„Pagrindinis skirtumas tarp alergijos maistui ir maisto netoleravimo yra tas, kad maisto alergijos komponentas yra būtent imuninė sistema, o netoleravimas – nepageidaujama organizmo reakcija į maistą. Laktozės, fruktozės netoleravimas arba jautrumas gliutenui gali pasireikšti dėl maiste randamų tam tikrų medžiagų, kurios ir yra simptomų sukėlėjos. Kita situacija yra su alergija, kuriai kartais būdingas ir paveldimumas, kuomet alergenas, patekęs į mūsų organizmą, sukelia nepageidaujamas reakcijas“, – pasakoja gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė.
Senstant maisto netoleravimo rizika didėja
Kadangi mūsų organizmas sensta ir nuolatos kinta, netoleravimas tam tikrų maisto produktų gali atsirasti ir vyresniame amžiuje. Anot dietologės, ypatingai lietuviams yra būdingas laktozės netoleravimas, kuris gali būti tiek dalinis, tiek visiškas. „Dalinis netoleravimas yra tuomet, kada, pavyzdžiui, žmogus netoleruoja pieno, tačiau gali valgyti rūgusio pieno produktus, ypatingai fermentuotus. Taip pat yra ir kita grupė žmonių, kuri gali visiškai netoleruoti jokių pieno produktų.
Tai priklauso ir nuo to, ar tai susiję su fermento laktazės kiekiu mūsų organizme, kurio senstat mūsų organizme mažėja. Dėl šios priežasties laktozės netoleravimas gali ilgainiui paūmėti ir tapti labiau pastebimu. Vis dėlto, tai gali būti pokyčiai, kurie atsiranda mums senstant, todėl vienintelė išeitis yra visiškai atsisakyti tokių produktų, juos pakeisti tinkamais arba, pavyzdžiui, pieno produktų netoleravimo atveju, rinktis juos be laktozės“, – patarimais dalinasi Kristina Jasmontienė.
Besiskundžiantiems nepageidaujama reakcija į tam tikrus maisto produktus, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, koks konkrečiai maistas sukelia negalavimus. Tokiu atveju specialistė rekomenduoja kreiptis į alergologą, kuris galės nustatyti, ar tai yra alergija maistui, ar maisto netoleravimas, kadangi šių dviejų problemų gydymas yra skirtingas.
Kada reikalingas maisto netoleravimo testas?
Pasak „SYNLAB“ laboratorijos atstovės Dianos Gaučytės, jei žmogus nesiskundžia bloga savijauta, maisto netoleravimo tyrimas nėra prioritetinis. Vis dėlto, tuo pačiu priduria, jog sveika mityba – ilgalaikės sveikatos ir ilgo gyvenimo garantas.
„Jeigu žmogus jaučiasi prastai, sureguliuodamas savo mitybą jis gali eliminuoti dalį neigiamą savijautą sukeliančių simptomų. Taip pat, kadangi kiekvieno organizmas yra individualus, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Būtent dėl to galima teigti, kad mityba, kaip ir piršto antspaudas, turi būti individuali, o ne standartizuota, kaip skelbia sveikos mitybos principai. Svarbu paminėti ir tai, kad sveikatos negalavimai valgant gali pasireikšti ir dėl fermentų stokos, cheminio jautrumo, imuninių reakcijų, virškinimo sutrikimų, disbakteriozės, alkoholio ar medikamentų vartojimo.
Visgi, daugelis maisto netoleravimo reakcijų yra susijusios su imuniniu atsaku į maistą – imuninė sistema reaguoja gamindama specifinius imunoglobulinus. Jie jungiasi su maisto baltymais, sudaro kompleksus, kuriuos imuninė sistema turėtų pašalinti. Visgi, jei tokių kompleksų susidaro nuolat ir daug, imuninė sistema nebepajėgia jų šalinti efektyviai, todėl imuniniai kompleksai kaupiasi, skatina uždegimines reakcijas ir gali pažeisti įvairias organų sistemas ar pasireikšti negalavimais, kaip virškinimo, kvėpavimo, judėjimo, nervų sistemos sutrikimai“, – teigia Diana Gaučytė.
Specialistė priduria, jog kartais visiškai atsisakyti produkto būna gana sudėtinga arba neįmanoma, tačiau, atlikus maisto netoleravimo tyrimą, laboratorijoje visada yra pateikiamos rekomendacijos, kaip pakeisti netoleruotinus arba mažiau toleruotinus maisto produktus ir išlaikyti pilnavertę mitybą.