia tarsi fizinis barjeras, saugantis veido odą nuo vėjo, sniego ar lietaus. Vis dėlto, ilgai dėvima kaukė pradeda drėkti, o tai gali sukelti kitas odos problemas.
„Dabar susiduriu su tuo, kad daug kam paūmėjo perioralinis dermatitas. Tai yra bėrimas aplink burną, kuris sunkiai gyja, nes reikia dėvėti kaukes, oda nuolat drėksta, ir tokie dermatitai sunkiau gydomi“, – pasakojo A. Dumbliauskienė.
Ji taip pat paminėjo ir pandemijos metu naujai paplitusį terminą – masknė, kuri atsiranda nuo ilgalaikio kaukės dėvėjimo ir jos lietimosi su oda. „Tai spuoguotumas kaukių dėvėjimo srityje. Ta masknė po savimi dažniausiai slepia folikulitą, t.y., uždegimą aplink gyvaplaukio šaknį. Kai ten atsiranda pūlinukai, juos palaiko drėgmė, šutimas“, – pasakojo specialistė.
Vis dėlto A. Dumbliauskienė atskleidė, kaip išspręsti ar bent jau sumažinti kaukių sukeliamas odos problemas. Bene didžiausia jos įvardyta klaida yra nešvarios kaukės dėvėjimas.
„Negražu net apie tai kalbėti, bet tai yra ir tai vyksta. Jei mes nešvarią kaukę nešiojame, tai reiškia, kad mes ją dėvime labai ilgai. Aš jau nešneku apie tai, kad tokia kaukė neapsaugo nuo viruso, bet ji gali tik pakenkti, nes ji kaups savyje mikroorganizmus“, – komentavo gydytoja.
Jos teigimu, saugiausios ir geriausios yra vienkartinės medicininės kaukės, kurios ir turėtų būti dėvimos tik vieną kartą. Vis dėlto A. Dumbliauskienė sako, kad yra ir išimčių:
„Yra viena išimtis: jei labai šalta diena ir jūs turite ilgai būti lauke. Medicininėse kaukėse susikaupia daugiau drėgmės, o ta drėgmė jau veikia odą neigiamai. Tokiu atveju, išimtinai, siūlyčiau dėvėti medžiaginę, sluoksniuotą kaukę, bet ji turi būti keičiama ir tai jokiu būdu neturi tapti įpročiu.“
Apsauga nuo saulės kartais reikalinga ir žiemą
Jau aptarti šalčio kremai reikalingi, tačiau ar žiemą reikia saugotis ir nuo saulės spindulių? A. Dumbliauskienės teigimu, SPF reikia tepti tada, kai UV indeksas yra aukščiau nei 2. Vis dėlto žmonės, kurie yra jautrūs saulės spinduliams, į SPF naudojimą turėtų žvelgti atidžiau.
„Išskirčiau tuos žmones, kurie turi tam tikrų odos problemų, kurie netoleruoja UV spindulių, turi stiprią veido ar použdegiminę pigmentaciją, turinčius melazmą. Jie SPF turėtų tepti ištisus metus, nes net ir mažas UV gali skatinti pigmento susiformavimą. Ir priminsiu, kad saugumas prasideda nuo SPF30“, – įspėjo gydytoja.
Nenorintiems kas dieną papildomai teptis apsauginiu kremu nuo saulės, gydytoja siūlo ir kitokią išeitį: „Visuomet skatinu žiūrėti racionaliai, kad nebūtų tų tepimų per daug, ypač tiems, kurie turi riebią odą. Imkite pudrą, CC ar BB priemonę, kurioje yra pakankamas SPF lygis. Tada nebereikės galvoti, nes visuomet būsite apsisaugoję, jei netyčia išlįstų saulė. Net jei tai žiemos diena, tačiau yra aštri saulė, kurią sniegas labai atspindi, saulės spinduliai irgi nėra gerai“.
